Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. S. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažinęs su baudžiamosios bylos Nr. 1-1875-271/2019 medžiaga, kurioje

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. P. 2019 gegužės 20 d., apie 23.17 val., Vilniuje, Sodų g., ties pastatu Nr. 22, vairuodamas automobilį Volvo V40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, t. y. atsitrenkė į kelio ženklą "Pėstieji", bei po šio eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį, kol atvykę policijos pareigūnai 2019 gegužės 21 d., apie 00:56 val., tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.60 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Tokiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo P. P. kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir duotais parodymais, liudytojo P. L. parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, alkotesterio rodmenimis, kita rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamasis P. P. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju parodė, kad 2019-05-20 d., apie 23.00 val., atvažiavo blaivus jam priklausančiu automobiliu Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į autobusų stotį, adresu Sodų g. 22, Vilniuje, sužinoti traukinių grafiką. Prie parduotuvės „IKI“, nusprendė nusiimti pinigų, tačiau SEB bankomatas užblokavo jo banko kortelę ir jos negrąžino, nes jis suklydo porą kartų suvedinėdamas neteisingą PIN kodą. Tada susijaudinęs, išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės užkabino kelio ženklą. Eismo įvykio vietoje nepasiliko, išsigandęs nuvažiavo porą metrų į priekį, už sankryžos, sustojo Sodų gatvėje. Sustojęs iš automobilio išlipęs nebuvo, vis galvojo, ką dabar daryti, niekada nebuvo tokioje situacijoje. Iš pradžių galvojo sugrįžti, bet bijojo baudos, tad iš karto išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Iš to susijaudinimo atidarė butelį degtinės, įsipylęs pilną plastikinę stiklinę ją išgėrė. Po maždaug 20 minučių jis dar išgėrė vieną beveik pilną stiklinę degtinės. Niekur važiuoti nesiruošė, nes buvo išgėręs, tad ketino nakvoti automobilyje. Jam prisnūdus, po maždaug 30 minučių kažkas pabeldė į automobilio stiklą. Atidaręs langą, pamatė stovinčius policijos pareigūnus, kurie paprašė eiti į tarnybinį automobilį. Ten atsisėdus, jam patikrino blaivumą alkoholio matuokliu ir nustatė 1,60 promilių girtumą. Po kurio laiko pakartotinai patikrino ir nustatė 1,65 promilių girtumą. Tolimesniam tyrimui jis buvo pristatytas į kelių policiją, o iš ten jį nuvežė į areštinę. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos jis pilnai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi (b.l. 40).

Liudytojas P. L. parodė, kad 2019-05-20, dirbant kartu su vyr. patruliu E. Č., apie 23:14 val., gavo pranešimą iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo, kad Sodų g. 22, Vilniuje, pilkos spalvos automobilis atsitrenkė į kelio ženklą „Pėstieji“. Automobilis pasišalino, pranešėjas matė valstybinio numerio tik pirmas tris raides DOP. Atvykę minėtu adresu pradėjo forminti eismo įvykį, vėliau iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo papildomos informacijos, kad Vilniaus miesto vaizdo kamerų stebėtojai pamatė, kaip Sodų g. 13, Vilniuje, stovi galimai iš šio eismo įvykio pasišalinęs automobilis Volvo V40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Atvykus patikrinti informacijos, minėtame automobilyje, vairuotojo vietoje, sėdėjo automobilio savininkas P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, iš burnos sklido alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, judesiai buvo nekoordinuoti. Vyriškis paaiškino, kad parvairavo pats savo automobilį būdamas dar blaivus ir čia sėdi savo automobilyje jau apie valandą. Pridūrė, kad alkoholį pradėjo vartoti jau stovėdamas čia (Sodų g. 13 Vilnius). Vyriškis teigė, kad buvo anksčiau privažiavęs prie Sodų g. 22, Vilniuje, šalia prekybos centro „IKI“ bankomato, tačiau apie jokį eismo įvykį nežino. Aiškino, kad ant jokio stulpo, ar šaligatvio nebuvo užvažiavęs. P. P. taip pat pasakė, kad automobilį vairavo tik jis pats. Pasiūlius vyriškiui pasitikrinti blaivumą, šis sutiko ir apie 00.56 val., alkoholio matuokliu Alkotest 7510, buvo nustatytas 1,60 promilių girtumas. Antras pūtimas buvo apie 01.18 val., nustatytas 1,65 promilių girtumas. Apžiūrint automobilį Volvo V40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad priekinis bamperis (kairės pusės) yra apgadintas. Automobilyje ant galinės sėdynės gulėjo du pusiau tušti buteliai stipraus alkoholinio gėrimo. Įvykis yra nufilmuotas ir įrašas saugomas Vilniaus aps. VPK (b. l. 23).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad P. P. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai (b. l. 28).

2019-05-21, 00:56 val., alkoholio matuokliu Alkotest 7510, Nr. ARKB0126, patikros Nr. 0967277, P. P. nustatytas 1,60 promilių girtumas (b. l. 25).

2019-05-21, 01:17 val., alkoholio matuokliu Alkotest 7510, Nr. ARKB0126, patikros Nr. 0967277, P. P. nustatytas 1,65 promilių girtumas (b. l. 26).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog automobiliui Volvo V40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis kairėje pusėje (b.l. 18-21).

VĮ "Regitra" duomenimis, Volvo V40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra P. P. (b.l. 11).

