- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-06
- Bylos Nr.
- 1S-634-185/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Kaltinamasis
- A. J.
- Advokatai
- Ramūnas Vilimavičius
teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo A. J. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. nutarties, kuria A. J. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviems) mėnesiams,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
2009 m. gruodžio 10 d., apie 2.45 val., veikdamas kartu su R. M., sudaužydami lango stiklo paketą, padarydami 308,31 Lt turtinę žalą, įsibrovė į patalpą - UAB STEVIJA parduotuvę, esančią Nemuno g. 2, Panevėžyje, iš ten pagrobė svetimą, UAB STEVIJA priklausantį turtą, o būtent: televizorių SAMSUNG LE 32B652, 2117,38 Lt vertės, televizorių SAMSUNG LE 37B530, 1791,67 Lt vertės, televizorių SAMSUNG LE 32B450, 1318,90 Lt vertės, televizorių SAMSUNG LE 32B550, 1753,99 Lt vertės, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d.
2010 m. sausio 25 d., laikotarpyje nuo 18 val. iki 2010 m. sausio 26 d. apie 1 val., parengė nusikalstamos veikos planą, pagal kurį bendrininkus E. P. ir E. P. savo automobiliu „BMW 520" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė prie „Lukoil" degalinės, adresu Venslaviškio g. 16, Panevėžys, ten E. P. ir E. P., vykdydami jo nurodymus, 2010-01-26, spie 1 val. 3 min. plytomis išdaužė UAB „Lukoil Baltija" degalinės 232 Lt vertės durų stiklo paketą, įsibrovė į degalinę ir iš ten pagrobė UAB „Lukoil Baltija" priklausantį 142,25 Lt vertės akumuliatorių „Mamut", t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartimi A. J. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 1 (vienam) mėnesiui, kuri buvo tęsiama 2010 m. kovo 10 d nutartimi - 1 (vienam) mėnesiui, 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi - 3 (trims) mėnesiams ir skundžiama 2010 m. liepos 16 d. nutartimi – 2 (dviems) mėnesiams, motyvuojant, kad A. J. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.), trukdyti procesui (BPK 122 str. 1 d. 2 p.) bei daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.). Baudžiamoji byla Panevėžio miesto apylinkės teismui perduota 2010 m. balandžio 2 d.
Šalies argumentai
Skundu kaltinamasis prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartį naikinti. Nurodo, kad teismas, skirdamas suėmimą, nesigilino ar byloje surinktų duomenų pakanka ir ar jie yra pakankamai svarūs, kad jais remiantis būtų galima pagrįstai manyti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. 2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato nutarime Nr. 50 nurodyta, kad nutartyje glaustai turi būti aprašomos nusikalstamų veikų, kurių padarymu asmuo įtariamas, aplinkybės bei faktiniai duomenys, leidžiantys manyti, kad įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Kuo griežtesnė kardomoji priemonė taikoma, tuo didesnė turi būti tikimybė, kad asmuo gali būti pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamasis pabrėžia, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, apie jas nieko nežino, todėl jam neaišku kokiais faktiniais duomenimis buvo grindžiama išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad jis padarė nusikalstamas veikas.
A. J. nurodo, kad teismas, darydamas išvadą, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, neatsižvelgė į tai, kad yra Lietuvos Respublikos pilietis, turi šeimą, augina du mažamečius vaikus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, o vien tik bausmės griežtumas negali būti pakankama aplinkybė šio pagrindo konstatavimui.
Kaltinamasis mano, kad byloje nėra ir kito nutartyje nurodyto pagrindo – pagrįsto manymo, kad gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.), nes šis pagrindas turi būti grindžiamas duomenimis apie jo grasinimą ar pasikėsinimą padaryti nusikaltimą.
A. J. tvirtina, kad byloje nėra ir suėmimui skirti būtinų sąlygų, numatytų BPK 122 str. 7 ir 8 d. Teismas nesiaiškino ar nėra galimybių taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, o paskyręs griežčiausią iš jų, nesilaikė proporcingumo principo.
