- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-26
- Bylos Nr.
- I-830-289/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00579-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius (pran.), Jarūnė Sedalienė, Arvydas Martinavičius
- Pareiškėjas
- E. V.
- Atsakovas
- Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, Šiaulių rajono savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- J. V., S. Z., V. V., P. J.
- Advokatai
- Vidmantas Skaburskas
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Virginijaus Stankevičiaus, kolegijos narių teisėjų Jarūnės Sedalienės ir Arvydo Martinavičiaus,
dalyvaujant atsakovų Šiaulių rajono savivaldybės administracijos ir Šiaulių rajono savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, atstovėms R. M. ir R. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos E. V. atstovo advokato Vidmanto Skabursko patikslintą skundą dėl atsakovo sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas advokatas Vidmantas Skaburskas 2014 m. balandžio 22 d. su patikslintu skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kužių seniūnijos 2012 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr.SPR(22)-8 „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų naikinimo“ pareiškėjai E. V., Viktorijai, Vorobjovai, P. J. ir pripažinti jį neteisėtu, įpareigoti atsakovą ištaisyti neteisėtai panaikintus pareiškėjos E. V., V. V., P. J. deklaracijos duomenis, deklaruojant jų gyvenamosios vietos duomenis pagal jų gyvenamosios vietos adresą, pripažinti, kad L. V. iki mirties gyveno ir turėjo deklaruotą gyvenamąją vietą Kužių seniūnijoje adresu Stonaičių g.13, Gilaičių kaime, Šiaulių r., priteisti iš atsakovo 5000 Lt (1448,10 Eur) neturtinę žalą pareiškėjai E. V.. 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi pareiškėjos E. V. atstovo advokato Vidmanto Skabursko patikslinto skundo dalis dėl pripažinimo, kad L. V. iki mirties gyveno ir turėjo deklaruotą gyvenamąją vietą Kužių seniūnijoje adresu Stonaičių g.13, Gilaičių kaime, Šiaulių r., atsisakyta priimti, nes toks reikalavimas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.
Pareiškėjos atstovo patikslintame skunde nurodoma, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kužių seniūnijos 2012-04-13 sprendime Nr.SPR(22)-8 nurodoma, kad A. V. kreipėsi 2012-03-27 dėl deklaravimo duomenų adresu Draugystės g. 24 Gilaičių kaimas Šiaulių r. E. V., jos vyro L. V., dukros V. V. ir anūkės P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) panaikinimo motyvuodama 2008-08-22 dienos pažymėjimu Nr. 40/6937, kur ji yra nurodyta savininke ginčo adresu. Atsakovas pareiškėjai apie priimtą sprendimą nepranešė, o atsakovo sprendime nurodomo pranešimo Nr. S(22)-50(9.10) pareiškėja E. V. negavo. Pareiškėjos vyras L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 2013 metais gruodžio mėnesį. Jo paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu Draugystės g. 24, Kužiai. Kada atsakovas pakeitė pareiškėjos ir jos šeimos narių ir artimųjų gyvenamosios vietos adresą iš Draugystės g. 24 į Stonaičių g.13, pareiškėjai nežinoma. Dėl šių aplinkybių negalėjo laiku apskųsti priimto sprendimo. Pagal VĮ Registro centro duomenis jos vyras L. V. įregistravo 2004-11-15 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgytą nekilnojamąjį turtą iš J. R., gyvenusios šiuo adresu, ir nuo tada gyvena adresu Draugystės g. 24, Gilaičiai. Žemės sklypas šiuo adresu buvo suformuotas 1995-07-12, o statiniai pastatyti 1987 metais. Pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo, priimto 1998 m. liepos 2 d., Nr. VIII-840 8 straipsnio l dalies 2 punktą, gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturčiai) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą ištaisyti, pakeisti ar panaikinti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis. Pareiškėja E. V. dėl deklaravimo vietos duomenų pakeitimo, kaip gyvenamosios patalpos savininkė, nesikreipė. Apie tai, kad yra pakeistas pareiškėjos gyvenamosios vietos adresas E. V. sužinojo