- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-16
- Bylos Nr.
- 2S-1212-803/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10959-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- E. M.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Soscredit“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje išnagrinėjus pareiškėjos E. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Soscredit“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Apeliacinėje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus ieškinio, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja E. M. pateikė teismui prašymą iki ieškinio pateikimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones butui, unikalus Nr. 1098-9012-1016:0071, esančiam adresu (duomenys neskelbtini); bei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Soscredit“ priklausančioje banko sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms 15000 Eur sumai, nesant pakankamai lėšų taikyti areštą UAB „Soscredit“ priklausančiam turtui. Taip pat prašė atleisti, sumažinti ar atidėti iki ieškinio pateikimo dienos žyminio mokesčio sumokėjimą.Nurodė, kad 2016 m. vasario 24 d. tarp pareiškėjos ir UAB „Soscredit“ buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. IN20160224/1 dėl 1/3 buto/patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos manymu, UAB „Soscredit“ jos atžvilgiu galimai vykdė nusikalstamą veiką, nesilaikė jų sudarytos sutarties nuostatų ir jai už akių pardavė šį butą apsimestiniu sandoriu, todėl prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tam, kad šis butas nebūtų parduotas iš varžytinių ir nebūtų perduotas vykdymas antstoliui dėl jos iškeldinimo iš šio buto. Šiuo metu pareiškėja jau kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, į mokesčių inspekciją ir reikalui esant bus kreiptasi į prokuratūrą. Taip pat 2017 m. kovo 13 d. pareiškėja kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad jai būtų suteikta teisinė pagalba, pati pareiškėja ruošiasi kreiptis į teismą dėl 15 000 Eur žalos atlyginimo, todėl būtent tokio dydžio sumai pareiškėja prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjos E. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus ieškinio.Teismo vertinimu, pareiškėja nepagrindė ypatingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skubos, t.y. būtinybės jas taikyti dar nepareiškus ieškinio. Teismas konstatavo, jog pareiškėja nenurodė, kokių konkrečių įrodymų neturėjimas jai trukdo reikšti ieškinį bei kartu su ieškiniu prašyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja nurodo, kad reikš ieškinį atsakovui UAB „Soscredit“ dėl 15 000 Eur žalos atlyginimo, tačiau detaliau nekonkretizavo, kas šią žalą sudarys ir kokiu teisiniu pagrindu pareiškėja prašys šią žalą priteisti. Taip pat nėra aišku, kuo buto pardavimo stabdymas (tokios prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės) susijusios su reikalavimais priteisti žalą (nurodomo būsimo ieškinio dalykas), ieškovė nenurodė, kad be žalos atlyginimo, taip pat reikš reikalavimus ir dėl tam tikrų nuosavybės teisių gynimo. Teismas pabrėžė, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų apie minėto buto ((duomenys neskelbtini)) planuojamą pardavimą iš varžytinių, taip pat pareiškėja prašyme paminėjo UAB „Soscredit“ apsimestinį sandorį, tačiau nenurodė detaliau šio sandorio sudarymo aplinkybių, net nenurodė su kuo UAB „Soscredit“ sudarė šį apsimestinį sandorį, taip pat prašyme nurodė vienašališką sutarties nutraukimą, tačiau taip pat detaliau nenurodė kada šis sutarties nutraukimas įvyko. Teismas konstatavo, jog dėl visų šių priežasčių net nėra galimybės spręsti ir dėl būsimo teismo sprendimo vykdymo apsunkinimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo dienos, nes nėra aišku konkrečiai koks ieškinys ir kokiu teisiniu pagrindu jis bus reiškiamas, daugelis pareiškėjos šiame prašyme nurodytų aplinkybių yra neaiškios ir nedetalizuotas bei net preliminariai neįrodytos, todėl teismas negali net atlikti preliminarų būsimo ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimą. