Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-03-17 · Civilinė byla Nr. 2-501-241/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-17
Bylos Nr.
2-501-241/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Gasiūnienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vilstata“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Tekanas“
Civilinė byla Nr. 2-501-241/2016Proceso Nr. 2-59-3-00017-2015-5
Procesinio sprendimokategorijos:(S)3.1.18.4.LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilstata“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tekanas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilstata“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilstata“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tekanas“ dėl aktų pripažinimo negaliojančiais ir darbų kainos sumažinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 104 489,32 Eur skolą už atliktus darbus pagal rangos sutartį. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. sausio14 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto už 104 489,32 Eur areštą, o turto nesant ar esant nepakankamai – areštavo atsakovės hipoteka neapsunkintą nekilnojamąjį turtą, uždrausdamas šį turtą perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip jį apsunkinti, bloginti jo vertę, nedraudžiant areštuotu turtu naudotis. Areštavęs atsakovės lėšas, teismas leido iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove, valstybės ir VSDF biudžetais, mokėti darbo užmokestį darbuotojams.

Ieškovė 2015 m. vasario 9 d. pateikė papildomą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 90 652,17 Eur už atliktus darbus pagal rangos sutartį, įpareigoti atsakovę priimti atliktus darbus bei pasirašyti 2014 m. gruodžio 19 d. darbų priėmimo–perdavimo aktus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3. Šių reikalavimų užtikrinimui prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones už papildomą 80 652,17 Eur sumą. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. vasario 10 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo hipoteka neapsunkintą 80 652,17 Eur vertės nekilnojamąjį turtą, uždrausdamas šį turtą perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip jį apsunkinti, bloginti jo vertę, tačiau nedrausdamas areštuotu turtu naudotis, o jo esant nepakankamai – areštavo atsakovės 80 652,17 Eur vertės kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2015 m. spalio 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino, o atsakovės priešieškinį atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovės 185 141,49 Eur skolą už statybos darbus; 2015 m. sausio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo; papildomai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo skubiai uždraudė UAB „Ignalinos butų ūkis“ ir kt. UAB „Vilstata“ skolininkams perduoti atsakovei priklausančias 185 141,49 Eur lėšas.

Šalies argumentai

Atsakovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti 2015 m. spalio 26 d. sprendimu pritaikytas papildomas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovės skolininkams perduoti atsakovei priklausančias lėšas sprendimu tenkintų reikalavimų sumai. Atsakovės teigimu, papildomi draudimai pritaikyti nepagrįstai, pažeistas laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo principas, nes 2015 m. sausio 14 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra 195 141,49 Eur. Papildomai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra 185 141,49 Eur. Vadinasi, šioje byloje atsakovei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas siekia 370 282,98 Eur. Teismas nesiaiškino ir netyrė, kokios vertės turtas, vykdant 2015 m. sausio 14 d. nutartį, yra realiai areštuotas, o šie faktai turėjo esminės reikšmės papildomų priemonių taikymui, papildomos priemonės galėjo būti pritaikytos trūkstamai sumai. Papildomai pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis varžomos atsakovės galimybės vykdyti ūkinę komercinę veiklą, sutartis, negaunant atsiskaitymo pagal jas ir tokiu būdu netenkant apyvartinių lėšų, būtinų įmonės kasdieninei veiklai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės turi ne formaliai, o realiai užtikrinti sprendimo įvykdymą; teismas nesiekia užtikrinti vien ieškovės interesų, bet vertina atsakovės finansinę padėtį ir siekia proporcingo kreditorių reikalavimų užtikrinimo. Teismas nustatė, kad neapsunkinto nekilnojamojo turto atsakovė nevaldo, po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo antstolės aprašytą butą, esantį Festivalio g. 10-478, Visagine, atsakovė apsunkino hipoteka; didelė atsakovės skolų dalis išieškoma priverstine tvarka, todėl yra pagrindas papildomai užtikrinti ieškovės reikalavimus, nustatyti draudimą atsakovės skolininkams perduoti atsakovei priklausančias lėšas sprendimu tenkintų reikalavimų sumai iki teismo sprendimo nagrinėjamojoje byloje įsiteisėjimo, kad būtų reali galimybė iš atsakovės atgauti nors dalį skolos, proporcingai su kitais atsakovės kreditoriais, kurie jau turi teisę į skolos padengimą.

Teismas nustatė, kad atsakovės turtas yra areštuotas ir kitų kreditorių reikalavimams užtikrinti. Teismas atkreipė dėmesį, kad teikdama priešieškinį atsakovė nurodė, kad neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio; žyminį mokestį už atsakovės priešieškinį sumokėjo UAB „Ekskortus“. Teikdama apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo atsakovė prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą dėl to, kad bendrovės turtas, piniginės lėšos yra areštuotos, o tai patvirtina atsakovės finansines problemas.