tik po vyro mirties, kai gavo 2014 sausio 22 dieną dokumentus iš Kužių seniūnijos. Tuomet jai paaiškėjo deklaravimo duomenų panaikinimo priežastis. Niekas pareiškėjai nepranešė, kad yra panaikinti pareiškėjos E. V. ir jos artimųjų bei šeimos narių deklaravimo duomenys ir pakeistas pareiškėjos gyvenamosios vietos adresas. Pareiškėja dėl atsakovo kaltės negavo socialinės pašalpos savo vyro L. V., a. k. (duomenys neskelbtini), palaidojimui dėl neteisėtai panaikintų gyvenamosios vietos duomenų deklaravimo. Mano, kad atsakovui panaikinant pareiškėjos ir jos artimųjų bei šeimos narių gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis dėl gyvenamosios vietos adreso pakeitimo E. V. turėjo būti informuota. Tokios informacijos nepateikimas šiurkščiai pažeidė pareiškėjos teises. Pareiškėja patyrė didelį stresą ir psichologinius išgyvenimus dėl atsisakymo išmokėti socialinę pašalpą. Toks atsakovo elgesys pažemino pareiškėjos orumą, sumenkino pasitikėjimą dėl valstybės institucijų veiklos teisėtumo. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (priimtas 1998 m. liepos 2 d. Nr. VIII-840), 2009-11-13 redakcijos 7 straipsnio „Deklaravimo tvarka“ 4 punktas numato, kad Lietuvos Respublikos gyventojai, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą ir kurių gyvenamoji patalpa nesikeičia pasikeitus buto (namo) numeriui, gatvės, gyvenamosios vietovės ar teritorijos administracinio vieneto pavadinimui, gyvenamosios vietos iš naujo nedeklaruoja. Šiuo metu neturtinės žalos atlyginamą numato LR civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Juo nustatoma atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų; žalą privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaitės. Terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. Terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios ar jos darbuotojo veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijos ar jų darbuotojai neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus.
Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog 2004 m. jos vyras nupirko namą Gilaičių k. adresu Gilaičių g. 34. Susitvarkę dokumentus iki šiol gyvena. 2009 m. gimė anūkė ir buvo išduota pažyma jai. 2013 m. jos vyras mirė ir sužinojo, kad yra išdeklaruoti, kad jų adresas ne Draugystės g. 34, o Stonaičių g. 13. Kreipėsi į savivaldybę, po to į teismą, prašė klaidą ištaisyti. Yra namo savininkė. Gyvena nuo 2004 m. iki šiol. Draugystės g. 26 buvo A. V. namas. 2005 m. sausio mėn. pradžioje atvyko į Kužių sen. Savo gyvenamąją vietą deklaravo pagal vyro nuosavybę, bet nuo 2005 m. sausio mėn. atvyko į seniūniją, deklaravo gyv. vietą pagal namą ir buvo išduotos pažymos. Šituo adresu gyvena. Kai mirė vyras, sužinojo, kad jų gyvenamosios vietos duomenys yra išdeklaruoti. A. V. pareiškėjai – ne giminaitė. 2012 m. buvo išdeklaruoti iš Draugystės g. 24 (buvęs senasis Draugystės g. 26). A. V. suteikė adresą Draugystės g. 24. 2008 m., kai buvo keista numeracija ir gatvių pavadinimai, A. V. buvo suteiktas adresas Draugystės g. 24. Pareiškėjai buvo suteiktas adresas Stonaičių g. 13 vyro vardu. Pareiškėjos gyvenamosios vietos niekur nedeklaravo. Jai to niekas nepaaiškino, kodėl neprideklaravo jos. Buvo lankiusis Šiaulių m. migracijos tarnyboje ir viršininkė paaiškino, kad pasikeitus adresams seniūnija turėjo tai padaryti automatiškai ir pasakė, kad namo savininkas negali būti išdeklaruotas automatiškai. Dabar pareiškėja nėra niekur deklaruota. Pakeitus adresą jos niekur nedeklaravo. Prašo, kad būtų panaikinti duomenys apie jų išdeklaravimą iš turimo namo. Prašo išdeklaruoti ją iš Draugystės g. 24. į Stonaičių g. 13. Draugystės g. 24 yra ne pareiškėjos adresas, jis toks buvo anksčiau. Stonaičių g. 13 namas tebestovi. Mokesčius mokėjo už vandenį adresu Draugystės g. 24 ir moka dabar. Šiukšlės mokamos adresu Stonaičių g.13. Nebuvo gavusi pranešimo dėl adreso. Su vyru pragyveno 44 m. ir jis save vadino Leonu. Savo adresu nebuvo gavę tokio pranešimo. Garantuoja, kad tai padarė ne pareiškėjos vyras.
