Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Remigijaus Armino (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Vidos Stonkuvienės, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) atstovui advokato padėjėjui Mariui Liatukui, atsakovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Laimutei Mikužienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato padėjėjo Manto Arasimavičiaus skundą atsakovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl 2008-04-18 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos turto arešto akto Nr. 12.-28-7275 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

panaikinti 2008 m. balandžio 18 d. Klaipėdos apskrities VMI turto arešto aktą Nr.12.-28-7275.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2008-03-12 Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyrius kreipėsi į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją informuodamas, kad ikiteisminio tyrimo pagal LR baudžiamojo kodekso 200 straipsnio 1 dalį (neteisėtas prekių neišvežimas iš Lietuvos Respublikos) metu, nustatyta, jog pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) galimai vykdo nusikalstamą veiką (b.l.45). Vadovaujantis pateikta informacija 2008-03-17 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos AVMI) surašė pavedimą tikrinti Nr.A1-7, kuriuo nurodė patikrinti UAB (duomenys neskelbtini) Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje nurodytų mokesčių ir kitų įmokų apskaičiavimą, deklaravimą bei sumokėjimą laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2007-12-31 (b.l.46-47). Atliekant mokestinį patikrinimą Klaipėdos AVMĮ I patikrinimo skyriaus specialistai nustatė, kad pagal Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus pateiktą informaciją galimai neišgabentų prekių – mobiliųjų telefonų „Vertu“ į N.Zelandiją vertė viršija 6 mln.litų, o pagal Klaipėdos AVMI gautą informaciją už 2005-2006 metus deklaruota tariamai išvežtų prekių vertė sudaro 7,9 mln. litų, todėl UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu planuojama apskaičiuoti virš 2 mln.litų PVM mokesčio. Dėl patikrinimo metu nustatytų aplinkybių Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos I patikrinimų skyriaus vedėja 2008-04-17 raštu Nr.(7.18)A9-59 (b.l.48-49) kreipėsi į nepriemokų išieškojimo skyrių, nurodydama, kad siekiant užtikrinti galimą mokestinės nepriemokos išieškojimą, siūloma apriboti UAB (duomenys neskelbtini) teisę į turtą. 2008-04-18 turto arešto aktu Nr. 12.-28-7275 (b.l.50-52) areštuota pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) vardu registruose registruotas turtas, kurio vertė 320 566 litų. Teisminio nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad 2008-08-28 mokestinis patikrinimas sustabdytas dėl papildomos informacijos iš užsienio šalių (Rusijos, Baltarusijos, Vokietijos, Latvijos) surinkimo.

Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalis nustato, kad už mokesčių administravimą yra atsakinga valstybės įstaiga ar inspekcija, turinti įstatymo suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje. Mokesčių administravimo sąvoka apima ir tinkamą mokesčių išieškojimą užtikrinančių priemonių taikymą. Mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių tikslas - užkirsti kelią mokesčių mokėtojui išvengti mokestinės nepriemokos sumokėjimo, siekiant, kad mokesčio mokėtojo finansinė padėtis per visą mokestinio tyrimo ar patikrinimo laikotarpį išliktų tokia, kokia buvo prieš mokestinės nepriemokos atsiradimą. Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 15 punkte numatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Užtikrinimo būdų sąrašas pateiktas Mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje, kurioje kitų tarpe minimas ir turto areštas, kaip mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas. Turto arešto sąvoka pateikiama Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje, kur turto areštas apibrėžiamas, kaip šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą.

Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalis suteikia mokesčių administratoriui teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ar su juo susijusių sumų. Šiuo atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat mokesčių mokėtojui grąžinama mokesčio permoka ( skirtumas).

Pareiškėjos atstovas skunde nurodo, kad Klaipėdos apskrities VMI pareiškėjo atžvilgiu nėra priėmusi jokių imperatyvių sprendimų. Mokestinis patikrinimas yra atliekamas pagal Muitinės kriminalinės tarnybos pateiktą informaciją, kuri pareiškėjai nėra žinoma ir pareiškėjai visiškai nėra žinomas mokestinio patikrinimo tikslas. UAB (duomenys neskelbtini) ar jo darbuotojams nėra pareikšti jokie įtarimą, todėl mano, kad nėra Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnyje numatyto būtinojo pagrindo – galimų pareiškėjo padarytų mokesčių įstatymų pažeidimų, kurie suteiktų pagrindą turto arešto taikymui.

