Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo. Suinteresuoti asmenys – I. L. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti ar atsisakyti priimti palikimą, po S. L., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, nepilnamečio vaiko E. L. vardu ir išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio E. L. vardu, atsiradusį (duomenys neskelbtini) po jo tėvo S. L. mirties.

Pareiškėjas nurodė, kad gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pranešimą, kad yra inicijuojamas S. L., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimas valstybės vardu. Valstybei negali būti išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, kadangi palikėjas turi nepilnametį sūnų E. L., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). E. L. yra nepilnametis, todėl jo interesus atstovauja atstovas pagal įstatymą – mama I. L., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pažymi, kad 2021 m. gegužės 28 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini) Respublikoje, prašydama ambasados tarpininkauti nustatant nepilnamečio E. L. bei jo motinos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Respublikoje ir informuoti motiną apie jos pareigą įgyvendinti sūnaus turtinius interesus. Minėta ambasada nurodė, jog nėra teisinio pagrindo vykdyti pareiškėjo prašymą. 2021 m. birželio 29 d. pareiškėjas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadą Lietuvos Respublikoje prašydamas nustatyti vaiko bei jo motinos gyvenamąją vietą ir informuoti motiną apie jos pareigą nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, tačiau pareiškėjas atsakymo iš ambasados iki šios dienos nėra gavęs. Pažymi, jog įstatyminė vaiko atstovė į notarą dėl paveldėjimo procedūros nesikreipė.

Pareiškime numatyta, kad S. L. palikimą sudaro „Swedbank AB“ banko sąskaitoje lėšų likutis 14,66 Eur, „AB SEB“ banko pensijų kaupimo sąskaitoje likutis 1054,83 Eur ir neišmokėta ligos išmoka 403,91 Eur. VMI prie FM duomenimis S. L. atžvilgiu antstolės Brigitos Palavinskienės kontoroje yra užvesta vykdomoji byla, kurios reikalavimų sumą sudaro 569,90 Eur skola, antstolio Vytauto Mitkaus kontoroje reikalavimų sumą sudaro 2 635,85 Eur ir antstolio Irmanto Gaidelio kontoroje reikalavimų sumą sudaro 1 917,28 Eur. Pagal Lietuvos antstolių rūmų pateiktą informaciją antstolio Vytauto Mitkaus kontoroje vykdomas 2 635,85 Eur turtinės žalos išieškojimas pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), antstolio Irmanto Gaidelio kontoroje vykdomas 1 917,28 Eur turtinės žalos išieškojimas pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė Brigita Palavinskienė pateikė informaciją, jog jokių apribojimų nebetaiko S. L. atžvilgiu, kadangi vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 4 424,62 Eur skolos bei palūkanų išieškojimo buvo 2020 m. sausio 28 d. užbaigta kaip pilnai įvykdyta, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 569,90 Eur skolos buvo 2022 m. sausio 3 d. nutraukta skolininkui mirus ir grąžinta išieškotojui. Pareiškėjas pažymi, kad nepilnamečio vaiko teisės atsisakius palikimo nebus pažeistos, kadangi įsiskolinimo suma yra didesnė už palikto turto dydį.

Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prašė klausimą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo spręsti teismo nuožiūra

Suinteresuotam asmeniui I. L. pareiškimas įteiktas tinkamai, atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Dėl termino atnaujinimo.