Pareiškėjos atstovas advokatas Vidmantas Skaburskas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjai kreipusis po mirties, buvo atsisakyta išmokėti mirties pašalpą. Pareiškėja prašo panaikinti skundžiamą aktą ir prideklaruoti ją. Sprendime nurodyta pranešti duomenis A. V., bet ne Vorobjovai. LR gyventojai, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą ir kai jų gyvenamoji vieta nesikeičia, gyvenamosios vietos iš naujo nedeklaruoja. Seniūnija turėjo sutvarkyti deklaraciją. Kadangi bus dar viena byla dėl pašalpos, yra reikalingas išdeklaruavimo pripažinimas neteisėtu. Pareiškėja nežinojo, kad buvo pakeistas jos adresas, jai nepranešė. Turėjo išdeklaruoti iš Draugystės g. 24 ir prideklaruoti adresu Stonaičių 13. Seniūnija, pakeisdama dviejų gatvių namų pavadinimus, padarė daug klaidų. Pusė Kužių gyventojų nežino, kokiu adresu gyvena. Buvęs Stonaičių g.13 priklausė Kiuzlingų šeimai. Buvo pakeista numeracia nežinant gyventojams. Žmogui praneša registruotu laišku, kad bus nagrinėjamas Virbickienės pareiškimas. Žmogui mirus paaiškėjo, kad jis jau 4 metus išdeklaruotas. Pareiškėja negalėjo tinkamai palaidoti velionio – gauti pašalpos. Pareiškėja mano, kad buvo pažeistos teisės į gyvenamosios vietos deklaravimą. Pareiškėjai buvo padaryta neturtinė žala, kuri nurodyta skunde. Padarant žalą asmeniui buvo atlikti neteisėti veiksmai, atsirado pasekmės. Pareiškėja negavo laidojimo pašalpos. Kaltės forma gali būti ir neatsargumas – savivaldybė priėmė neteisėtą sprendimą. Prašo tenkinti prašymą, pripažinti, kad adresas Draugystės g. 24 buvo pakeistas neteisėtai, ištaisyti gyvenamosios vietos adresą į Stonaičių g. 13.
Atsiliepimas
Atsakovo atsiliepime nurodoma, kad su skundu nesutinkama. Šiaulių rajono savivaldybės administracijoje buvo gautas trečiojo suinteresuoto asmens A. V. 2008 m. liepos 29 d. prašymas suteikti adresą (Draugystės g. 24) žemės sklypui bei Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas, žemės sklypo planas. 2008 m. rugpjūčio 11 d. A. V. žemės sklypui ir pastatams buvo suteiktas adresas Draugystės g. 24 (rašto reg. Nr. AA-411). Analogiškai (2008-08-11 rašto Nr. AA-412) buvo pakeistas ir L. V. namų valdos adresas į Stonaičių g. 13. Šios pažymos buvo pateiktos VĮ Registrų centrui, Kužių seniūnijai bei Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriui. Minėti adresai buvo pakeisti atsižvelgiant į Kužių seniūnijos seniūno 2004 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. S-196 (1.4-190) pateiktą prašymą dėl pavadinimų ir adresų suteikimo Kužių seniūnijos gyvenvietėse ir kaimuose. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame seniūnijos seniūno rašte prie adreso Stonaičių g. 13 yra nurodyti kiti savininkai ir parašyta pastaba – pirks L. V.. Be to, iš Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Šiaulių rajono savivaldybei buvo persiųstas pareiškėjos prašymas (gautas 2014-02-14) ir dokumentai, taip pat ir 2013 m. gruodžio 16 d. išrašas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko. Šiame išraše nurodyta, kad nekilnojamojo turto, adresu Stonaičių g. 13, savininkas yra L. V.. Minėtame išraše yra pažymėta, kad adresas yra pakeistas vadovaujantis 2008 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. AA-412. Pažymėtina, kad į Kužių seniūniją 2012 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. su prašymu įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ją pačią ir dukrą P. J.. Nurodė priežastį, dėl ko negali deklaruoti gyvenamosios vietos – neturi lėšų susitvarkyti tėvų namo dokumentų adresui įteisinti. Minėti dokumentai, mano, paneigia skunde nurodytą faktą, kad pareiškėja nežinojo apie adreso pakeitimą iki pareiškėjos vyro mirties, ir kad tai paaiškėjo tik 2014 m. sausio 22 d. gavus dokumentus iš Kužių seniūnijos. 