- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-01
- Bylos Nr.
- 1S-1077-245/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Evaldas Gražys, Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- S. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Danutės Giačaitės ir Evaldo Gražio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2016 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. J. bausmę atlieka pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartį, kuria subendrintos bausmės, paskirtos 2006 m. birželio 30 d., 2006 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiais ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas14 metų.
2. Bausmės pradžia – 2005 m. lapkričio 19 d., bausmės pabaiga – 2019 m. lapkričio 14 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2016 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam S. J. lygtinį paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
4. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 22 d. nutartimi atsisakė tvirtinti komisijos nutarią konstatavęs, kad nuteistasis nedaro pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra vidutinė, todėl taikyti lygtinį paleidimą nėra pagrindo.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis S. J. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį ir patvirtinti komisijos 2016 m. birželio 23 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą.
5.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Teismas neteisingai pritaikė bausmių vykdymo ir baudžiamojo proceso įstatymus. Priimdamas nutartį teismas pažeidė teisingumo principą, sprendimą priimdamas tik formaliai, išsamiai neįvertinęs pateiktų duomenų. Teismo išvados, turinčios esminę reikšmę sprendimo priėmimui, nepagrįstos visapusišku ir objektyviu aplinkybių ištyrimu ir neatitinka faktinių duomenų, todėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas išspręstas nepagrįstai ir neteisingai.
5.2. Nuteistasis skunde nurodo, kad už gerą elgesį buvo skatintas keturiolika kartų, atlieka neatlygintinus darbus. Laisvės atėmimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė komisijos nustatytas rekomendacijas. Komisijos vertinimu, elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau teismas komisijos motyvus ir pagrindus laikė nepakankamais ir nemotyvuotai nepatvirtino nutarimo taikyti lygtinį paleidimą. Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo, nepagrįstai vertino teistumų skaičių, kadangi ši aplinkybė buvo įvertinta skiriant bausmę.
5.3. Skunde pažymima, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, įvertina nuteistojo asmenybę, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, taikytas reabilitacijos priemones, pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei komisijos nutarimą. Šiuo atveju komisija nuteistojo elgesį įvertino kaip gerą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis ne kartą skatintas, dirba neatlygintinai, įvykdė visas nustatytas rekomendacijas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dėl nusikaltimo padarymo prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, įvertino nusikaltimo pasekmes ir pažada daugiau nusikaltimų nedaryti.
5.4. Nuteistasis taip pat nurodo, kad, atlikdamas bausmę, jis aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, yra Nuteistųjų teisių gynimo asociacijos pirmininkas, įkūrė Nuteistųjų teisių gynimo asociaciją, kuri teikia paramą nuteistiesiems, teikia pasiūlymus, padeda integruotis laisvėje. Taip pat dalyvauja visose privalomose pataisos įstaigoje vykdomose programose, laikosi nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų, turi su sveikata susijusių problemų. Laisvėje turėtų kur gyventi. Visos šios aplinkybės, nuteistojo įsitikinimu, sudaro pagrindą tvirtinti komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą.
5.5. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismas skundžiamą nutartį priėmė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) straipsniu, kuris neegzistuoja ir tai, pasak nuteistojo, patvirtina jo manymą, kad nutartis yra neteisėta, priimta pažeidžiant jo teises ir padarius esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo skundas atmetamas.
8. BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
9. Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo S. J. skundą ir tvirtinti komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nustatomos visos minėtame straipsnyje nurodytos aplinkybės. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. J. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė (52 balai iš 168 galimų), dėl to šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką iš kurios sprendžiama, ar nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
10. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai, nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo.
11. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis S. J. dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, yra keturiolika kartus skatintas, dirba neatlygintinai, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką konstatavimui ir nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistasis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje, laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti.
12. Nuteistajam S. J. socialinio tyrimo išvadoje yra nustatytas vienas kriminogeninis veiksnys, susijęs su jo ankstesniais teistumais, todėl nuteistasis neteisus skunde teigdamas, kad apylinkės teismas be pagrindo vertino jo teistumus. Aplinkybės, kad nuteistasis anksčiau yra teistas ne vien kartą, nusikaltimams būdingas nusikaltimų modelis, nusikaltimai tik sunkėja, šiuo atveju yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kurie vertintini darant išvadas apie tai, ar nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nors ankstesni nusikalstami veiksmai yra kriminogeninis veiksnys, kurio nuteistasis, atlikdamas bausmę, negali pakeisti, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 47 balai. Nuteistajam nustatyta 52 balų nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis šią riziką dar gali mažinti. Būtent šios rizikos mažinimas leistų spręsti apie tai, ar yra pagrindo nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės bet prižiūrimą. Šiuo atveju nuteistojo S. J. nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio vertinimo, atlikto 2015-03-12, nekito, t. y. net metus laiko išliko tokia pati, kas sudaro pakankamą pagrindą spręsti apie tai, kad nuteistasis nededa maksimalių pastangų tam, kad šią riziką sumažinti ir savo elgesiu įrodyti, kad likusią bausmės dalį gali atlikti laisvėje.