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1-2 dalimis, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.60 straipsnio reikalavimus įpėdinis turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad suinteresuotas asmuo I. L. augina nepilnametį sūnų E. L., gimusį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė S. L. – nepilnamečio E. L. tėvas. Nepilnametis E. L. yra palikėjo S. L. įpėdinis ir turi teisę paveldėti jo turtą pagal įstatymą (CK 5.12 straipsnis).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad S. L. mirė (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo – nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė I. L. per įstatymų nustatytą terminą (iki (duomenys neskelbtini)) į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu po palikėjo mirties nesikreipė. Pareiškėjas gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimą dėl paveldėjimo teisių įgyvendinimo, su prašymu kreiptis į teismą, padedant įgyvendinti nepilnamečio vaiko E. L. teises tvarkant mirusio tėvo palikimą. Pareiškėjas, gindama nepilnamečio vaiko interesus, CK 3.163 straipsnio 5 dalies tvarka kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo. Suinteresuoti asmenys byloje nereiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo pareikšto reikalavimo.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, pripažįsta, kad terminas palikimui priimti ar atsisakyti jį priimti nepilnamečio vaiko vardu yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 185 straipsnis). Nepilnametis vaikas negalėjo savo teisių įgyvendinti dėl svarbių priežasčių, nes jis neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose. Ta aplinkybė, jog nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė pagal įstatymą laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų vaiko paveldėjimo teisėms užtikrinti, neturi lemti neigiamų padarinių atsiradimo palikėjo nepilnamečiam vaikui. Suinteresuoti asmenys byloje prieštaravimų dėl praleisto termino palikimui priimti (atsisakyti priimti) atnaujinimo nėra pareiškę. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad termino palikimui priimti (atsisakyti) atnaujinimas pažeistų kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), konstatuotina, kad priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas nepilnamečio vaiko vardu palikimui priimti, yra svarbios, todėl yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti (atsisakyti priimti) (CK 5.50, 5.57, 5.60 straipsniai, CPK 578 straipsnis).

Dėl teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu.

CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.

CK 5.52 straipsnio nuostatos įtvirtina, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Vadovaujantis CPK 582 straipsnio 4 dalimi, kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis.

Prašymuose dėl teismo leidimo tėvams (įstatyminiams atstovams) savo nepilnamečių vaikų vardu priimti atsisakyti priimti palikimą išdavimo pareiškėjai privalo nurodyti, kokie civilinių teisių objektai paveldimi: materialūs ir nematerialūs dalykai, palikėjo reikalavimo teisės ir prievolės, įstatymų numatytais atvejais – intelektinės nuosavybės objektai ir kitos įstatymų nustatytos teisės bei pareigos (CK 5.2 straipsnio 2 dalis), taip pat turi pateikti įrodymus apie paveldimo turto sudėtį (pvz., išrašus, pažymas, pažymėjimus iš Nekilnojamojo turto registro, Turto arešto registro, bankų pažymas apie turimus indėlius arba gautas paskolas ir pan.).

Pareiškėjas prašo išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Iš bylos medžiagos matyti, kad palikėjo turtą sudaro „Swedbank AB“ banko sąskaitoje lėšų likutis 14,66 Eur, „AB SEB“ banko pensijų kaupimo sąskaitoje likutis 1054,83 Eur ir neišmokėta ligos išmoka 403,91 Eur. Pareiškime nurodytą aplinkybę, kad palikėjas neturi nekilnojamojo turto patvirtina VĮ ,,Registrų centras“ duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Bylos duomenys patvirtina, kad S. L. palikimo atsiradimo dieną turėjo skolų – antstolis Vytautas Mitkus nurodė, kad likusi iš S. L. neišieškota suma sudaro 2 635,85 Eur, antstolis Irmantas Gaidelis - 1 917,28 Eur.

Iš viso palikėjo S. L. turtas sudaro 1 473,40 Eur, o skolos – 4 553,13 Eur, taigi paveldimo turto balansas yra neigiamas – skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko vardu atsisakius priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo S. L. mirties, nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsnio 7 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių terminą atsisakyti priimti nepilnamečio vaiko E. L., gim. (duomenys neskelbtini), vardu palikimą, atsiradusį po S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Leisti I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko E. L., gim. (duomenys neskelbtini), vardu.

Išaiškinti I. L., kad pareiškimą apie palikimo atsisakymą ji turi paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutarties dalis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Kita nutarties dalis neskundžiama.