Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-09-16 · Civilinė byla Nr. e2YT-15833-986/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-16
Bylos Nr.
e2YT-15833-986/2020
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-01163-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Nekrašas
Pareiškėjas
A. A.
Suinteresuotas asmuo
D. D.
Advokatai
Donata Slavinskaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-15833-986/2020Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01163-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.10; 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 16 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant:

pareiškėjui A. A., jo atstovei advokatės padėjėjai Donatai Slavinskaitei,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą suinteresuotam asmeniui D. D. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. A. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas V. A. A. po jo sutuoktinės D. A. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą per įstatymo nustatytą terminą, pradėdamas faktiškai valdyti jai nuosavybės teise priklausantį turtą. Nurodė, kad po D. A. mirties jos sutuoktinis V. A. A. į notarą dėl jos palikimo priėmimo nesikreipė, nes jos mirties dieną turtas – gyvenamasis namas, ūkio pastatas, ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo registruoti tik V. A. A. vardu. Dėl teisinių žinių neturėjimo buvo manoma, kad D. A. savo mirties dieną jokio paveldimo turto neturėjo, o minėti statiniai yra asmeninė V. A. A. nuosavybė. Kreipusi į notarą pastarasis paaiškino, kad pareiškėjas negali paveldėti viso nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nes šis turtas buvo V. A. A. ir D. A. bendroji jungtinė nuosavybė, o D. A. palikimui priimti buvo praleistas įstatymo nustatytas šešių mėnesių terminas. Po D. A. mirties iki pat savo mirties V. A. A. gyveno jam drauge su sutuoktine priklausiusiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), šiuo namu rūpinosi, mokėjo komunalinius mokesčius, tvarkė aplinką, todėl laikytina, kad pareiškėjo motinai priklausiusį turtą pareiškėjo tėvas priėmė, pradėdamas juos faktiškai jį valdyti ir tvarkyti. Pareiškėjo tėvas taip pat perėmė visus name buvusius sutuoktinės daiktus – dokumentus, papuošalus, nuotraukas, baldus. V. A. A. šeimą sudarė tik jo sutuoktinė, su kuria jis drauge gyveno. Po D. A. mirties V. A. A. gyveno, valdė pastatus kaip savo ir laikė save vieninteliu šio nekilnojamojo turto savininku, taip pat iki pat savo mirties mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas. Po palikėjos D. A. mirties jos pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai yra pareiškėjas ir pareiškėjo sesuo D. D. Kitų asmenų galinčių pretenduoti į D. A. palikimą nėra.

Pareiškėjas A. A. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) m. jo tėvas testamentu gyvenamąjį namą paliko jam, kad jis esant reikalui turėtų kur gyventi, o suinteresuotam asmeniui gretimai nupirko namą. Motina D. A. mirė (duomenys neskelbtini) m. santuokoje su V. A. A.. Iki mirties jo tėvai vedė bendrą ūkį, augino gyvulius. Po motinos mirties jo tėvas ir toliau liko gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), toliau kurį laiką laikė gyvulius, naudojosi name esančiais baldais, indais, kitais namų apyvokos daiktais. Patvirtino, kad V. A. A. mokėjo komunalinius mokesčius, tačiau kvitai už 2001 m. nėra išsaugoti.

Suinteresuoto asmens atstovė advokatės padėjėja Donata Slavinskaitė teismo posėdyje prašo pareiškimą tenkinti pareiškime nurodytais pagrindais.

Suinteresuotas asmuo D. D. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, jai apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (popierinės b. l. 3, 4).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka.

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėjas kita tvarka gauti reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustaty­ti­nas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Pagal palikėjos mirties metu galiojusio Civilinio kodekso nuostatas – įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą – šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 587 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų (Gyventojų registro pažymų, pažymos apie šeimos sudėtį, santuokos ir mirties liudijimų) matyti, kad pareiškėjas A. A. ir suinteresuotas asmuo šioje byloje D. D. yra V. A. A. (mirusio (duomenys neskelbtini) ir D. A. (mirusios (duomenys neskelbtini) vaikai. Duomenų apie kitus pirmos eilės įpėdinius byloje nėra, tai, kad kitų pirmos eilės įpėdinių daugiau nėra, patvirtino pareiškėjas ir teismo posėdžio metu. Iš į bylą pateikto sutuoktuvių ir mirties liudijimų matyti, kad D. D. mirė santuokoje, taigi nors Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis gyvenamasis namas, ūkio pastatas ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), ir buvo registruoti V. A. A. vardu, tačiau jam šį turtą įgijus 1970 m. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, jau būnant santuokoje su D. A. (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)) laikytina, kad šis turtas V. A. A. ir D. A. priklausė sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad V. A. A. (duomenys neskelbtini) testamentu, notarinio reg. Nr. S-5562, visą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjui. 2020 m. gegužės 25 d. Kėdainių 2-ojo notarų biuro notarė O. O. išdavė liudijimą, kad pareiškėjas yra priėmęs savo tėvo V. A. A. palikimą. Pareiškėjui 2020 m. gegužės 28 d. taip pat buvo išduotas nutarimas dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą dėl praleisto 6 mėnesių termino bei liudijimas, kuriame nurodyta, kad dėl D. A. palikimo priėmimo po jos mirties niekas nesikreipė, paveldėjimo byla notaro biure neužvesta. Į bylą pateikti mokėjimo kvitai patvirtina, kad po D. A. mirties iki V. A. A. mirties pastarojo vardu buvo mokami mokesčiai už gyvenamajame name sunaudotą elektrą ir atliekų tvarkymą.

Pareiškėjo A. A. pareiškime nurodytais paaiškinimais, liudytojų parodymais bei byloje esančių kitų įrodymų pagrindu nustatyta, kad V. A. A. po jo sutuoktinės D. A. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Nustatyta, kad jis tiek iki sutuoktinės mirties, tiek ir po jos nuolat gyveno tame pačiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), po jos mirties pradėjo valdyti jos turtą – baldus, indus, kitus namų apyvokos daiktus, toliau augino gyvulius, ir toliau šiuo turto rūpinosi kaip savu. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojų A. V. ir E. R. K. parodymai, t. y. kad V. A. A. po jo sutuoktinės mirties toliau liko gyventi ir tvarkytis tame pačiame gyvenamajame name. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad V. A. A. su palikėjos D. A. turtu po jos mirties elgėsi kaip su savu, iš esmės elgėsi kaip paveldėto turto savininkas, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Visos įstatyme bei susiformavusioje teismų praktikoje įtvirtintos sąlygos tam, kad būtų nustatytas palikimo priėmimo faktas, nurodant, kad jis priimtas faktiškai pradedant turtą valdyti, egzistuoja (CPK 447 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios (5,00 Eur dydžio) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po jo sutuoktinės D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti mirusiajai D. A. priklausiusį turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėjas (pasirašyta elektroniniu parašu) Mindaugas Nekrašas