- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-23
- Bylos Nr.
- 1A-237-134-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- D., D. M.
- Advokatai
- Jonas Milčius
Pranešėjas Bronė Vidzėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-237-134/2008
Teisėja Daiva Gadliauskienė Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.2.
NUTARTIS
2008 m. gegužės 23 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir mokytis.
Priteista iš D. M. Z. Š. 220 Lt, D. R. 61 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. nuteistas už tai, kad 2007-06-13, apie 15 val. 25 min, per langą įsibrovęs į VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės valytojų tarnybinę patalpą, esančią, Smėlynės g. 25, Panevėžyje, pagrobė Z. Š. priklausančio turto bendros 160 Lt vertės ir D. R. priklausančio turto bendros 61 Lt vertės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti. Skunde nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neatsižvelgė į eilę reikšmingų aplinkybių. Byloje esančios jo telefoninių skambučių išklotinės patvirtina, kad nusikaltimo metu jis buvo visai kitoje Panevėžio vietoje, telefonu bendravo tik su savo mergina. Liudytojai nurodė, kad asmuo, įsibrovęs į patalpas, buvo 16-18 m. amžiaus, šviesių plaukų, smulkaus kūno sudėjimo, vilkėjo šviesiais marškinėliais ir mėlynos spalvos sportinėmis kelnėmis. Jis tokios aprangos neturi, tai patvirtino ir liudytoja M. S., apranga kratos metu jo namuose nerasta. Apeliantui nesuprantama, kodėl šia aplinkybė nebuvo aiškintasis su jo tėvais, kurie jam perka aprangą. Vienas požymių, pagal kuriuos jis buvo atpažintas kaip nusikalstamą veiką padaręs asmuo, buvo šviesūs plaukai. Teismas nuosprendyje neaptarė procesinių pažeidimų, padarytų jo parodymo atpažinti metu, t.y. aplinkybių, jog tarp parodytų atpažinti asmenų jis vienas tebuvo šviesiaplaukis, nei vienas asmenų nevilkėjo tokiais drabužiais, kuriuos nurodė liudytojai, matę asmenį nusikaltimo vietoje, jį atpažindami liudytojai nurodė tokius požymius, kurių nenurodė savo apklausose prieš atpažinimą – veido bruožus, žvilgsnį.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, tiksliai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo D. M. kaltės įvykdžius vagystę, įsibraunant į patalpą. Nuteistojo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų Z. Š., D. R., liudytojos E. B. parodymais, kuriuos jos patvirtino, atpažindamos nuteistąjį kaip asmenį, įsibrovusį į patalpą, iš kurios buvo pagrobti nukentėjusiųjų daiktai. Nukentėjusiosios ir liudytoja nusikaltimo padarymo dieną buvo apklaustos apie nusikaltimo vietoje matyto asmens požymius ir nurodė, jog šį asmenį galėtų atpažinti. Nors nukentėjusiosios ir liudytoja po įvykio buvo apklaustos tik apie bendrus atpažintino asmens požymius – amžių, kūno sudėjimą, plaukų spalvą, o parodymo atpažinti metu teigė apeliantą atpažinusios dar ir pagal tikslesnius požymius - jo veido bruožus, žvilgsnį, nėra pagrindo abejoti šio tyrimo veiksmo metu gautų rezultatų patikimumu. Tiek nukentėjusiosios, tiek liudytoja matė į patalpą įsibrovusį asmenį iš priekio, nedideliu atstumu, dieninių lempų šviesoje, liudytoja E. B. su juo netgi kalbėjo, todėl jos turėjo galimybę įsidėmėti ne tik jo bendrus požymius, bet ir veido bruožus, žvilgsnio ypatybes. Nukentėjusiosios ir liudytoja teisminio nagrinėjimo metu patvirtino atpažinusios apeliantą visiškai neabejodamos, jog tai jų nusikaltimo vietoje matytas asmuo. Iš fotolentelių, esančių prie asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad apeliantas teisus, skunde teigdamas, jog jis buvo vienintelis šviesiaplaukis asmuo iš trijų nukentėjusiosioms ir liudytojai parodytų asmenų. Tačiau apeliantas skunde nepagrįstai nurodo, kad teismas įrodymų tyrimo metu nesiaiškino šios aplinkybės. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios ir liudytoja E. B. nurodė apeliantą atpažinusios pagal eilę požymių ir tik vienas iš jų buvo jo šviesi plaukų spalva, o liudytoja D. R., atsakydama į apelianto gynėjo klausimus, akcentavo, jog būtų atpažinusi apeliantą ir tarp trijų šviesiaplaukių, nes šviesūs apelianto plaukai nebuvo išskirtinis bruožas, pagal kurį ji įsidėmėjo šį asmenį. Skundo argumentas, kad apeliantas ir kiti asmenys parodymų atpažinti metu turėjo vilkėti panašius drabužius, kuriuos nukentėjusiosios ir liudytoja nurodė mačiusios vilkint nusikaltimo vietoje matytą asmenį, yra neteisingas, nes šio tyrimo veiksmo metu buvo siekiama patikrinti atpažįstančiųjų parodymus apie jų įvykio vietoje matytą asmenį pagal jo individualius bruožus, o ne jo vilkėtus rūbus. Daiktų, šiuo atveju – drabužių – parodymas atpažinti yra kitas tyrimo veiksmas, kuris šioje byloje nebuvo atliekamas. Pažymėtina, kad parodymai atpažinti buvo atliekami, dalyvaujant D. M. gynėjui, tačiau nei gynėjas, nei apeliantas jokių pastabų dėl tyrimo veiksmo eigos nepareiškė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apelianto skundo argumentas, jog parodymo atpažinti metu buvo pažeista BPK 191-192 str. numatyta šio tyrimo veiksmo tvarka, yra nepagrįstas ir atmestinas.
Nuteistasis skunde teigia, kad jo nedalyvavimą vagystėje patvirtina tos aplinkybės, kad jis vilkėjo kitokiais rūbais nei nurodė įvykį matę asmenys, jo parodymus patvirtina įvykio dieną jį mačiusi liudytoja M. S., kratos metu jo namuose nebuvo rasti liudytojos ir nukentėjusiųjų apibūdinti drabužiai, o jo tėvai neapklausti apie jo turimus rūbus. Iš esmės analogiškus argumentus D. M. pateikė ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Juos išnagrinėjęs, teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad šie argumentai nepaneigia D. M. dalyvavimo nusikaltimo padaryme, nes jo nurodyti drabužiai nėra sunkiai įgyjamas ir po nusikaltimo atsikratomas daiktas. Liudytojos M. S. parodymus teismas pagrįstai vertino kritiškai, nes ji yra artima apelianto draugė. Teismas neturėjo pagrindo apklausti apelianto tėvų apie jo turimus rūbus, nes, kaip matyti iš jo paties parodymų teisme, jis savarankiškai disponuoja tokiomis tėvų duodamomis pinigų sumomis, už kurias gali lengvai įsigyti jo nurodytus drabužius– sportines kelnes ir marškinėlius. Iš nutarimo daryti kratą ir kratos protokolo (59-61 b.l.) matyti, kad apelianto gyvenamose patalpose buvo ieškoma iš nukentėjusiųjų pagrobtų daiktų, kratos tikslas nebuvo surasti jo nusikaltimo dieną vilkėtus rūbus ir jų nebuvo ieškoma, todėl suprantama, kad atlikus kratą jokie apelianto drabužiai nebuvo paimti.
Apeliantas skunde neteisingai nurodo, kad teismas nenagrinėjo jo versijos, kurią esą patvirtina liudytoja M. S. ir jo telefoninių skambučių išklotinės, jog nusikaltimo metu jis buvo kitoje miesto vietoje. Teismas išnagrinėjo šią versiją ir ją pagrįstai atmetė, nes liudytoja M. S. nurodė neprisimenanti, kuriuo metu buvo kartu su D. M., todėl jos parodymai nei patvirtina, nei paneigia jo teiginius apie jų buvimą kartu vagystės metu. Iš apelianto telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad jis nusikaltimo darymo metu telefonu nebendravo su jokiu asmeniu, todėl jis skunde nepagrįstai nurodo nusikaltimo metu telefonu bendravęs su M. S.. Teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad D. M. nebendravimas su M. S. telefonu nusikaltimo metu neįrodo, jog jie tuo metu buvo kartu, nes šios aplinkybės nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai.
Tenkinti nuteistojo skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutarė:
Nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.