2012 m. kovo 21 d. Kužių seniūnijoje buvo gautas trečiojo suinteresuoto asmens A. V. prašymas panaikinti jai priklausančioje gyvenamojoje patalpoje L. V., E. V., V. V. ir P. J. deklaravimo duomenis. Kartu su prašymu buvo pateikti A. V. gyvenamosios patalpos, adresu Draugystės g. 24, nuosavybės dokumentai. 2012 m. kovo 27 d. pareiškėjai ir jos sutuoktiniui buvo išsiųstas pranešimas, kuriame nurodyta, kad yra nagrinėjamas prašymas dėl jų gyvenamosios vietos (Draugystės g. 24) deklaravimo duomenų panaikinimo. Minėtas pranešimas buvo įteiktas L. V. (AB „Lietuvos paštas“ 2014-01-14 pažyma Nr. S (22)-12 (1.4). Nei pareiškėjai, nei jos sutuoktiniui nepateikus jokios nuomonės dėl gauto prašymo, 2012 m. balandžio 13 d. buvo priimtas skunde ginčijamas Kužių seniūnijos seniūno sprendimas. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnyje nurodyta, kad šis įstatymas nustato gyventojų gyvenamosios vietos deklaravimo sąlygas ir tvarką, deklaravimo duomenų pateikimą, apskaitą ir naudojimą. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos suteikia teisę gyvenamosios patalpos savininkui kreiptis dėl kitų asmenų deklaruotos gyvenamosios vietos panaikinimo. Vadovaujantis Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktu, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys gali būti keičiami bei naikinami gyvenamosios patalpos savininko prašymu. Kaip buvo nurodyta, gyvenamosios patalpos savininkė (trečiasis suinteresuotas asmuo A. V.) pateikė prašymą Kužių seniūnijai ir pateikė Įstatymo 6 straipsnyje nurodytus dokumentus, patvirtinančius jos teisę kreiptis dėl pareiškėjos ir jos šeimos narių deklaravimo duomenų panaikinimo adresu Draugystės g. 24., Gilaičių k., Kužių seniūnijoje. Todėl netenkinti šio prašymo nebuvo (nėra) jokio teisinio pagrindo. Viešoji (valstybės) atsakomybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje tais atvejais atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp žalos atsiradimo ir veiksmų ar neveikimo. Pareiškėjos atstovo skunde, atsakovo nuomone, nėra nurodyta jokių faktinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti visas tris atsakomybės atsiradimo sąlygas. Neturtinė žala taip pat turi būti pagrįsta objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis. Todėl neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad priešingai nei trečiasis suinteresuotas asmuo A. V., pareiškėja pati buvo nepakankamai rūpestinga ir nesikreipė į seniūniją dėl deklaravimo duomenų panaikinimo, nors žinojo, kad yra nagrinėjamas prašymas dėl jos ir šeimos narių deklaravimo duomenų panaikinimo adresu Draugystės g. 24.
Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė R. M. teismo posėdyje nurodė, kad dėl prašymo panaikinti sprendimą dėl išregistravimo Vorobjovų šeimos iš Draugystės g. 24. į seniūniją kreipėsi A. V. prašydama išregistruoti asmenis, kurie yra ne jos šeimos nariai. Seniūnija registravo jos adresą. Atsakovas yra pateikęs dokumentą iš pašto, kad tokia siunta įteikta vyrui L. V. ir padėtas parašas. Jei vyras neinformavo, tai ne dėl seniūnijos kaltės. Pareiškėja nesikreipė su prašymu patikslinti jos deklaravimo duomenis. Jei ji būtų pateikusi prašymą, seniūnija būtų priregistravusi tuos asmenis. Pareiškėja pati kalta, kad nesutvarkyta jos adreso deklaracija ir laiku nesumokėta laidojimo pašalpa. Yra pridėtas V. V. prašymas, kad ji būtų prideklaruota prie seniūnijos. V. V. buvo žinoma, kad buvo pakeistas adresas. Mano, kad ji turėjo kreiptis, kad seniūnija apdairiai pasielgė laukdama pareiškėjos prašymo pakeisti duomenis. Pareiškėja turėjo žinoti. Seniūnija nenusiuntė sprendimo gal galvodami, kad administracinė procedūra pradėta, pasiūlė ateiti ir reaguoti į šį klausimą. Pagal procedūrą siunčiama tam, kas prašymus teikė. A. V. kreipėsi, jai ir buvo išsiųsta. Seniūnija manė, kad E. V. tinkamai informuota.
