Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-05-24 · Civilinė byla Nr. 2A-798-370/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-24
Bylos Nr.
2A-798-370/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-16325-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė (pirm.), Erika Misiūnienė, Aušra Maškevičienė
Ieškovas
V. G.
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybei, V. G., D. G., M. G., J. S.
Išvadą teikia
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-798-370/2012

Teisėja G. Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-3-16325-2010-1)
Procesinio sprendimo kategorija 50.11.2; 121.20 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. gegužės 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-443-323/2011 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu, įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį ir pagal atsakovės priešieškinį atsakovams V. G., D. G., M. G., J. S. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, institucija teikianti išvadą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-01 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu teismo prašė pripažinti jį A. V. S. šeimos nariu ir įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento socialinio būsto skyrių sudaryti su ieškovu gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Nurodė, kad minėtame bute ieškovas, jo motina ir A. V. S. gyveno nuo 1988 m., A. V. S. buvo minėto buto nuomininkas, 1991 m. parašė prašymą leisti privatizuoti butą, tačiau butas nebuvo privatizuotas dėl ieškovui nežinomų priežasčių. 2000-03-01 ieškovo mama sudarė santuoką su A. V. S. Iki A. V. S. mirties 2010-11-08 ieškovas kreipėsi į savivaldybę, kad buto nuomos sutartis būtų pasirašyta su ieškovu, tačiau socialinio būsto skyrius atsisakė tuo motyvu, kad ieškovas gyvendamas su A. V. S. neįgijo šeimos nario teisių, todėl neturi teisės sudaryti nuomos sutarties. Ieškovas su žmona ir nepilnamečiu sūnumi iki šios dienos gyvena bute (duomenys neskelbtini). Ieškovas su A. V. S. iki pastarojo mirties vedė bendrą ūkį mokėjo mokesčius už butą.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti faktinę savivaldybės ir J. S. gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, iškeldinti V. G., D. G., M. G. ir J. S. iš buto su visais jiems priklausančiais daiktais nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nurodė, kad šeimai ir asmeniui nuosavybės teise įsigijus būstą, socialinio būsto nuomos sutartis su juo nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad J. S. ir A. V. S. 2000-05-19 nuosavybės teise įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tiek J. S. ir A. V. S., tiek jų šeimos nariai neteko teisės į socialinį būstą. Socialiniai būstai išnuomojami eilės tvarka, ieškovui ir jo šeimai negali būti suteiktas būstas be eilės. Su atsakovais pagal priešieškinį nėra sudaryta patalpų nuomos sutartis ir jie nėra nuomos sutartyje nurodyti nuomininko šeimos nariais.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-01 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas nustatė, kad ieškovas ginčo bute apsigyveno teisėtai, t.y. kartu su savo motina J. S. pas motinos sutuoktinį, ginčo buto nuomininką A. V. S. Ieškovas ir jo motina po pastarosios santuokos su buto nuomininku, tapo nuomininko šeimos nariais, nes gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį iki pat nuomininko mirties. Ieškovas ir po nuomininko mirties gyvena savivaldybės bute ir moka visus mokesčius, kaip faktinis nuomininkas, todėl atsakovė įpareigotina su ieškovu sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – atsakovės priešieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas visiškai nevertino atsakovės argumento, jog Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 str. 3 dalyje nustatyta, kad šeimai ir asmeniui nuosavybės teise įgijus būstą, socialinio būsto nuomos sutartis su juo nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka, todėl faktinė buto nuomos sutartis su ieškovo motina J. S. turėjo būti nutraukta, nes ji su sutuoktiniu A. V. S. 2000-05-19 pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijo kitą butą. Todėl teismo išvada, kad nuo 2000-03-01, t. y. kai ieškovo motina susituokė su A. V. S., ji tapo nuomininko šeimos nare ir faktine ginčo buto nuomos santykių dalyve, laikytina prieštaraujančia imperatyviai įstatymo nuostatai. Teismas taip pat nevertino ir aplinkybės, jog J. S. savivaldybės bute nebegyvena nuo to momento, kai su savo sutuoktiniu nusipirko kitą butą. Be to, teismas netinkamai taikė CK 6.588 str. 2 ir 5 dalis, kuriose kalbama apie nuomininko pilnamečius vaikus, o ieškovas nėra A. V. S. vaikas, A. V. S. nebuvo ieškovo globėju.

Atsiliepimas

Atsiliepime ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad kartu su buto nuomininku A. V. S. savivaldybės bute gyveno daugiau kaip 20 metų, vedė bendrą ūkį. Po patėvio mirties bute liko gyventi tik ieškovo šeima, motina gyveno atskirai, kadangi sirgo ir tebeserga psichine alkoholine liga, su ja buvo pavojinga likti bute.

Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 25,33 kv. m bendro ploto, 13,76 kv. m gyvenamojo ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei (t. 1, b. l. 103). Šio buto nuomininkas nuo 1988-12-19 buvo A. V. S., kuris 2000-03-01 susituokė su ieškovo motina J. S., 2000-05-19 įsigijo butą (duomenys neskelbtini), o 2010-11-08 mirė (t. 1, b. l. 5, 6, 47). Byloje nėra ginčo, kad ieškovas savivaldybei priklausančiame bute su motina ir A. V. S. nuolat gyveno ir vedė bendrą ūkį.

Apeliantės argumentai dėl CK 6.588 str. nuostatų pažeidimo yra formalūs, kadangi šio straipsnio 4 dalis suteikia teismui teisę nuomininko šeimos nariais pripažinti ir kitus artimus giminaičius kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenusius ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkiusis namų ūkį. CK 6.590 str. 2 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkas ar pilnamečiai jo šeimos nariai kitų pilnamečių šeimos narių sutikimu nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turi teisę apgyvendinti sutuoktinį (sugyventinį), vaikus, savo ir sutuoktinio tėvus. Byloje nekilo ginčo, kad ieškovas kartu su A. V. S. (buto nuomininku) ir savo motina (nuomininko šeimos nare) savivaldybei priklausančiame bute gyveno ilgiau nei metus ir vedė bendrą ūkį, kad A. V. S. ar J. S. sutiko, jog bute kartu gyventų ieškovas su šeima, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovą pripažino buvus A. V. S. šeimos nariu (Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – Įstatymo) 2 str. 9d.).

Kita vertus, pripažinimas socialinio būsto nuomininko šeimos nariu, asmeniui nesuteikia daugiau teisių, nei turi/turėjo pats nuomininkas (CK 6.589 str., 6.590 str. 3 d.), taip pat nėra pakankamas konstatuoti šį asmenį turint teisę į socialinį būstą. Apeliantė remiasi Įstatymo 11 str. 3 dalies nuostata, kad asmeniui nuosavybės teise įgijus būstą, socialinio būsto nuomos sutartis su juo nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vien nuosavybės teise turimo kito būsto faktas asmeniui neužkerta teisės į socialinį būstą (Įstatymo 8 str., 11¹ str. 1 d. 1 p.), minėta 11 str. 3 dalies nuostata turi būti aiškinama sistemiškai su kitomis Įstatymo nuostatomis. A. V. S. su J. S. 2000-05-19 įsigyto buto naudingasis plotas sudaro 50,56 kv. m (t. 1, b. l. 47), šio buto pirkimo dieną su A. V. S. gyveno J. S., ieškovas su sutuoktine D. G. ir nepilnamečiu sūnumi M. G. (t. 1, b. l. 8, 9), t. y. iš viso 5 asmenys, kiekvienam jų įsigytame bute teko virš 10 kv. m naudingojo ploto, tačiau savivaldybė socialinio būsto nuomos sutarties nenutraukė. Po A. V. S. mirties kiekvienam šeimos nariui teko po 12,64 kv. m įsigyto buto naudingojo ploto, tačiau J. S. nuo 2008-05-29 nustatytas 70 proc. darbingumo netekimas, nuo 2009-04-10 neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (t. 1, b. l. 114), taigi šeima netgi gali pretenduoti į gyvenimo sąlygų pagerinimą, nes kiekvienam asmeniui tenka mažiau nei 14 kv. m naudingojo ploto (Įstatymo 8 str. 1, 2 d., 9 str.), todėl nėra pagrindo pripažinti, jog vien faktas, kad A. V. S. su J. S. nuosavybės teise įsigijo butą (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra pakankamas pagrindas socialinio būsto nuomos sutarčiai nutraukti. Atsakovė negali remtis aplinkybe, kad tokią teisę ji galbūt turėjo anksčiau, bet dėl savo neveikimo jos nerealizavo.

Savo ruožtu, vien Įstatyme nustatytų naudingojo ploto normatyvų neatitikimas taip pat nėra pakankamas teisei į socialinį būstą įgyti ar išlaikyti. Įstatymas šią teisę sieja ir su asmenų pajamomis bei turtu (Įstatymo 8 str. 1 d., 11 str. 4, 5 d., 11¹ str. 1 d. 2 p.), kurie neturi viršyti Vyriausybės 2003-05-28 nutarime Nr. 670 Dėl asmens (šeimos) metinių pajamų ir turto apskaičiavimo teikiant valstybės paramą būstui įsigyti, savivaldybės socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti tvarkos aprašo patvirtinimo nustatytų maksimalių dydžių.

Pirmosios instancijos teismas pastarųjų bylai reikšmingų aplinkybių visiškai nesiaiškino, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškinį vien tuo pagrindu, kad ieškovas iki A. V. S. mirties buvo pastarojo šeimos narys, neatskleidė bylos esmės. Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu minėto aprašo nustatyta tvarka galima būtų apskaičiuoti ieškovo šeimos pajamas ir turtą, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Danguolė MartinavičienėKolegijos teisėjos Erika MisiūnienėAušra Maškevičienė