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėja nenurodė ir neįrodinėjo, kad UAB „Soscredit“ būtų ėmęsis konkrečių veiksmų, keliančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, pareiškėja paminėjo, jog UAB „Soscredit“ galimai gali kreiptis į antstolį ar į notarą, tačiau šių aplinkybių plačiau nepaaiškino ir neįrodinėjo, o tik padarė prielaidas, jog taip jai bus padaryta žala ir bus apsunkintas būsimas teismo sprendimas. Teismas pažymėjo, jog tam, kad UAB „Soscredit“ galėtų kreiptis į antstolį dėl skolos išieškojimo pareiškėjos atžvilgiu, šis turi turėti vykdomąjį dokumentą, tačiau pareiškėja nenurodė koks tai vykdomasis dokumentas (ar tarp šalių buvo kitas teisminis procesas), tuo labiau nenurodė kokiu pagrindu šis vykdomasis dokumentas yra neteisėtas (ar jis yra ginčijamas). Teismas konstatavo, kad pareiškėja prašo dėl sunkios finansinės padėties pilnai atleisti nuo šio žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, todėl nesant jokiems įrodymams dėl sunkios finansinės padėties, toks prašymas negalėtų būti tenkintas net iš dalies.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė (pareiškėja) E. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį ir priimti naują nutartį – tenkinti prašymą; taikyti skubos tvarka iki ieškinio pateikimo laikinąsias apsaugos priemones butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu((duomenys neskelbtini); nustatyti 14 dienų terminą ieškiniui pateikti; atleisti nuo žyminio mokesčio arba leisti jį atidėti iki nutarties priėmimo dienos, taikyti areštą galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti piniginėms lėšoms priklausančioms UAB „Soscredit“ 15000 Eur sumai. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:teismas objektyviai neįvertino visų aplinkybių, neįvertino pateiktų prie prašymo dokumentų, taip pat taikė ydingą teismų praktiką, todėl teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. pareiškėja prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė aplinkybe, kad UAB „Soscredit“ pažeidė eilę įstatymų, o pateikus ieškinį tą turėtų vertinti tik teismas. Pažymi, kad paskolos sutarties sąlygos yra nesąžiningos ir neadekvačios. Iš pateiktų dokumentų aiškiai matyti, kad sandoris vyko ant sandorio ta pačia data ir turto pardavimo sandoris buvo padarytas dėl akių, apsimestinis sandoris bandant išvilioti turtą ir įklampinti į sunkią finansinę padėtį. Taip pat dėl paskolos sutarties nesąžiningų sąlygų vartotojos atžvilgiu UAB „Soscredit“ vengia ir ignoruoja bet kokias derybas ir galimybę susitarti taikiai dėl to minėti turto pardavimo ir pirkimo sandoriai yra neteisėti dėl to ir pareiškėja kreipėsi į advokatą dėl profesionalios teisinės pagalbos surašant teismui objektyvų ir išsamų ieškinį. Bendrovė UAB „Soscredit“ atsiuntusi raštą 2017 m. sausio 20 d. dėl galimo sutarties nutraukimo, išsikraustymo iš buto ir turto perėmimo. Todėl esant šioms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių turtui, kuris yra ginčo esmė dėl ginčytinų sandorių bei kreipimosi į teismą dėl jų pripažinimo negaliojančiais ir jį leidus kitaip realizuoti pareiškėjai būtų patirti dideli materialiniai nuostoliai, kurie gali būti neatstatomi, nepataisomi ir negaištami.grįsdama prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, pareiškėja prašyme nurodė, kad yra kritiškai sunki materialinė padėtis dėl įvardintų neteisėtų ir apsimestinių sandorių bei nesąžiningų sąlygų suteikiant paskolą kaip vartotojai kas aiškiai matyti iš pateiktų teismui dokumentų jų sumų dydžio taip pat ieškovė yra daugiau nei puse metų bedarbė registruota darbo biržoje yra nejauno amžiaus kas apsunkina tinkamo darbo paieškas.prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui UAB „Soscredit“ 15000 Eur sumai grindžiamas tuo kad pagal pateiktus teismo dokumentus 2016 m. rugpjūčio 11 d. susitarime yra išreikšta suma lygiai daugiau nei 14000 Eur kas šiai dienai reikalaujama iš turto, o kadangi sudaryta eilė sandorių ant sandorių ir neaišku kurie galiojantys, kurie ne, aiškiai sukelia pagrįstas prielaidas, kad galima reali žala į nurodytą aukščiau sumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 3 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio teismui padavimo dienos (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Atvejai, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tikslingas dar net neiškėlus bylos, reglamentuojami specialiosiomis normomis, numatančiomis išimtį iš bendrųjų taisyklių. Šių nuostatų tikslas - išvengti atsakovo veiksmų, kuriais jis, iki bus pareikštas ieškinys, kurio negalima pareikšti jau paduodant teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apsunkintų galimo teismo sprendimo vykdymą arba padarytų jį negalimu (pavyzdžiui, esant duomenų apie vykdomą ginčo turto perleidimo sandorį, esant duomenų, kad atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas sunaikinti ginčo turtą, ar pan.). Kadangi galimybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teismui dienos yra išimtinė, įstatymų leidėjas ją sieja ir su griežtu terminu – CPK 147 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, nustato pareiškėjui ne ilgesnį nei 14 dienų terminą ieškiniui pareikšti, per kurį ieškinio nepareiškus, laikinosios apsaugos priemonės privalo būti panaikinamos. Atsižvelgdamas į tokį teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo dienos, privalo pagrįsti ne tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (bendrąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas), bet ir priežastis, pateisinančias ieškinio pareiškimo atidėjimą. Be to, pareiškėja privalo motyvuota pagrįsti, kodėl laikinosios apsaugos priemonės konkrečiu atveju privalo būti taikomos nedelsiant, dar neinicijavus teismo proceso, t.y. pareiškėja taip pat privalo įrodyti egzistuojant specialiąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja neįrodė egzistuojant sąlygas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Pirma, pareiškėja nepagrindė ypatingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skubos, t.y. būtinybės jas taikyti dar nepareiškus ieškinio. Pareiškėja nenurodė ir neįrodinėjo, kad UAB „Soscredit“ būtų ėmusis konkrečių veiksmų, keliančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, ir dėl to taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtina nedelsiant, nelaukiant, kol bus parengtas ir teismui pateiktas ieškinys, pagal pareiškime dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodomą būsimo ieškinio reikalavimų pobūdį, t.y. konkrečiu atveju išvis nėra aiškus būsimo ieškinio reikalavimų pobūdis, taip pat nėra pagrindo konstatuoti esant ypatingos skubos situaciją, pateisinančią CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų specialiųjų teisės normų taikymą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, pareiškėja ir šiuo metu dar nėra pareiškusi ieškinio UAB „Soscredit“, nors nuo ginčijamos nutarties priėmimo praėjo jau daugiau nei 7 mėnesiai, ir vien ši aplinkybė yra pakankama konstatuoti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį esant teisėta ir pagrįsta, atsižvelgiant į CPK 147 straipsnio 3 dalyje numatytus ieškinio pareiškimo terminus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo tinkamai nepagrindė priežasčių, kliudančių jai pateikti ieškinį. Aplinkybė, kad pareiškėja kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, nelaikytina priežastimi, kliudančia pateikti ieškinį kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėja su atskiruoju skundu taip pat nenurodė jokių priežasčių, kurios kliudo jai pateikti ieškinį. Spręsdamas dėl galimybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, teismas vertina būtent tą reikalavimą, kuriam užtikrinti prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nebent būtų nustatyta, kad šis reikalavimas yra neatsiejamai susijęs su kitais reikalavimais ir dėl šios priežasties jų negalima pareikšti atskirai vienas nuo kito. Nagrinėjamu atveju, tiek iš prašymo, tiek iš atskirojo skundo turinio išvis nėra aišku koks konkrečiai reikalavimas ar reikalavimai bus reiškiami, kuriems užtikrinti prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, daugelis pareiškėjos nurodytų aplinkybių yra neaiškios ir nedetalizuotas bei net preliminariai neįrodytos, todėl teismas negali net atlikti preliminarų būsimo ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimą.Nustačius, kad pareiškėja neįrodė egzistuojant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo specialiųjų sąlygų (priežasčių, kliudančių pareikšti ieškinį, ir aplinkybių, patvirtinančių ypatingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skubos poreikį), apeliantės argumentai, kuriais įrodinėjama sunki materialinė pareiškėjos padėtis, sudaranti pagrindą ją atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, apeliacinės instancijos teismo detaliau neanalizuojami, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjama klausimui išspręsti. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą iki ieškinio pareiškimo reglamentuojančias proceso teisės nuostatas, teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjos reikalavimo. Naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos E. M. atskirojo skundo netenkinti.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.