Trečiasis suinteresuotas asmuo S. Z. teismo posėdyje iškėlė klausimą, ar pareiškėja nežinojo, kad pasikeitė adresai kaime. Pažymėjo, kad Vorobjovai nemokėjo už šiukšles už 3 ar 4 metus ir buvo siunčiama jo mamos adresu; nurodė, kad trečiojo suinteresuoto asmens mama dar sakė kad susitvarkytų. Pažymėjo, kad pareiškėja atsakė, jog jai nereikia.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. V. teismo posėdyje nurodė spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos E. V. atstovo advokato Vidmanto Skabursko patikslintas skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčijamas atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kužių seniūnijos 2012 m. balandžio 13 d. sprendimas Nr.SPR(22)-8 „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų naikinimo“, kuriuo panaikinti adresu Draugystės g. 24, Gilaičių kaimas, Kužių seniūnija, Šiaulių r. sav. gyvenamą vietą deklaravusių pil. L. V., a. k. (duomenys neskelbtini), E. V., a. k. (duomenys neskelbtini), V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) deklaravimo duomenys.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas, VSĮ, bylai aktuali 2011 m. gruodžio 1 d. įstatymo Nr. XI-1773 redakcija) apibrėžia, kad vietos savivalda – įstatymo nustatyto valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų bendruomenės, kuri turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją (VSĮ 3 str. 2 d.). Savivaldos teisę įgyvendina savivaldybės institucijos. Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje apibrėžta, kad savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos: 1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas; 2) savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnyje įtirtinti pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda (VSĮ 12 str. 1–12 p.). Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtinas savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas (VSĮ 4 str. 6 p.). Vietos savivaldos institucijų veikloje turi būti paisoma visų Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų pagrindinių vietos savivaldos principų, tarp jų: teisėtumo principo, nustatančio, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (VSĮ 4 str. 6 p.).
Nustatyti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų taisykles įstatymų leidėjas Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 7 dalimi pavedė gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų valdytojui. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas apibrėžia, kad gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų tvarkymas – deklaravimo duomenų rinkimas, įrašymas, kaupimas, apdorojimas, saugojimas, teikimas, naudojimas, keitimas (papildymas ar taisymas), naikinimas (GVDĮ 3 str. 5 d.). Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas apibrėžia, kad gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų valdytojas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, kuri užtikrina gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų apskaitą ir nustato deklaravimo duomenų tvarkymo tikslus ir priemones (GVDĮ 3 str. 6 d.).
Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008 m. balandžio 8 d. Nr. (29)4R-18 įsakymu „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (redakcija, aktuali nuo 2011 m. sausio 9 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. galiojusi redakcija) (toliau – Taisyklės), suderintų Lietuvos savivaldybių asociacijos 2008 m. sausio 24 d. raštu Nr. (4)-SD-58, 6.1 punkte numatyta, kad asmenys gyvenamąją vietą deklaruoja seniūnijoje, aptarnaujančioje tą savivaldybės teritorijos dalį, kurioje jie gyvena, o jeigu savivaldybėje seniūnija neįsteigta arba savivaldybės teritorija nepriskirta seniūnijai – kitame savivaldybės administracijos padalinyje, kuriam pavesta įgyvendinti deklaravimo įstaigos funkciją.
Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo nepasikeitus gyvenamajai patalpai ir pasikeitus buto (namo) numeriui, gatvės pavadinimui
Ginčui aktuali LR gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (nuo 2010 m. sausio 1 d. aktuali redakcija) 4 straipsnio nuostata, numatanti, kad Lietuvos Respublikos gyventojai, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą ir kurių gyvenamoji patalpa nesikeičia pasikeitus buto (namo) numeriui, gatvės, gyvenamosios vietovės ar teritorijos administracinio vieneto pavadinimui, gyvenamosios vietos iš naujo nedeklaruoja.