Teismas pabrėžė, kad papildomos laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos tik iki sprendimo įsiteisėjimo, nereiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos antrą kartą, nes ieškovės reikalavimai realiai liko neužtikrinti, todėl reikalavimų užtikrinimas nukreiptas į atsakovės turtines teises.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismas 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti 2015 m. spalio 26 d. sprendimu pritaikytas papildomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai įvertino prašymo argumentus, netinkamai vertino būtinumą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nustatė, kad atsakovei priklausančio ir hipoteka neapsunkinto turto vertė siekia 15 556 Eur, todėl neteisinga teismo išvada, kad atsakovė nevaldo hipoteka neapsunkinto nekilnojamojo turto. Atsakovei paneigus šį teismo argumentą, teismas privalėjo panaikinti papildomas laikinąsias apsaugos priemones.

2. Teismo argumentas, kad paduodant priešieškinį už atsakovę žyminį mokestį sumokėjo kita bendrovė, ar kad atsakovė pareiškė prašymą atidėti už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį, nesąlygojo papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Bendrovės negalėjimas sumokėti žyminio mokesčio susijęs su šioje byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kadangi bendrovės sąskaitose esančios piniginės lėšos yra areštuotos, paliekat galimybę vykdyti tik nutartyje nurodytas operacijas.

3. Teismas nepagrįstai pritaikė papildomas laikinąsias apsaugos priemones visų teismo patenkintų reikalavimų ribose, kadangi tokiu būdu buvo pažeistas laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo principas. Ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra 195 141,49 Eur. Papildomai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra 185 141,49 Eur. Ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas siekia 370 282,98 Eur. Teismas, nesiaiškino ir netyrė, kokios vertės turtas, vykdant 2015 m. sausio 14 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, yra realiai areštuotas, o šie faktai turėjo esminės reikšmės papildomų priemonių taikymui, kadangi šios priemonės galėjo būti pritaikytos tik trūkstamai sumai.

4. Atsakovei priklausančios turtinės teisės jau buvo areštuotos 2015 m. sausio 14 d. nutartimi, todėl nebuvo būtinybės ir pagrindo papildomai uždrausti bendrovės skolininkams sumokėti atsakovei skolas.

5. Papildomai pritaikytas draudimas pažeidžia CPK 668 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtinta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti.

Trečiasis asmuo UAB „Ignalinos būtų ūkis“ prašo tenkinti apeliantės atskirąjį skundą ir panaikinti pritaikytas papildomas laikinąsias apsaugos priemones. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tuo, kad nepanaikinus papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantė neturi galimybių vykdyti sutartyje numatytų objektų renovacijos darbų, negali įsigyti renovacijos darbams atlikti reikalingų statybinių medžiagų. Be to, iki 2016 m. liepos 1 d. neužbaigus objekto renovacijos darbų, butų savininkams mažinama renovacijai skirta finansinė parama.

Šalies argumentai

Ieškovė prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti 242 Eur už atsiliepimo surašymą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovė prašo pakeisti neįsiteisėjusio sprendimo dalį. Toks prašymas neatitinka įstatymo reikalavimų ir negali būti patenkintas, kadangi teismas pagal įstatymą neturi galimybės keisti savo priimto sprendimo (CPK 276 str. 1 d.). Pažeistas teises atsakovas gali ginti apeliacine tvarka skųsdamas teismo sprendimą.

2. Atsakovės skundo motyvai yra formalūs. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovei palankus teismo sprendimas gali būti įvykdytas, remiantis anksčiau taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu. Priešingai, prie prašymo pateikti Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registro išrašai įrodo, kad areštuoto turto neužteks visų kreditorių reikalavimams užtikrinti.

3. Iš atsakovės pateiktų Turto arešto aktų registro išrašų matyti, kad atsakovės turtas yra areštuotas ne tik ieškovės, bet ir kitų kreditorių reikalavimams užtikrinti įvairių teismų nutarčių ir vykdomųjų raštų pagrindu bendrai 905 777,15 Eur sumai. Todėl darytina išvada, kad turto areštas yra nepakankama laikinoji apsaugos priemonė ieškovės reikalavimų užtikrinimui ir būtina taikyti papildomą laikinąją apsaugos priemonę.

