Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. G., gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Gargžduose, Klaipėdos rajone, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis K. G. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

2019 m. rugpjūčio 30 d., apie 10.52 val., Klaipėdos rajone, Kulių k., K. G. vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, važiuodamas iš teritorijos į pagrindinį kelią - Dovilų g., nedavė kelio jam iš dešinės važiavusiam mopedui „Peugeot Speedfight 2“, valstybinis numerio ženklas 76AUF, kurį vairavo J. P., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu mopedo vairuotojui J. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais neatsargiais veiksmais K. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti) ir 102 p. (Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms)) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamasis K. G. pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad dėl jo kaltės pažeidžiant kelių eismo taisykles įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas J. P..

Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad eismo įvykio vieta yra Klaipėdos r., Kulių k. J. B. – Dobilo g. sankryžoje. Kelio danga – sausas asfaltas (1 t., b. l. 11- 15).

Iš teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 1913/2019(03) nustatyta, kad J. P. padaryti sužalojimai: kaklo pirmo slankstelio kūno ir antro slankstelio danties lūžiai, galvos smegenų sukrėtimas, nepatikslintos trukmės sąmonės netekimas, dešinio peties ir žasto sumušimas bei dešinės blauzdos odos nubrozdinimas. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes, gavosi automobiliui partrenkus motociklininką. Pagrindiniai sužalojimai (kaklo slankstelių lūžiai) atsirado nukritus ant galvos. Kiti sužalojimai gavosi nuo dešinės blauzdos, dešinio peties ir žasto sumušimo, kliudžius automobiliui arba motociklininką nubloškus ant kelio dangos. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktu 7.1., J. P. patirti sužalojimai (kaklo slankstelių lūžiai be nugaros smegenų arba nugaros nervų šaknelių pažeidimo, taip pat galvos smegenų sukrėtimas) vertinami kaip sužalojimai, sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 43-44).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo K. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nukentėjusiojo J. P. atstovas advokatas Laimonas Strauka civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš civilinio atsakovo AB „Ergo Insurance SE Lietuvos filialo“ ir atsakovo K. G. subsidiariai papildomai 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinis atsakovas – AB „Ergo Insurance SE Lietuvos filialas“ išdėstė savo poziciją dėl ieškinio ir nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, nes ieškovui jau yra atlyginęs 2775 Eur neturtinės žalos bei 510 Eur turtinės žalos. Nurodė, jog 2775 Eur išmokėtos neturtinės žalos suma yra pagrįsta, protinga, adekvati ginamoms vertybėms, o nukentėjusiojo papildomai įvertinta 2000 Eur neturtinės žalos suma yra nepagrįstai didelė ir neatitinka neturtinės žalos nustatymo kriterijams. Nurodė, kad papildomai pateiktuose nukentėjusio medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, įvardijančių bendrą paciento sveikatos būklę, atitinkamai įvertinant, kurie asmens nusiskundimai yra susiję su eismo įvykio pasekmėmis, o kurie yra sąlygojami asmens amžiaus, gretutinių ir/ar kitų lėtinių ligų.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. numato neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir dydį. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, skirta atkurti socialiniam teisingumui. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

