Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašymą suinteresuotiems asmenims L. E., L. E. ir antstolei M. G. dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja (išieškotoja) Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, siekdama nukreipti išieškojimą pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-11054-840/2019 į skolininkės L. E. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad skolininkei L. E. priklauso ½ dalis turto, esanti bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su L. E..

Pareiškėjos (išieškotojos) Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pareiškime nurodyta, kad iš skolininkės L. E. buvo priteistas žalos atlyginimas, kurio išieškojimas vykdomas antstolės M. G. kontoroje (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš antstolės M. G. gautas patvarkymas, kuriuo išieškotojai pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Antstolė nustatė, kad skolininkė nuo 2015 m. turi sutuoktinį – L. E., – kuris gauna darbo užmokestį.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir antstolės M. G. pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad antstolės M. G. kontoroje pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-11054-840/2019 dėl 579,24 Eur žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininkės L. E. kreditorės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, naudai. Antstolė M. G., atlikusi patikras registruose ir duomenų bazėse, nustatė, jog skolininkė L. E. nedirba, kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Skolininkės turimos sąskaitos kredito įstaigose yra areštuotos, tačiau pinigų įplaukų į jas nėra. Skolininkė L. E. ir L. E. 2015 m. rugpjūčio 12 d. sudarė santuoką. Skolininkės L. E. sutuoktinis L. E. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Skolininkė L. E. ir L. E. nėra sudarę vedybų sutarties. 2019 m. gruodžio 6 d. antstolė pasiūlė skolininkei ir jos sutuoktiniui pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau turtas nebuvo pasidalintas. 2020 m. balandžio 6 d. antstolė pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jų turtą, jų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jų dalį jungtinėje nuosavybėje. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas: įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinių veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno iš jų darbinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos ir kt. išmokos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktai), todėl išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.112 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, paneigiančių pagrindų sąrašas nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalyje, jis yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Nagrinėjamu atveju teismui nepateikti duomenys, kad sutuoktiniai L. E. ir L. E. yra nustatę kitokį turto teisinį režimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.101–3.108 straipsniai). Skolininkės L. E. ir L. E. santuoka nenutraukta. Duomenų, kad būtų pradėtas santuokos nutraukimo procesas, nėra. Atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog skolininkės L. E. sutuoktinio L. E. darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių (skolininkės ir jos sutuoktinio) nuosavybė. Atsižvelgus į įstatyme įtvirtintą prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, teismas sprendžia, kad skolininkei L. E. priklauso ½ jo sutuoktinio L. E. darbo užmokesčio, nes nėra nustatyta pagrindų, dėl kurių galima nukrypti nuo lygių dalių principo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais ir 667 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjos (išieškotojos) Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei L. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jos sutuoktinio L. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.