Informacinio pobūdžio Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. liepos 25 d. rašte Nr.(29)9R-1667 „Dėl deklaravimo duomenų keitimo“ (136 b.l.) nurodoma, kad tokie sudėtingi atvejai, kai gyvenamajai patalpai suteiktas adresas iki tol priklausė kitai gyvenamai patalpai, kuriai adresas irgi yra pakeistas, teisės aktuose nėra numatyti. Minėtame rašte išsakyta nuomonė, kad tais atvejais, kai asmuo kreipiasi dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų keitimo (patikslinimo) savivaldybės sprendimais pasikeitus adresui bei prašo panaikinti kitų asmenų (kuriems šis adresas buvo suteiktas anksčiau) deklaravimo duomenis, duomenų naikinti nereikėtų. Visiems asmenims, kurie buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą tuo adresu iki jo pakeitimo, deklaravimo įstaiga deklaravimo duomenis turėtų pakeisti vadovaudamiesi savivaldybės sprendimais dėl adresų suteikimo. Prieš tai būtina pasitikrinti, ar naujai suteiktame adrese nėra „senų“ gyventojų, kuriems deklaravimo duomenis (adresą) taip pat reikia keisti. Apie pakeistus adresus gyventojus reikia informuoti raštu.
Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2008 m. rugpjūčio 11 d. rašto Nr. AA-412 (91 b.l.) matyti, kad valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialas, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kužių seniūnija , Šiaulių rajono žemėtvarkos skyrius buvo informuoti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr.1395 „Dėl numerių pastatams, namų butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos bei Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos patvirtinimo“ bei atsižvelgiant į reg. Nr.40/6935 L. V. namų valdai keičiamas adresas į Stonaičių g.13, Gilaičių km., Kužių sen., Šiaulių r. sav.
Duomenų, kad gavusi šiuos duomenis Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kužių seniūnija ėmėsi aktyvių veiksmų dėl L. V. ir (ar) E. V. informavimo raštu dėl pasikeitusio adreso neturima.
Dėl skundžiamo akto įteikimo
Pažymėtina, kad Taisyklių 77 punkte numatyta, kad „sprendimas dėl deklaravimo duomenų taisymo, keitimo ir panaikinimo įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą, gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturčiai) ar jo (jų) įgaliotas asmuo turi teisę iš deklaravimo įstaigos gauti informaciją apie neteisingų deklaravimo duomenų ištaisymą, pakeitimą ar panaikinimą“.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis (aktuali nuo 2011 m. gegužės 1 d. galiojusi redakcija) numato, kad kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.
Iš skundžiamo akto matyti, kad 2 punktu nutariama „apie priimtą sprendimą pranešti pil. A. V.“, t.y. tik procedūrą inicijavusiam trečiajam asmeniui, kurio gyvenamosios vietos adresas pasikeitė iš Draugystės g. 26 į Draugystės g. 24, Gilaičių km., Kužių seniūnija, Šiaulių r. sav. (90 b.l.).
Liudytoja J. R., dirbanti Kužių seniūnijos seniūne nuo 2008-03-17, teismo posėdyje nurodė, kad pranešimą siuntė registruotu paštu ir turi duomenų, kad laišką gavo L. V.; nurodė, kad skundžiamo akto Vorobjovams nesiuntė.
Susipažinus su bylos medžiaga ir bylos šalių išsakytais paaiškinimais darytina išvada, kad ginčo dėl to, jog pareiškėjai skundžiamas aktas nebuvo siųstas, nėra. Konstatuotina, kad tokiu būdu buvo pažeistos aukščiau minėtos normos, įpareigojančios informuoti apie skundžiamo akto priėmimą, t. y. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis ir Taisyklių 77 punktas.
Nors liudytoja teismo posėdžio metu nurodė, kad darbuotojai negali automatiškai išdeklaruoti, negali naudotis registrais be žmogaus prašymo, kita vertus nurodė, kad yra daug gyventojų, kurie yra nesusitvarkę registracijos. Kaip jau buvo minėta, įstatymo leidėjas LR gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (nuo 2010 m. sausio 1 d. aktuali redakcija) 7 straipsnio 4 dalyje tokios pareigos nenumatė asmenims, kurių gyvenamosios vietos patalpai nepasikeitus pasikeitė gyvenamosios vietos namo/gatvės numeris.
Taigi darytina išvada, kad atsakovas netinkamai taikė LR gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (nuo 2010 m. sausio 1 d. aktuali redakcija) 7 straipsnio 4 dalies nuostatą, numatančią, kad Lietuvos Respublikos gyventojai, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą ir kurių gyvenamoji patalpa nesikeičia pasikeitus buto (namo) numeriui, gatvės, gyvenamosios vietovės ar teritorijos administracinio vieneto pavadinimui, gyvenamosios vietos iš naujo nedeklaruoja, bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies ir Taisyklių 77 punkto normas, įpareigojančias informuoti apie priimtą skundžiamą aktą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad skundžiamo akto 1 punkte nurodytų deklaravimo duomenų panaikinimas adresu Draugystės g. 24, Gilaičių kaimas, Kužių sen., Šiaulių r. buvo atliktas pažeidžiant gyvenamosios vietos deklaravimo procedūras bei taisykles.
