Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2019-07-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-785-805/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-07-19
Bylos Nr.
1-785-805/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27728-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
V. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-785-805/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27728-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 19 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Lauros Mačiulytės-Valaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) 2017 m. gegužės 2 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – 27 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 18 GML dydžio bauda;

2) 2017 m. rugpjūčio 10 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių viešųjų darbų bausme. Vadovaujantis Lietuos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė (bausmė atlikta),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. A. 2019 m. liepos 1 d. 22.25 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia šeimos narei – I. R., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, rankos kumščiu sudavė vieną kartą į veido kairį skruostą, temdamas už surištos plaukų kasos paguldė ant žemės, spyrė tris kartus į kairį šoną, po to atsisėdo ant I. R. krūtinės, suėmė ranka už jos kaklo ir smaugė, taip mušdamas nukentėjusiajai I. R. sukėlė fizinį skausmą.

Iš kaltinamojo V. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 65), matyti, kad su pareikštu įtarimu sutinka visiškai, dėl paradytos veikos gailisi. Kaltinamasis parodė, kad 2019 m. liepos 1 d., būdamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje kartu su savo sugyventine I. R., su kuria gyvena 15 metų, vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek alkoholio išgėrė – neprisimena. Begeriant tarp jo ir sugyventinės įvyko žodinis konfliktas, todėl jis I. R. rankos kumščiu trenkė į veidą, po to pagriebė už plaukų, paguldė ant žemės ir tris kartus koja įspyrė jai į šoną. Baigęs spardyti pradėjo sugyventinę smaugti, bet pamatęs, kad ji dūsta nustojo. Kodėl taip pasielgė paaiškinti negali, bet pripažįsta, kad būdamas neblaivus elgiasi agresyviai. Po to atvažiavo policijos pareigūnai, kas iškvietė policiją – jis nežino.

Nukentėjusioji I. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė (b. l. 30-31), kad V. A. yra jos sugyventinis. Kartu gyvena ir vedą bendrą ūkį apie 16 metų. 2019 m. liepos 1 d. kartu su V. A. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dviese vartojo alkoholį. Tarp jos ir V. A. įvyko žodinis konfliktas. Dėl ko susipyko – neatsimena. Sugyventinis staiga gulėdamas lovoje, nieko nesakęs rankos kumščiu sudavė jai vieną kartą į veido kairį skruostą. Po šio smūgio ji išlipo iš lovos ir norėjo pabėgti, tačiau V. A. pagriebė jai už plaukų, temdamas už surištos plaukų kasos paguldė ant žemės, ant nugaros. Jai gulint spyrė tris kartus į kairį šoną – šonkaulius. Po to baigęs spardyti atsisėdo ant jos ir paėmęs viena ranka jos kaklą pradėjo smaugti, dėl ko ji pradėjo dusti, negalėjo pajudėti ir išsikviesti pagalbos. Sugyventinis pametęs, kad ji pradėjo dusti, baigė smaugti ir nuėjo atsigulti į lovą. Prieš ją naudodamas fizinį smurtą sugyventinis visą laiką ją vadino necenzūriniais žodžiais. Po suduotų smūgių ji jautė stiprų fizinį skausmą. Kadangi namuose už sienos gyvena kita šeima ir jie galėjo girdėti tarp jų vyksiantį konfliktą, mano, kad kaimynai pranešė jos dukroms, kurios iškvietė policiją. Dėl patirtų sužalojimų ji į gydymo įstaigą nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisakė. Civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Be kaltinamojo V. A. prisipažinimo, nukentėjusiosios I. R. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

2019 m. liepos 2 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos V. V. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 9), kuriame nurodyta, kad 2019 m. liepos 1 d. apie 22.25 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, ant lovos neblaivus V. A., kuriam nustatytas 3,42 promilių girtumas, sudavė rankomis bei kojomis nenustatytą skaičių smūgių gulinčiai neblaiviai sugyventinei I. R., kuriai nustatytas 2,99 promilių girtumas, į įvairias kūno vietas taip sukeldamas jai fizinį skausmą;

įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotonuotraukos (b. l. 13-14, 15-20) užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namo kambarys, kuriame padaryta nusikalstama veika, yra netvarkingas, jaučiasi alkoholio ir cigarečių kvapas;

2019 m. liepos 2 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio D. Ž. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 23-27) patvirtina, kad apie smurtą pranešė M. R., gimusi (duomenys neskelbtini). Ant smurtą patyrusio asmens nugaros bei veido matyti kraujosruva. Smurtą patyręs asmuo – I. R. vengė bendrauti su pareigūnais ir buvo neblaivi, nustatytas 2,99 promilės girtumas. Smurtu įtariamas asmuo – V. A. taip pat apsvaigęs, jam nustatytas 3,42 promilės girtumas;

2019 m. liepos 2 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio D. Ž. tarnybinis pranešimas dėl girtumo (b. l. 28), kuriame konstatuota, jog 2019 m. liepos 1 d. V. A. nustatytas 3,42 promilių neblaivumas, I. R. – 2,99 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad V. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2019 m. liepos 1 d. 22.25 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia šeimos narei – I. R., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, rankos kumščiu sudavė vieną kartą į veido kairį skruostą, temdamas už surištos plaukų kasos paguldė ant žemės, spyrė tris kartus į kairį šoną, po to atsisėdo ant I. R. krūtinės, suėmė ranka už jos kaklo ir smaugė, taip mušdamas nukentėjusiajai I. R. sukėlė fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, jie atitinka Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą. Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, tačiau bylos duomenimis, ji pradėjo dusti, jautė stiprų fizinį skausmą.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už V. A. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis V. A. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 75-77, 78). Nukentėjusiajai pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu išsiųstas 2019 m. liepos 2 d., prieštaravimų prokurorės sprendimui užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu negauta (b. l. 81).

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – sugyventinę I. R.. Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo V. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. A. yra darbingo amžiaus (b. l. 40), praeityje teistas du kartus (b. l. 41-42, 43-45), eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 46-49), Prienų rajono Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 52), niekur nedirba (b. l. 54), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 55). Bylos duomenimis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų stiprių liekamųjų reiškinių nukentėjusiajai nėra, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, tačiau nukentėjusioji jautė stiprų fizinį skausmą, duso. Civilinio ieškinio nukentėjusioji kaltinamajam nereiškia. Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė V. A. paskirti 42 parų arešto bausmę, su kuria kaltinamasis sutinka, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir prevencijos tikslus, užkirsti kelią nacijoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamajam, kaip nebe pirmą kartą teisiamam asmeniui skirtina prokurorės prašoma bausmės rūšis.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis V. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. liepos 1 d. 23.02 val. iki 2019 m. liepos 2 d. 15.46 val. (b. l. 70-71, 72), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).

Kaltinamajam V. A., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, 139 straipsnio 3 dalimi, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. R. (b. l. 73-74).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia (įsako) :

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 42 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu V. A. paskirti galutinę 28 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 1 d. 23.02 val. iki 2019 m. liepos 2 d. 15.46 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 1 arešto parai.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje, bausmės pradžią skaičiuojant faktinio nuteistojo sulaidymo dienos.

V. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nesilankyti nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. R., panaikinti pradėjus baudžiamojo įsakymo vykdymą.

Išaiškinti V. A., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Radzevičienė