Atsiliepimas

4. Atsakovė nurodo, kad nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, kuris nėra apsunkintas hipoteka ir kurio vertė siekia 15 556 Eur, tačiau visas šis nekilnojamasis turtas yra areštuotas daugelį kartų, užtikrinant ir kitų kreditorių reikalavimus, kurių bendra suma siekia 905 777,15 Eur. Be to, atsakovė turi kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti hipoteka. Jei šie kreditoriai negaus pilno savo reikalavimų patenkinimo iš hipoteka apsunkinto turto, jie turės teisę reikalauti visiško savo reikalavimo patenkinimo kartu su kitais kreditoriais.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo nutartimi buvo areštuotas ne tik realiai atsakovės valdomas turtas, bet ir turtinės teisės, kurių vykdydama nutartį antstolė konkrečiai neaprašė. Teismui areštavus atsakovės turtines teises, 2015 m. balandžio mėnesį ir 2015 m liepos mėnesį tos turtinės teisės buvo realizuotos. UAB „Ignalinos butų ūkis“ 2015 m. balandžio ir liepos mėnesiais pervedė atsakovei pinigines lėšas, kurios buvo skirtos atsiskaityti ir už subrangovės UAB „Tekanas“ atliktus statybos darbus, tačiau atsakovė nepervedė ieškovei (subrangovui) pinigų. Teismo nutartis dėl atsakovės turtinių teisių arešto nebuvo tinkamai vykdoma ne tik antstolės, bet ir atsakovės bei trečiojo asmens. Be to, po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo antstolės aprašytą butą, esantį Festivalio g. 10-478, Visagine, atsakovė apsunkino hipoteka. Taigi papildomai taikytos laikinosios apsaugos priemonės neviršijo ieškinio sumos, nes anksčiau taikytas turto areštas neužtikrino sprendimo įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Ieškovė pareiškė atsakovei reikalavimą dėl skolos už atliktus darbus pagal rangos sutartį priteisimo. Bendra ieškovės pareikšto reikalavimo suma siekė 185 141,49 Eur. Ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti teismas 2015 m. sausio 14 d. ir 2015 m. vasario 10 d. nutartimis taikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis už 185 141,49 Eur areštavo atsakovės hipoteka neapsunkintą nekilnojamąjį turtą, uždrausdamas šį turtą perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip jį apsunkinti, bloginti jo vertę, nedrausdamas areštuotu turtu naudotis, taip pat areštavo atsakovės kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises. Teismas 2015 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 185 141,49 Eur skolą ir papildomai iki sprendimo įsiteisėjimo uždraudė trečiajam asmeniui UAB „Ignalinos būtų ūkis“ ir kitiems atsakovės skolininkams perduoti atsakovei priklausančias lėšas sprendimu tenkintų reikalavimų sumai.

Apelianto įsitikinimu, papildomos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo principą, kadangi bendra atsakovės arešto suma siekia 370 282,98 Eur. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka.

CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-48/2010).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra pakankamos ieškovės byloje patenkintų reikalavimų užtikrinimui. Byloje esantys turto arešto aktai patvirtina, kad tas pats atsakovės turtas yra areštuotas skirtingų kreditorių reikalavimams užtikrinti įvairių teismų nutarčių ir vykdomųjų raštų pagrindu už bendrą 905 777,15 Eur sumą (4 t. 8-43 b. l.). Ši aplinkybė patvirtina teismo išvados dėl jau pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepakankamumo ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti pagrįstumą. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad iš esmės visas atsakovės nekilnojamasis turtas yra apsunkintas, o hipoteka neapsunkinto nekilnojamojo turto vertė siekia tik 15 556 Eur ir šis turtas (žemės sklypas, esantis Elektrinės g. 11, Drukšinių k. Visagino sav., bei garažas, esantis Energetikų g. 1-75, Visagine) yra areštuotas užtikrinant kitų kreditorių reikalavimus.

Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo antstolės aprašytą butą, esantį Festivalio g. 10-478, Visagine, atsakovė apsunkino hipoteka, nors tokie veiksmai teismo nutartimis buvo draudžiami.

Atkreiptinas dėmesys, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo areštuotas ne tik atsakovės turtas, bet ir turtinės teisės, tačiau vykdydama nutartį antstolė konkrečių turtinių teisių neaprašė, o bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad po atsakovės turto arešto taikymo, t. y. 2015 m. balandžio ir liepos mėnesį buvo realizuotos atsakovės turtinės teisės, t. y. UAB „Ignalinos būtų ūkis“ pervedė atsakovei lėšas, kurios buvo skirtos atsiskaityti ir už ieškovės atliktus darbus, tačiau pinigų atsakovė nepervedė ieškovei. Taigi teismas pagrįstai konstatavo, kad nutartis dėl turtinių teisių arešto nebuvo vykdoma tinkamai, todėl tai sąlygojo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sukonkretinimą.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Nors 2015 m. sausio 14 d. bei 2015 m. vasario 10 d. nutartimis pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis yra lygi ieškinio sumai, tačiau atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad jos realiai neužtikrina ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones ir jų taikymas nelaikytinas CPK 145 straipsnio 2 dalies pažeidimu.

Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia CPK 668 straipsnio 3 dalį. CPK 668 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Atsakovė nėra pateikusi įrodymų, kad jai yra skirta Europos Sąjungos ar kita tarptautinė finansinė parama, todėl nepagrįstai nurodo CPK 668 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Kitų asmenų turtas ar lėšos šioje byloje nėra areštuoti.

Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti apie tinkamą laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir panaikinimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymą ir aiškinimą, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovės atskirąjį skundą atmetus, ieškovė turi teisę į išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu, atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta iš esmės, yra pagrindas su atsiliepimo atskirąjį skundą parengimu susijusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išspręsti šioje byloje. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 242 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (4 t., 181, 182 b. l.). Šios išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus už procesinių dokumentų surašymą užmokesčio dydžio, todėl prašymas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistinos 242 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str., 98 str. 2 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tekanas“, j. a. k. 135190375, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilstata“, j. a. k. 155571031, 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja Danutė Gasiūnienė