Kita vertus pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A662-1553/2014 nurodoma, kad šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu teisė visada būtų imperatyviai tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus akivaizdu, jog skundžiamo akto panaikinimas būtų formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai, nes ne viskas gali būti reglamentuota įstatymų ir tilpti į tam tikras teisės normas. Be to, ir Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies turinio teismams kyla imperatyvi pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal ABTĮ 92 straipsnį, skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama.
Šiuo atveju pareiškėjos atstovo patikslinto skundo pirmuoju reikalavimu panaikinti skundžiamą aktą siekiama, kad pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų gyvenamoji vieta vėl būtų deklaruota adresu Draugystės g. 24, Gilaičių kaimas, Kužių seniūnija, Šiaulių r. sav., t.y. toje gyvenamojoje vietoje, kurioje negyvena nei pati pareiškėja, nei tretieji suinteresuoti asmenys.
Atsižvelgiant į tai, jog vis dėlto skundžiamu aktu pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys buvo panaikinti tuo adresu, kuriuo jie ir skundžiamo akto priėmimu metu 2012 m. balandžio 13 d. ir nagrinėjant ginčą administraciniame teisme jau negyveno adresu Draugystės g. 24, Gilaičių kaimas, Kužių sen., Šiaulių r. sav., o gyveno adresu Stonaičių g. 13, Gilaičių k., Kužių sen., Šiaulių r., sav., todėl skundžiamo akto panaikinimas būtų formalus, bet neteisingas, dėl ko reikalavimas panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kužių seniūnijos 2012 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. SPR(22)-8 „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų naikinimo“ atmestinas kaip nepagrįstas.
Taip pat pareiškėjos atstovo patikslinto skundo antrasis reikalavimas „įpareigoti atsakovą ištaisyti neteisėtai panaikintus pareiškėjos E. V. a/k (duomenys neskelbtini), V. V. a/k (duomenys neskelbtini), P. J. a/k (duomenys neskelbtini) uždeklaruojant jų gyvenamosios vietos duomenis pagal jų gyvenamosios vietos adresą“ atmestinas kaip nepagrįstas.
Visų pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėja antruoju reikalavimu prašo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus ne tik savo, bet ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į administracinį teismą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl jo teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Toks reikalavimas kildinamas iš ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Kartu įstatymų leidėjas Administracinių bylų teisenos įstatyme numatė reikalavimo kreiptis dėl suinteresuoto asmens teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo išimtis. Administraciniuose teismuose įgyvendinama ne tik suinteresuotų asmenų, kurių interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą, bet pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį gali įstatymų nustatytais atvejais į teismą kreiptis ir prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar ?ziniai asmenys su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nepriskirtina ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje numatytų subjektų ratui, į tai, kad antruoju patikslinto skundo reikalavimu pareiškėja kreipiasi į teismą, kad būtų apgintos ne tik jos teisės, bet ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, pareiškėjos antrojo reikalavimo dalis „įpareigoti atsakovą ištaisyti neteisėtai panaikintus pareiškėjos V. V. a/k (duomenys neskelbtini), P. J. a/k (duomenys neskelbtini) uždeklaruojant jų gyvenamosios vietos duomenis pagal jų gyvenamosios vietos adresą“ atmestina kaip nepagrįsta.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ABTĮ 90 straipsnis, numatantis, kad „bylose dėl administravimo subjekto neveikimo, t. y. pareigų nevykdymo, ar vilkinimo spręsti reikalus administracinis teismas savo sprendimu gali įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti atitinkamą sprendimą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą“, šiuo atveju negali būti taikytinas dėl antrojo reikalavimo likusios dalies „įpareigoti atsakovą ištaisyti neteisėtai panaikintus pareiškėjos E. V. a/k (duomenys neskelbtini) uždeklaruojant jų gyvenamosios vietos duomenis pagal jų gyvenamosios vietos adresą“, nes įvertinus turimą medžiagą ir proceso šalių pasisakymus matyti, kad pareiškėja (jos atstovas) nebuvo išreiškusi valios atsakovui dėl gyvenamosios vietos deklaravimo pagal jos gyvenamąją vietą, todėl negalima teigti, kad atsakovas būtų nepagrįstai atsisakęs tenkinti pareiškėjos prašymą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo.