Suėmimas – griežčiausia kardomoji priemonė, kuri apriboja vieną iš pagrindinių konstitucinių žmogaus teisių - laisvę, todėl, ją skiriant, turi būti griežtai vadovaujamasi Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos žmogaus teisių teismo sprendimais bei nacionaliniais įstatymais.
Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nutarties pratęsti A. J. suėmimo terminą dienai jo suėmimo pagrindai ir sąlygos nebuvo pasikeitusios, galimybių išnagrinėti bylą ir priimti procesinį sprendimą iki suėmimo termino pabaigos teismas neturėjo. Byla teisme gauta 2010 m. balandžio 2 d. Posėdžių, vykusių 2010 m. gegužės 20 d. ir 2010 m. liepos 16 d. metu apklausti keturi kaltinamieji, šeši liudytojai, du liudytojai iškviesti papildomai. Tenkindamas prokuroro prašymą, teismas paskelbė pertrauką iki 2010 m. rugpjūčio 23 d. baigiamųjų kalbų pasiruošimui, nes byloje atsirado daug naujų duomenų, kaltinamasis E. P. pakeitė parodymus.
Atmestinas suimtojo argumentas dėl byloje esančių duomenų, leidžiančių manyti, kad jis padarė nusikalstamas veikas, nepakankamumo. Skiriant kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia, norint priimti pagrįstą nuosprendį, kuriuo ir bus motyvuotai išspręstas kaltės klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą – duomenis esančius kaltinamųjų parodymuose, jų parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, liudytojų parodymuose, įvykio vietos apžiūros, kratos, asmens parodymo atpažinti protokoluose ir kitoje bylos medžiagoje - pritaria pirmos instancijos teismo išvadai dėl duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumo.
A. J. yra kaltinamas tyčinių nusikalstamų veikų padarymu, dvi iš jų priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, už kurias įstatymas numato griežtą – iki šešerių metų laisvės atėmimo bausmę. Nusikalto neišnykus teistumui, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, o tai suponuoja teismo pareigą skirti griežtesnę bausmę (BK 56 str. 1 d.) ir bendrinti ją su neatlikta bausme. Kaltinimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" 8 punktas). Be to, kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais: nesimoko, nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nėra vedęs. Šių aplinkybių buvimas teismui buvo pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).
Du kaltinamajam inkriminuoti tyčiniai savanaudiški nusikaltimai, numatyti BK 178 str. 2 d., yra įtraukti į BPK 122 str. 4 d. numatytų nusikaltimų sąrašą. Eilę kartų teistas už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą. Kaltinamasis nedirba, o materialines problemas linkęs spręsti nusikalstamu būdu. Todėl teismas, įvertinęs daromų nusikalstamų veikų nuosavybei sistemingumą, padarė teisingą išvadą, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali daryti naujus labai sunkius, sunkius, ar apysunkius nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d.
Paskutinio teismo posėdžio metu kaltinamasis E. P. pakeitė parodymus A. J. naudai, jo motina apklausiama kaip liudytoja pateikė naują rašytinį įrodymą (sutartį), pateisinantį A. J.. Būdamas laisvėje kaltinamasis turės didesnes galimybes daryti poveikį proceso dalyviams. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant ir trečią suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 str. 3 d. - pagrįstą manymą, jog kaltinamasis trukdys procesui.
Švelnesne kardomąja priemone BPK 119 str. numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Tokiu būdu, apylinkės teismas, skirdamas kardomąją priemonę - suėmimą bei nustatydamas jo terminą, BPK 122 straipsnio reikalavimų nepažeidė, nutartis teisėta ir pagrįsta.
Kaip ir nurodoma skunde, taikant kardomąją priemonę – suėmimą yra suvaržoma viena pagrindinių asmens teisių – teisė į laisvę, tačiau, kaip minėta, be analizuojamos teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog kaltinamojo A. J. teisės suvaržytos griežtai laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir toks teisių suvaržymas yra pateisinamas. Priimdamas sprendimą pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą, pirmos instancijos teismas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str., 6 str. 1 d. nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Skundžiama nutartis atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimus.
Esant tokioms aplinkybėms, naikinti ar keisti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Kaltinamojo A. J. skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.