VšĮ "Emprekis" duomenimis, 1996 metų automobilio Volvo V40 1.8, kategorija M1-AC, universalo, kaina Lietuvoje - 890 eurų (b.l. 12).

P. P. atžvilgiu pradėta administracinė teisena (ROIK 19101333920) dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo (b.l. 51-52).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinktų įrodymų visuma (kaltinamojo parodymai, liudytojų P. L., parodymai, neblaivumo patikrinimo aktas, alkotesterio rodmenys) nustatyta, kad kaltinamasis P. P. vairavo transporto priemonę Volvo V40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuria sukėlė eismo įvykį, po kurio iki atvykstant policijos pareigūnams ir nustatant eismo įvykio aplinkybes vartojo alkoholį. Alkotesteriu jam nustatyta 1,60 promilių etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore. Nors jo girtumas buvo tikrinamas du kartus, gauti rodmenys vertinami kaltinamojo naudai, imant mažiausiąjį iš rodiklių. Alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 0967277 patvirtina, kad alkotesteris yra tinkamas naudoti, jo metrologinė patikra galioja iki 2019-08-28. Kaltinamasis neginčijo alkotesterio parodymų, pripažino, jog po eismo įvykio iš susijaudinimo išgėrė dvi pilnas stiklines degtinės. Pagal KET 221 punktą su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Tokiu būdu, KET įpareigoja su eismo įvykiu susijusius eismo dalyvius nevartoti alkoholio iškart po eismo įvykio, kol bus patikrintas blaivumas (KET 221 p.), suvokdamas tai kaltinamasis vis tiek nesielgė atsakingai ir vartojo alkoholį, nors eismo įvykio aplinkybės tinkamai įformintos dar nebuvo. Iš kaltinamojo parodymų matyti, jog šis suvokė, jog išvažiuodamas iš parduotuvės IKI aikštelės kliudė kelio ženklą, netgi svarstė galimybę grįžti į eismo įvykio vietą, tačiau bijodamas baudos to nepadarė, vietoj to nusiraminimui ėmė gerti degtinę. Tokiu būdu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog P. P., pažeisdamas KET 221 punkto reikalavimus vartojo alkoholį po eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, iki šio įvykio aplinkybių nustatymo. Kadangi jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, šie jo veiksmai jam užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

P. P. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Iš kaltinimo teismas šalina tą aplinkybę, kad P. P. iš eismo įvykio vietos pasišalino, nes tai nėra nusikaltimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį sudėties požymis. Dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos P. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 426 str. 1 d. numatyto nusižengimo požymius ir jo atsakomybės dėl šios veikos klausimas sprendžiamas administracinio proceso tvarka.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės aiškios. Pats kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su siūlomų bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių rūšimis ir dydžiu, tačiau prašė leisti atlikti arešto bausmę poilsio dienomis (b.l. 55).

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis P. P. įvykdė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3 dalis). Anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka (b.l. 49-50).

Lengvina kaltinamojo atsakomybę tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Neblaivumas yra jo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes P. P. skirtina prokuroro siūloma arešto bausmė. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės dydis, kuris nesiekia už nusikaltimus skiriamos šios bausmės rūšies vidurkio, yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai. LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba, atlikdamas bausmę gali prarasti darbą, jo prašymas leisti atlikti bausmę poilsio dienomis tenkintinas.

Skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis minėta teise (BK 68 straipsnio 1 dalis). Praeityje P. P. nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka už šiurkščius KET pažeidimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes specialioji teisė kaltinamajam atimtina prokuroro siūlomam dvejų metų terminui, kuris nesiekia įstatymų leidėjo numatyto šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkio. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018). Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas bei dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, taip realiai atimant jam teisę vairuoti, P. P. paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2019 m. gegužės 21 d., t.y. nuo kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo paskyrimo dienos.

Dėl automobilio konfiskavimo

Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 2-3 d.). Automobilis Volvo V40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso kaltinamajam P. P., todėl jis, kaip BK uždraustos veikos priemonė, privalo būti konfiskuotas. Teismas sprendžia, kad, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei automobilio vertę, konfiskavus kaltinamojo automobilį, nebus pažeisti protingumo bei proporcingumo principai.

2019 m. gegužės 21 d. prokuroro A.Survilos nutarimu buvo laikinai apribota P. P. nuosavybės teisė į automobilį Volvo V40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis. Turto saugotoju paskirtas P. P. (b. l. 14-17). Kadangi automobilis Volvo V40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) privalo būti konfiskuotas, prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui taikytinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendė:

P. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 parų areštą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 20 parų areštą, atliekant jį areštinėje. P. P. skirtą arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis.

Į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. gegužės 21 d. 01:08 val. iki 2019 m. gegužės 21 d. 11:54 val. (vieną parą).

Paskirti P. P. baudžiamojo poveikio priemonę - dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnis), šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2019-05-21 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti automobilį Volvo V40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro A.Survilos 2019 m. gegužės 21 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą P. P. turtui – automobiliui Volvo V40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kardomąją priemonę, paskirtą P. P. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą - palikti nepakeistus iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti, kad nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Ginčus dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų sprendžia teismas Kalėjimų departamento teikimu arba nuteistojo prašymu. Poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai. Nuteistųjų, kurie sutartu laiku neatvyko į areštinę atlikti bausmės ir nepranešė areštinės administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija (BVK 59 straipsnis). Jeigu asmuo pažeidžia arešto atlikimo poilsio dienomis tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka (BK 49 straipsnio 5 dalis).

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo nuteistasis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.