Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. K. (J. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 8 d. nutarties, kuria buvo tenkintas Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro prašymas dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) J. K. paskirta 80 eurų dydžio bauda už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 10 d., 01.46 val. Latvijos Respublikoje, gyvenvietėje (duomenys neskelbtini), kelyje Rusijos siena (Grebneva) – Rezekne – Daugpilis – Lietuvos siens (Medumi) (A13), 133,4 kilometre, J. K., vairuodamas automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 80 km/val. greičiu (atsižvelgiant į įrangos paklaidą), leistiną greitį viršydamas 30 km/val., ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punktą, Kelių eismo įstatymo 55 straipsnio 8 dalį. Sprendimas įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 21 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

6. Aukštesniosios instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundu ir rašytine bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino esančius duomenis ir nepagrįstai priėmė tokį sprendimą.

7. 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms yra nustatyta tvarka ir taisyklės, kuriomis vadovaujantis kitose valstybėse narėse teismo sprendimu paskirtos piniginės sankcijos pripažįstamos ir vykdomos pagal pripažįstančios valstybės teisę. Minėto pamatinio sprendimo nuostatos inkorporuotos ir į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisinę sistemą, jas įgyvendinant BPK 365¹ ir 365² straipsniuose įtvirtintomis teisinėmis normomis. Teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją tik tuo atveju, jeigu nustato bent vieną iš BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje numatytų pagrindų.

10. Kita vertus, apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsisakyti pripažinti piniginę sankciją nėra jokių Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 7 straipsnio ir BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje išvardintų pagrindų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 7 punkte nurodoma, jog pripažinti piniginę sankciją atsisakoma tuo atveju, jeigu ji buvo paskirta rašytinio proceso būdu ir pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nubaustas asmuo nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nubausto asmens nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus. Papildomai pažymėtina ir tai, kad imperatyvi sąlyga – be jokių abejonių nustatyti, jog asmeniui buvo žinoma apie pažeidimo nagrinėjimo procesą, nustatyta ir 2009 m. vasario 26 d. Europos Sąjungos Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR, iš dalies keičiančiu 2005 m. vasario 24 d. Europos Sąjungos Tarybos pamatinį sprendimą 2005/214/TVR.

11. Iš byloje pateikto liudijimo matyti, kad sprendimas, kuriuo J. K. buvo paskirta piniginė sankcija, priimtas rašytinio proceso tvarka. Liudijimo h) dalies 2 punkto b) papunktyje nurodyta, kad atitinkamas asmuo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nacionalinę teisę, informuotas apie jo teisę ginčyti bylą ir tokios teisių gynimo priemonės terminus. Liudijimo j) dalyje nurodyta, jog sprendimas administracinio nusižengimo byloje buvo nusiųstas per tris darbo dienas nuo priėmimo dienos Europos transporto priemonių ir vairuotojų pažymėjimų informacinėje sistemoje (EUCARIS) esančiu J. K. nurodytu adresu kaip paprasta pašto siunta, kuri buvo įteikta adresatui paštu ir be pasirašyto gavimo patvirtinimo. Taip pat liudijime pažymima, kad tais atvejais, kai pašto siuntos neįmanoma įteikti adresatui, visos pašto siuntos nedelsiant grąžinamos atgal siuntėjui, nurodant priežastį, dėl ko siunta nebuvo įteikta adresatui. Šiuo atveju priimtas sprendimas nebuvo grąžintas institucijai, todėl įstaiga neturi pagrindo manyti, kad J. K. sprendimo administracinio nusižengimo byloje negavo (b. l. 11-18). Latvijos Respublikos kompetentinga institucija kartu su liudijimu bei prašymu pateikė ir 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą lietuvių kalba, kuriame nurodomas adresatas (J. K. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 19), tačiau tai, apygardos teismo vertinimu, negali būti laikoma tinkamu informavimu apie asmeniui įteiktą sprendimą jo atžvilgiu paskirti piniginę sankciją, kurią jis Latvijos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka galėjo skųsti. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismui kartu su liudijimu taip pat nebuvo pateikta jokių duomenų ar dokumentų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog J. K. buvo tinkamai informuotas apie kompetentingos institucijos – Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro 2024 m. rugpjūčio 29 d. priimtu sprendimu jam paskirtą piniginę sankciją ar kad jam šis sprendimas buvo tinkamai įteiktas. Tuo tarpu apylinkės teismas nesiėmė jokių realių priemonių, kad būtų išsiaiškintos šios aplinkybės, nebuvo kreiptasi į Latvijos Respublikos kompetentingas institucijas, siekiant gauti papildomą informaciją, patvirtinančią, jog J. K. buvo tinkamai informuotas apie kompetentingos institucijos priimtu sprendimu jam paskirtą piniginę sankciją, jog jam šis sprendimas buvo tinkamai įteiktas ir jam pranešta apie galimybę tokį sprendimą ginčyti Latvijos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant jo teisių bei teisėtų interesų. Svarbu paminėti ir tai, kad iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 3 d. išsiuntė J. K. pranešimą apie tai, kad 2025 m. rugsėjo 15 d. bus nagrinėjamas Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos prašymas dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo (b. l. 24). Tačiau 2025 m. rugsėjo 23 d. teismui grįžo žyma, kad šaukimas nebuvo įteiktas (b. l. 27). Nepaisant to, vadovaudamasis BPK 365¹ straipsnio 2 dalimi, nustatančia, jog šaukiamų asmenų neatvykimas nekliudo nagrinėti klausimą, teismas 2025 m. spalio 8 d. šį klausimą išsprendė rašytinio proceso tvarka. Taigi, J. K. apie nagrinėjimą nebuvo tinkamai informuotas ir nedalyvavo procese.