2008-03-12 raštu Nr. 10T-7.19/05 Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyrius patvirtina, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.04-1-104-08 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 200 straipsnio 1 dalį, nurodant, kad tyrimas pradėtas dėl UAB (duomenys neskelbtini) 2007 metais vykdytų 29 eksporto procedūrų, įtariant, kad prekės pagal eksporto dokumentus galėjo būti neteisėtai neišvežtos iš Lietuvos Respublikos (b.l. 63). Šios informacijos pagrindu Klaipėdos AVMI 2008-03-17 pavedimu tikrinti pradėjus mokestinio patikrinimo procedūrą dėl PVM mokesčio sumokėjimo, buvo nustatyta, kad yra realus pagrindas manyti, kad neteisėtai iš Lietuvos Respublikos ir tuo pačiu iš Europos Bendrijų teritorijos neišveža prekių, kurių vertė viršija 4 mln.litų. Klaipėdos AVMI pareigūnai 2008-04-17 rašte Nr.718)A9-59 nurodė, kad tyrimo metu išsiuntė paklausimus į Baltarusiją, Rusiją, dėl įvykusių sandorių dėl telefonų ir juvelyrinių gaminių įsigijimo ir pagal gautus atsakymus nustatyta, kad telefonų ir juvelyrinių gaminių įsigijimas nepatvirtintas. Tęsiant patikrinimą dėl vykdytų tiekimų ir pagal gautus atsakymus taip pat nustatyta, kad prekės galėjo būti neišvežtos, nes gaminių įsigijimas nepatvirtintas ar sandoriai abejotini, nors UAB (duomenys neskelbtini) deklaruotų tariamai išvežtų prekių vertė sudaro 7,9 mln. litų. Atsižvelgiant į šiuos faktus, Klaipėdos apskrities VMI pareigūnai patikrinimo metu planuoja apskaičiuoti virš 2 mln. litų PVM mokesčio ir siekiant užtikrinti galimą šios nepriemokos išieškojimą apribojo UAB (duomenys neskelbtini) teisę į turtą. Minėtame rašte nurodyti, tikrinant pareiškėją nustatyti, su PVM atskaita susiję mokesčių įstatymų pažeidimai gali būti vertinami kaip patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu nustatyti pareiškėjo padaryti mokesčių įstatymų pažeidimai mokestinės prievolės užtikrinimo priemonių taikymą reglamentuojančių teisės normų taikymo prasme (Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalis). Mokesčių administravimo įstatymas suteikia teisę mokesčių administratoriui areštuoti mokesčių mokėtojo turtą ne tik įsiteisėjus sprendimui dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bet ir patikrinimo metu, t.y. taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones ir būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu. Taigi nors pareiškėjo mokestinis patikrinimas nėra baigtas, mokesčio administratorius turėjo teisę taikyti turto areštą, esant duomenų apie mokestinę nepriemoką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. vasario 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-194/2008 taip pat konstatavo, kad turto arešto akto surašymas įstatymų leidėjo leidžiamas ne tik tais atvejais, kada jau yra padarytas pirminis konstatavimas, kad mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs nustatytų mokesčių ir su juo susijusių sumų (Mokesčių administravimo įstatymo 101 str. 3 d.), bet ir tais atvejais, kada daroma tik preliminari išvada apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus.

Pareiškėjos atstovai akcentuoja, kad skundžiamame 2008-04-18 Klaipėdos apskrities VMI turto arešto akte Nr.12.-28-7275 nenurodytos faktinės aplinkybės, dėl kurių mokesčių administratorius galėjo susidaryti nuomonę, jog pareiškėjas jam priklausantį turtą galėtų paslėptį, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti, ir tuo nėra pagrindžiama aplinkybė dėl būtinojo pagrindo pareiškėjo turtui areštuoti. Klaipėdos apskrities VMI abejonė, kad pareiškėjas gali vengti sumokėti mokesčius yra pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis: Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.04-1-104-08 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 200 straipsnio 1 dalį (neteisėtas prekių neišvežimas iš Lietuvos Respublikos), šie įtarimai patvirtinami ir UAB (duomenys neskelbtini) mokestinio patikrinimo metu. Atliekant mokestinį patikrinimą už 2005-2006 m, kurio metu buvo išsiųsti paklausimai į Baltarusiją, Rusiją dėl telefonų ir juvelyrinių dirbinių įsigijimų už 5480373 litų, tačiau patvirtinimas apie tokių gaminių įsigijimą negautas. Taip pat išsiųsti paklausimai dėl prekių pardavimo už 2422191 litų į Vokietiją, nes sudaryti sandoriai kelia abejonių. Klaipėdos apskrities VMI pareigūnai patikrinimo metu nustatė, kad už 2006-2006 m. deklaruota tariamai išvežtų prekių vertė sudaro 7,9 mln. litų ir planuojama apskaičiuoti virš 2 mln.litų PVM mokesčio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad patikrinimo metu yra konstatuotos galimo mokesčių vengimo, mokesčių mokėtojo nesąžiningumo aplinkybės ir atsakovas teisingai nustatė pagrįstą riziką, jog pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) jai priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu netekti ir dėl to gali būti sunku ar neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų, todėl Klaipėdos apskrities VMI atsižvelgdama į numatomos priskaičiuoti mokestinės nepriemokos dydį bei nustatytus pažeidimus pagrįstai areštavo pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) turtą. Kad tokio pobūdžio aplinkybės yra pakankamas pagrindas spręsti apie riziką, suteikiančią pakankamą pagrindą turto arešto taikymui yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr.: Lietuvos vyriausio administracinio teismo nutartis A556-194/2008, A63-850/2008).

Pareiškėjas skundą grindžia argumentais, kad įmonės nuosavas kapitalas viršija 4,3 mln. litų, o valdomas ilgalaikis turtas siekia beveik 1 mln. litų, o trumpalaikis turtas viršija 7.1 mln.litų. Įmonės 2007 metų pelnas prie apmokestinimą yra 1.2 mln.litų, bendrovė laiku ir tinkamai sumoka mokesčius. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamas vieningą teisminę praktiką ne kartą yra nurodęs, kad teisiniu požiūriu reikšmingas ne registruojamo turto kiekis, kuriuo disponuoja mokesčių mokėtojas, o pagrįstos rizikos, jog pareiškėjas, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, paslėps, parduos ar kitaip neteks savo turto ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų, faktas. Be to bendrovės nustatyta tvarka sumokėtų mokesčių suma ir jos dydis negali būti vertinami kaip aplinkybė, sumažinanti riziką, dėl kurios taikomas turto areštas (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis A9-1017/2007).

Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad narinėjamu atveju buvo abi sąlygos, būtinos areštuojant mokesčio mokėtojo turtą Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju ir mokesčių administratorius turėjo pagrindą konstatuoti, kad neareštavus UAB (duomenys neskelbtini) turto gali būti apsunkintas mokestinės nepriemokos išieškojimas, todėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-04-18 turto arešto aktas Nr. 12.-28-7275 laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) atstovo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.