Kaltinamojo K. G. civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo kompanijoje AB „Ergo Insurance SE Lietuvos filiale“. Civilinis atsakovas AB „Ergo Insurance SE Lietuvos filialas“ pateikė rašytinius duomenis, kad nukentėjusiajam išmokėjo 2775 Eur draudimo išmoką dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 13 straipsnio 1 dalį, nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta nukentėjusio asmens teisė kreiptis dėl žalos atlyginimo į bet kurį joje nurodytą subjektą. Eiliškumo, iš ko pirmiausia nukentėjęs asmuo gali reikalauti žalos atlyginimo, šioje normoje nenustatyta. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostata „nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas)“ aiškintina kaip nukentėjusio asmens teisė pasirinkti Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nurodytą subjektą, kuris turi atlyginti žalą. Sąvoka „pretenzija“ teisine turinio prasme gali reikšti: kreditoriaus, pirkėjo, užsakovo, kliento ir kito asmens kreipimosi sumokėti skolą, atlyginti žalą, pašalinti prekės ar darbų trūkumus ir kt. pareiškimą (pvz., CK 2.162, 2,185, 6.321, 6.424 ir kt. straipsniai, (duomenys neskelbtini) straipsnis); privalomą pretenzijų pareiškimą prieš kreipiantis į teismą (pvz., CK 6.821 straipsnis). Tačiau sistemiškai aiškinant TPVCAPDĮ normas ir tikslus, darytina išvada, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, įstatymų reglamentuojamas šių santykių reguliavimas nustato tokį šių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudimo, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Nukentėjusio asmens pareiga reikalavimą nukreipti į draudiką, kaip vieną iš dviejų skolininkų, suponuoja tai, kad draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas – papildomu. Taigi TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieš nukentėjusįjį. Eismo įvykio metu padaroma žala nustatoma ir atlyginama remiantis TPVCAPDĮ nuostatomis. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio (nuo 2012 m. birželio 11 d.), nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (iš jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui.

Teismui nekyla abejonių, kad autoįvykio metu nukentėjusysis J. P. patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, emocinius išgyvenimus, jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas įvertina šioje byloje nustatytas aplinkybes: nukentėjusiojo veiksmai neturėjo jokios įtakos autoįvykio kilimui; autoįvykio metu nukentėjusysis patyrė išgąstį; dėl patirtų sužalojimų kentė didelį fizinį skausmą. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad K. G. padarė neatsargų nusikaltimą, eismo įvykis, kurį padarė K. G. yra atsitiktinis įvykis jo gyvenime, jis vairavo blaivus, į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, teismas sprendžia, jog 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma kompensuotų nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, atitiktų įstatyme numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kadangi draudimo bendrovė sumokėjo 2775 Eur sumą, nukentėjusiajam papildomai iš draudimo bendrovės priteistina 725 Eur neturtinės žalos.

Nukentėjusysis prašė iš kaltinamojo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 300 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 15). Šis prašymas tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis), kadangi bylinėjimosi išlaidų ir jų dydžio niekas neginčijo ir neprašė sumažinti.

Kaltinamasis K. G. padarė neatsargų nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog kaltinamasis ankščiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 93-95, 2 t., b. l. 10). Akivaizdu, jog K. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytą žalą nukentėjusiesiems, valstybei ir visuomenei neabejotinai suvokė ir tinkamai įvertino. Visa šių aplinkybių visuma leidžia teigti, jog K. G. naujų veikų, pažeidžiančių įstatymų reikalavimus, nedarys. Konstatuotina, jog K. G. vertas teismo pasitikėjimo, todėl, esant BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų sąlygų visumai, K. G. atžvilgiu taikytinas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas. Baudžiamojo poveikio priemonės K. G. netaikytinos, kadangi yra pensininkas, sergantis sunkia liga (2 t., b. l. 11-12). K. G. laiduotoja skirtina sutuoktinė L. G., kuri, vadovaujantis byloje surinkta medžiaga, neabejotinai yra verta pasitikėjimo ir tinkama laiduoti už K. G. asmuo, ir teismo vertinimu ji laikytina teigiama asmenybe, kuri laikosi visuomenei priimtinų teisės normų ir įstatymų (1 t., b. l. 186-197).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. G. pripažinti padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1, 4 dalimis nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą, netaikant užstato, K. G. perduodant L. G. atsakomybei.

K. G. laiduotoja paskirti L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Laidavimo terminą nustatyti vienerius metus.

Išaiškinti, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti, dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu asmuo padarė tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Iš civilinio atsakovo AB „Ergo Insurance SE Lietuvos filialo“ priteisti 725 Eur neturtinės žalos J. P..

Iš kaltinamojo K. G. priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų J. P..

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.