Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis MB (duomenys neskelbtini), turintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. spalio 1 d., apie 02.45 val., Kaune, Panerių 336, K. P. vairavo transporto priemonę - automobilį BMW, valst. Nr. 17735 DL, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,89 promilių neblaivumas ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai 2017-05-19 Kauno apylinkės teismo nutarimu pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį vairuojančiam asmeniui buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, kai nepraėjo vieni metai nuo nuobaudos paskyrimo. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. P. kaltę dėl teisės pažeidimo pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi padaręs nusižengimą ir paaiškino, kad jo draugei M., su kuria jis gyvena, jos draugas T. buvo paskolinęs pasinaudoti jam priklausančiu automobiliu. Įvykio naktį M. buvo išėjusi į klubą. Automobilio rakteliai buvo palikti namuose. K. P. buvo išgėręs 4 butelius alaus, tačiau jautėsi gerai, todėl sugalvojo pabandyti pasivažinėti paliktu automobiliu. Važiuojant sustabdė policijos pareigūnai ir patikrino jo girtumą, su kuriuo jis sutiko.

Transporto priemonės savininkas T. V. paaiškino, kad M. yra jo draugė. Kadangi buvo sugedęs M. automobilis, todėl jis prieš išvykdamas pas šeimą į užsienį, leido M. kol jo nebus naudotis jam priklausančiu automobiliu. K. P. nepažįsta. Tik vėliau sužinojo, kad jis gyvena kartu su M., be jos leidimo paėmė T. priklausantį automobilį ir juo važiavo, būdamas neblaivus.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo padarymo faktą ir K. P. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų nusižengimų aplinkybės (b. l. 1-2), alkotesterio patikros sertifikatas (b. l. 5), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai dėl neblaivaus vairuotojo (b. l. 6-7), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 8), policijos pranešimas (b. l. 9),VĮ „Regitra“ pateikta informacija apie kelių transporto priemones (b. l. 10), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus, iš kurio matyti, kad K. P. eilę kartų baustas administracine tvarka (b. l. 11-22).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad K. P. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,89 promilės girtumas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes 2017-05-19 Kauno apylinkės teismo nutarimu pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ir padarius eismo įvykį jam buvo paskirta nuobauda -1200 Eur bauda su teisė vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2017-01-11 iki 2020-01-10, ir tokiais veiksmais padarė ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, todėl yra baustinas.

K. P. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl nusižengimo nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, K. P. skirtina nuobauda - bauda, numatyta 427 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, nustatant jos dydį artimą sankcijoje numatytam nuobaudos vidurkiui. ANK 427 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad už 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, todėl K. P. skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

ANK 427 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad už 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. P. vairavo T. V. priklausantį automobilį (b. l. 10). Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas patenka į ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusižengimų, kuriuos padarius transporto priemonė privalomai konfiskuojama nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise ji priklauso. Tačiau įstatymo leidėjas ANK 29 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatė sąlygas, kurioms esant gali būti konfiskuojama nusižengimą padariusiam asmeniui nepriklausanti transporto priemonė. Viena iš tokių sąlygų yra nustatymas, kad perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, turto savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti (ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Iš T. V. paaiškinimo matyti, kad jis jam priklausantį automobilį kuriam laikui išvykdamas į užsienį, buvo palikęs pasinaudoti savo draugei M.. Kitiems asmenims leisti naudotis jo automobiliu M. neleido. K. P. nepažinojo ir kad jis gyvena kartu su M. bei be M. žinios paėmė T. V. priklausantį automobilį ir jį vairavo, būdamas neblaivus, sužinojo tik po įvykio. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. V. savo gyvenamą vietą yra deklaravęs Jungtinėje Karalystėje. K. P. patvirtino, kad jis automobilį paėmė be M. žinios, nes tuo metu jos nebuvo namuose. Įvertinus surinktus įrodymus, konstatuojama, kad šioje byloje nėra objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga egzistuoja, t. y. automobilio savininkui T. V. buvo žinoma, kad jam priklausantis automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Byloje nėra nustatyta jokių neabejotinų aplinkybių, kad transporto priemonės savininkas su jam priklausančia transporto priemone elgėsi nerūpestingai, sudarydamas galimybes padaryti administracinį nusižengimą. Be paminėtų aplinkybių svarbu tai, kad automobilio konfiskavimo tiesioginis neigiamas poveikis akivaizdžiai ir neproporcingai didesnis jo savininkui nei nusižengimą padariusiam asmeniui, o šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad automobilio savininkas su nusižengimo padarymu susijęs, be to, šios transporto priemonės konfiskavimas neturės tiesioginio nubaudimo poveikio pažeidėjui ir nebus efektyvi prevencinė priemonė. Įvertinus nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neskirti ANK 427 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytos administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo.

Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1-3 ir 5 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti jam 1170,00 Eur (vieno tūkstančio šimto septyniasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams be transporto priemonės automobilį BMW, valst. Nr. 17735 DL, konfiskavimo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 17073151528.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.