13. Vertinant nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu spręstina, kad nuteistojo elgesys negali būti vertinamas, kaip nepriekaištingas. Iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad S. J. skatintas keturiolika kartų. Už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą, uždraustų daiktų gaminimą, įgijimą ar laikymą baustas tris kartus ir nuobaudų paskyrimo laikas – 2007 m. kovo 14 d., 2008 m. birželio 27 d., 2011 m. spalio 25 d. – įvertinus tai, kad bausmę nuteistasis atlieka nuo 2005 m., sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistasis savo elgesio kryptingai koreguoti teigiama linkme nesistengė, nuo 2007 m. buvo baustas ir skatintas ir teigiami jo elgesio korekcijos pokyčiai yra stebimi tik nuo 2012 m. vidurio, kai nuteistasis daugiau nebebuvo baustas ir buvo tik skatintas. Be to, nuteistajam yra priteistas pakankamai didelis – 14 481 Eur – civilinis ieškinys, tačiau duomenų, kad nuteistasis būtų bent dalį šio ieškinio atlyginęs, byloje nėra. Tai, kad įstaiga nėra gavusi vykdomųjų raštų, nuteistojo nuo pareigos savanoriškai atlyginti nusikaltimu padarytą žalą neatleidžia. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nesimokė, nesiekė įgyti aukštesnio išsilavinimo, nedėjo pastangų tam, kad įgyti daugiau specialybių, kas palengvintų jo integraciją į visuomenę, galimybę laisvėje įsidarbinti ir atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis nėra aktyvus pataisos proceso dalyvis, bausmės atlikimo metu nededa pastangų tam, kad nusikalstamo elgesio riziką sumažinti, jo elgesys negali būti vertinamas, kaip išimtinai teigiamas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.
14. Nagrinėjamu aspektu pažymima, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas kiekvienu atveju, kai nustatomas formalus pagrindas, taikyti šį institutą. Tokia nuostata yra įtvirtinta BVK 157 str. 1 d. Sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo priimamas įvertinus ne tik formalius BVK nurodytus kriterijus, bet ir kitas aplinkybes, iš kurių sprendžiama apie nuteistojo elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, jo pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką ir tokios rizikos mažinimo pažangą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad nuteistojo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga, nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, todėl skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakyta tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam S. J. lygtinį paleidimą.
15. Skunde teigiama, kad apylinkės teismo nutartį neteisėta ir nepagrįsta daro ir tai, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi neegzistuojančiu BPK straipsniu – 260 straipsnio 5 dalies 2 punktu. Iš tikrųjų, iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas nutartyje nurodo BPK straipsnio dalį, kuri galiojo iki 2015 m. rugsėjo 1 d., tačiau ši aplinkybė, pati savaime, nutarties nedaro nepagrįsta ir neteisėta. Iš nutarties turinio matyti, kad visos aplinkybės, reikšmingos lygtinio paleidimo taikymui, yra įvertintos tinkamai pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, sprendimas atsisakyti tvirtinti komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą yra motyvuotai pagrįstas ir aiškus. Įvertinusi paminėta, kolegija sprendžia, kad nutartyje nurodant BPK straipsnio dalį, kuri šiuo metu negalioja, buvo padarytas rašymo apsirikimas, kuris nutarties esmės nekeičia, todėl ištaisytinas apeliacinės instancijos teisme.
16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad akivaizdi ir pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta, todėl lygtinis paleidimas jam netaikytinas. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar padarė esminių procesinių pažeidimų, turėjusių įtakos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apylinkės teismo nutartis paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo S. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį.
Ištaisyti 2016 m. liepos 22 d. nutartyje padarytą rašymo apsirikimą ir nurodyti, kad nutartis priimta vadovaujantis BPK 360 straipsnio 2 dalimi.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.