Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kuri iškelta buvusiam mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) vadovui S. Š., asmens (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini) Klaipėda, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. Š. pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, dėl to, kad jis, būdamas bendrovės vadovu nuo 2021 m. birželio 23 d. iki 2023 m. lapkričio 10 d. eidamas vadovo pareigas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį (jos nemokumą) bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, laiku neįvykdė pareigos inicijuoti bendrovės nemokumo proceso ir tokiu savo neveikimu pažeidė kreditorių interesus.

Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. sausio mėn. Bendrovei pateikus pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2022 ir 2023 metus bei nustatytu terminu nesumokėjus mokesčių.

Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, VMI prie FM atliko šiuos išieškojimo veiksmus:

Data, Nr. Atliktas išieškojimo veiksmas Suma, Eur 2023 m. kovo 21 d., Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 46571,76 2023 m. kovo 30 d., Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 10038,44 2023 m. balandžio 6 d., Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 1431,10 2023 m. gegužės 2 d., Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 509,40 2023 m. gegužės 15 d., Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 58747,74 2023 m. birželio 15 d., Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 311,98 2023 m. liepos 13 d., Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 797,19

Sprendimuose nurodytos likusios mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Žinodamas, kad Bendrovė nesumoka mokesčių, S. Š. (MB (duomenys neskelbtini) vadovas nuo 2021 m. birželio 23 dienos) turėjo susipažinti su valdomos Bendrovės finansine būkle ir jau žinojo, kad Bendrovė iš esmės nemoki, kas ją įpareigojo ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

VĮ Registrų centro duomenis, nekilnojamojo turto MB (duomenys neskelbtini) neturi.

Vadovaujant S. Š. Bendrovei susidarė skola valstybės biudžetui. S. Š. būdamas susipažinęs su Bendrovės finansais, dokumentais, galėjo suvokti kokia yra reali Bendrovės finansinė padėtis. Jis 3 metus buvo (duomenys neskelbtini) vadovu, puikiai žinojo apie Bendrovės finansinę sunkią padėtį, didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui bei matydamas, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų sumažinti turimus įsipareigojimus, taip pat nesikreipė dėl Bendrovei bankroto bylos iškėlimo, taip pažeisdamas įmonės kreditoriaus VMI prie FM interesus.

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutartimi MB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla. Nutartyje nurodoma, kad bylos duomenimis nustatyta, jog iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, jog remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, MB (duomenys neskelbtini) vardu registruoto turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, MB (duomenys neskelbtini) transporto priemonių neturi. Kadangi VĮ Registrų centro duomenimis bendrovė ilgiau nei dvylika mėnesių nėra pateikusi Registro tvarkytojui metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, o paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti tik už 2022 metus, įvertinti MB (duomenys neskelbtini) turto ir įpareigojimų šiai dienai nėra galimybės.

Visos aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina sunkią įmonės MB (duomenys neskelbtini) finansinę būklę, darytina išvada, kad juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių, todėl bendrovė yra nemokus juridinis asmuo, negeneruoja pajamų, kuriomis galėtų atsiskaityti su kreditoriais bei neturintis galimybės vykdyti veiklą.

Teismo posėdžio metu S. Š. paaiškino, kad administracinį nusižengimą pripažįsta. Nurodė, kad įmonės buvo sunki finansinė padėtis. Paaiškino, kad dėl įmonės veiklos turi asmeninių skolų apie 14000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas.

Atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais, pažeidžiant kreditorių teises. Tyčiniai veiksmai šiuo atveju apima ne tik piktybinį siekimą, net esant galimybėms, neatsiskaityti būtent su valstybe, bet ir juridinio asmens veiksmus, kuriais jis pažeidžia teisės aktuose nustatytas jam pareigas, taip pat ir už nemokumo proceso neicijavimo.

Pastaroji norma yra blanketinė ir nukreipia į šiuo metu aktualų juridinių asmenų bankroto procedūras reglamentuojantį Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ), kurio 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, kyla juridinio asmens vadovui. Tokia pareiga įmonės vadovui nustatyta todėl, kad jis geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių, tiek naujų potencialių kreditorių interesus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnis reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. CK 6.930¹ str. 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad, kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau Bendrovė nesilaikydama CK 6.930¹ nuostatų, vykdė atsiskaitymus grynaisiais bei negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais ir taip pažeidė VMI prie FM kaip kreditoriaus teises.

Pažymėtina, kad Bendrovės direktorius S. Š. kaip atskaitingas asmuo, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, kas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, laikytina kreditorių teisių pažeidimu.

Įvertinus visas nustatytas faktines bylos aplinkybes pripažintina, kad S. Š. pažeidė JANĮ 5 straipsnio 1 dalį ir CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Aplinkybės, kurias administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė teismo posėdžio metu, rodo jo kaip įmonės vadovo siekimą suderinti įmonės atsiskaitymą su kreditoriais su teisės aktų reikalavimų vykdymu; jo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nepaneigia, tačiau į jas turi būti atsižvelgta, tinkamai individualizuojant S. Š. skirtiną nuobaudą.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnis).

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos neskirti. Pagal suformuotą teismų praktiką veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kita galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (žiūrėti, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Teismas skirdamas S. Š. administracinę nuobaudą atsižvelgia į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir gailėjimąsi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nuodugnius paaiškinimus teismo posėdžio metu kaip susidarė situacija ir ko buvo siekiama, prisiimant atsakomybę už teisės aktų nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo nesilaikymą. Iš jo pateikto dokumento: patikslinto patvarkymo dėl skolos išieškojimo 2024 m. sausio 18 d., Nr. S-24-4-4101 nustatyta, kad bendra išieškoma suma iš S. Š. yra VMI naudai 14338,82 Eur, jo yra itin sudėtingos materialinės sąlygos. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje padarymą skirti mažesnę baudą, negu šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir paskyrus mažesnę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

S. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.

Informuoti S. Š., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas išnagrinėta, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-4-586/2024, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.