12. Iš aptartų duomenų bei skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio akivaizdu, kad teismo posėdžio metu apylinkės teisme nebuvo aiškiai ir be abejonių nustatyta, kad J. K. buvo tinkamai informuotas apie Latvijos Respublikoje paties padarytą aptariamą teisės pažeidimą ir dėl jo įvykdyto teisės pažeidimo yra priimtas 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių realių priemonių, kad būtų išsiaiškinta, ar iš tiesų J. K. buvo išsiųstas jo gyvenamosios vietos adresu Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos priimtas sprendimas ir asmuo jį gavo, nebuvo kreiptasi į AB „Lietuvos paštas“, siekiant gauti papildomus duomenis, taip pat nesikreipta į Latvijos Respublikos kompetentingas institucijas siekiant išsiaiškinti, ar iš tiesų sprendimas buvo išsiųstas ir pasiekė adresatą.

13. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, jog sprendimas J. K. buvo įteiktas tinkamai, todėl nėra pagrindo teigti, jog asmuo žinojo apie jo atžvilgiu pradėtą procesą dėl teisės pažeidimo Latvijos Respublikoje ir jam kompetentingos institucijos sprendimu paskirtą piniginę sankciją, taip pat negalima daryti ir išvados, jog sprendimas J. K. buvo įteiktas tinkamai. Pažymėtina, kad duomenų apie išsiųsto pranešimo įteikimo bei jo įteikimo laiku svarbą pabrėžia ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Buterlevičiūtė prieš Lietuvą, 2016 m. sausio 12 d., peticijos Nr. 42139/08). Nustačius šias ginčytinas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo konsultuotis su sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija dėl papildomos informacijos pateikimo, kaip tai numato BPK 365¹ straipsnio 4 dalies nuostatos, ir įsitikinti, jog J. K. buvo tinkamai pranešta apie priimtą sprendimą skirti piniginę sankciją ir galimybę jį ginčyti Latvijos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant jo teisių bei teisėtų interesų.

14. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nesilaikė pareigos tinkamai įvertinti BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje numatytų visų pagrindų egzistavimą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 8 d. nutartis naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas – klausimas dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje perduotinas iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. K. (J. K.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 8 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – klausimą dėl Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.