Pareiškėjos atstovo patikslintu skundu taip pat prašoma priteisti pareiškėjai E. V. 5000 litų (1448,10 Eur) neturtinės žalos iš atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos.
Siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjai dėl neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas dėl deklaravimo duomenų panaikinimo adresu Draugystės g.24, Gilaičių kaimas, Kužių sen., Šiaulių r. buvo atliktas pažeidžiant gyvenamosios vietos deklaravimo procedūras bei taisykles kaip viena iš civilinės atsakomybės būtinų sąlygų. Tačiau pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjai dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.
LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
Pareiškėja teismo posėdžio metu nenurodė, kuo pasireiškė jai kilusi neturtinė žala. Pareiškėjos atstovo patikslintame skunde prašoma priteisti pareiškėjai 5000 litų (1448,10 Eur) neturtinės žalos iš atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, dėl patirto streso ir išgyvenimų, pažeminto orumo, sumažinto ir sumenkinto pasitikėjimo valstybės institucijų veiklos teisėtumu.
Teisėjų kolegija neabejoja, kad dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, susijusio su deklaravimo duomenų panaikinimu/pakeitimu adresu Draugystės g.24, Gilaičių kaimas, Kužių sen., Šiaulių r. pažeidžiant gyvenamosios vietos deklaravimo procedūras bei taisykles, pareiškėja galėjo patirti nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, kurių ji nebūtų patyrusi, jei atsakovo veiksmai, susiję pareiškėjos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų tvarkymu (pakeitimu, panaikinimu) adresu Draugystės g.24, Gilaičių km., Kužių sen., Šiaulių r., būtų buvę atlikti nepažeidžiant gyvenamosios vietos deklaravimo procedūrų bei taisyklių. Kita vertus, teisėjų kolegija mano, kad aktualu atkreipti dėmesį į tai, kad nors ir pareiškėjai nebuvo siunčiamas skundžiamas aktas, vis dėlto 2012 m. kovo 27 d. pranešimą Nr.S(22)-50 (9.10) dėl procedūros, vyksiančios dėl gyvenamosios vietos duomenų naikinimo adresu Draugystės g. 24, Gilaičių km., Kužių seniūnija, Šiaulių r., atsakovas išsiuntė Eugenijai ir L. V. (37 b.l.). Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima paneigti pranešimo įteikimo faktą pareiškėjos vyrui 2012 m. kovo 30 d. (30 b.l.).
Kaip minėta, šioje byloje pareiškėja pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija pareiškėjos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais vertina kaip nepagrįstą.
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimai panaikinti atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kužių seniūnijos 2012 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr.SPR(22)-8 „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų naikinimo“ pareiškėjai E. V., Viktorijai, Vorobjovai, P. J. ir pripažinti jį neteisėtu, įpareigoti atsakovą ištaisyti neteisėtai panaikintus pareiškėjos E. V., V. V., P. J. deklaracijos duomenis, deklaruojant jų gyvenamosios vietos duomenis pagal jų gyvenamosios vietos adresą, 5000 Lt (1448,10 Eur) neturtinės žalos priteisimo pareiškėjai E. V. atmestini kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos E. V. atstovo advokato Vidmanto Skabursko patikslintą skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjos E. V. teisės, susijusios su jos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų tvarkymu (keitimu/naikinimu) Šiaulių rajono savivaldybės administracijoje (Kužių seniūnijoje) pasikeitus gyvenamosios vietos adresui iš Draugystės g. 24 į Stonaičių g. 13, Gilaičių k., Kužių sen., Šiaulių r., buvo pažeistos.
Pareiškėjos atstovo advokato Vidmanto Skabursko likusią patikslinto skundo dalį dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kužių seniūnijos 2012 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr.SPR(22)-8 „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų naikinimo“ panaikinimo, atsakovo įpareigojimo ištaisyti neteisėtai panaikintus pareiškėjos E. V., V. V., P. J. deklaracijos duomenis, deklaruojant jų gyvenamosios vietos duomenis pagal jų gyvenamosios vietos adresą, 5000 Lt (1448,10 Eur) neturtinės žalos priteisimo pareiškėjai E. V. iš atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.