Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutarties V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos kontrolės skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūnė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. P. už tai, kad 2009 m. vasario 18 d. buvo nustatyta, jog privačią valdą, esančią Žvejų g. 32, Panevėžyje, jis pavertė sąvartynu, t. y. visą teritoriją iki važiuojamosios kelio dalies, ant valstybinės žemės, apkrovė įvairiomis atliekomis (automobilių padangomis, metalo laužu, nebenaudojama įvairia technika, medienos atliekomis), taip pat nėra sudaręs sutarties su atliekų tvarkytoju. Šiais veiksmais V. P. pažeidė Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 5.1, 6.1, 6.2, 6.13 ir 6.30 punktų bei Panevėžio miesto atliekų tvarkymo taisyklių 22 punkto reikalavimus. Administracinė atsakomybė už tai kyla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 161 ir 161¹ straipsnį.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o nstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius ATPK 161 ir 161¹ straipsnyje numatytus teisės pažeidimus yra neabejotinai įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma. V. P. pripažįsta nesilaikęs Panevėžio miesto atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2003 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr.1-10-15, ir Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2005 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr.1-31-2, reikalavimų, todėl pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Apeliaciniame skunde V. P. kelia paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimą.

ATPK 161 straipsnis nustato, kad savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymas – užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų tūkstančių litų. Už savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą įstatymas įtvirtina analogišką sankciją (ATPK 161¹ straipsnis).

Pagal ATPK 20 straipsnį, administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

Nagrinėjamos bylos duomenys rodo, kad V. P. iš esmės pripažino padaręs jam inkriminuotas veikas ir dėl to apgailestavo. Šią aplinkybę Panevėžio apygardos administracinis teismas teisingai kvalifikavo pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir tinkamai įvertino sankcijos ribose sumažindamas Administracinės komisijos prie Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. nutarimu apeliantui paskirtą nuobaudą. Tačiau sprendžiant dėl V. P. pritaikytos poveikio priemonės proporcingumo, taip pat turi būti atsižvelgta ir į jo elgesį iki nubaudimo. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, jog V. P. nevykdo jam privalomo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 13 d. sprendimo, įpareigojančio panaikinti sąvartyną ir iš teritorijos išgabenti visas atliekas bei šiukšles, ignoruoja nuolatinius Institucijos raginimus pašalinti nustatytus pažeidimus, tuo darydamas neigiamą poveikį aplinkai ir blogindamas kitų žmonių gyvenimo sąlygas. Todėl, teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, analizuojamu atveju aukščiau yra visuomenės interesas per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti viešąją tvarką, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, pageidavimas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su taikoma atsakomybe. Apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių dėl to, kad efektyviausia nuobauda siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų yra bauda. Įrodymų, patvirtinančių, jog Panevėžio apygardos administracinio teismo paskirta poveikio priemonė būtų aiškiai per griežta, ir todėl neteisinga, apeliantas nepateikė, todėl 2009 m. birželio 18 d. nutartis nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

V. P. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.