Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Albinas Antanaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutarties R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 1-ojo būrio patrulis 2013-11-16 surašė R. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2013-11-16, 19.55 val., (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis), vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis buvo neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 16, 238 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje, 129 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nustatyta, kad pirmos instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijai grąžino tuo pagrindu, kad iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos neaišku ar R. P. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, ar vairavo automobilį ir nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Šios aplinkybės, apylinkės teismo vertinimu, laikytinos esminiu trūkumu, kliudančiu išnagrinėti bylą teisme.

Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo, skundžiamos nutarties motyvus, su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka ir pažymi, jog vien tik formalių, neesminių bylos medžiagos trūkumų buvimas nesudaro pagrindo grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą protokolą surašiusiai institucijai, kad ši pašalintų trūkumus.

ATPK 280 straipsnis nustato, kad ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, t. y. kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose N575-20/2012; Nr. N3-444/2006 ir kt.). Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (pvz: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008). Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis.

Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka ATPK 260 straipsnyje numatytus reikalavimus, keliamus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui, protokole nurodytos aplinkybės paremtos kitais rašytiniais duomenimis: pareigūnų tarnybiniais pranešimais dėl KET pažeidimo bei dėl teisės vairuoti, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu, alkotesterio tikrinimo rezultatais bei kita rašytine bylos medžiaga. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad ta aplinkybė, jog byloje nėra nustatyta ar R. P. neturėjo teisės vairuoti, ar neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo, yra esminis trūkumas, kliudantis išnagrinėti bylą iš esmės. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad Institucija, surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą, buvo įsitikinusi, kad R. P. neturi teisės vairuoti transporto priemones, kadangi ši jam atimta ir įstatymo nustatyta tvarka nesugrąžinta. Šiuo atveju tvirtinti, kad iš administracinio teisės pažeidimo protokolo nėra aiški pažeidimo esmė, dėl ko administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negali tinkamai gintis nuo jam pareikštų kaltinimų ir pasinaudoti kitomis ATPK 272 straipsnyje įtvirtintomis procesinėmis teisėmis, negalima. Pagal ATPK 257 straipsnį (įrodymų įvertinimas) organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, remiantis minėta nuostata, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Paminėtos įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju teismui, nustato aktyvią poziciją, renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje. Apylinkės teismas turi teisę pareikalauti iš institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, bet kokių duomenų, reikalingų bylai išnagrinėti, o institucija privalo juos pateikti teismui ir tam nebūtina grąžinti bylą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-05-28 nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1830/2011). Šiuo atveju teismas, iškilus abejonių dėl to ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo teisės vairuoti transporto priemones dėl to, kad ši teisė jam buvo atimta ir nesusigrąžinta, ar dėl to, kad nebegaliojo vairuotojo pažymėjimas, turėjo visas procesine galimybes šias aplinkybes išsiaiškinti, užklausiant už tokios informacijos pateikimą atsakingas institucijas. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmos instancijos teismas, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, išsiuntė VĮ „Regitra“ užklausimą dėl to ar R. P. po to, kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, buvo išduotas naujas vairuotojo pažymėjimas, tačiau atsakymas iki posėdžio gautas nebuvo, todėl teismas turėjo pagrindą padaryti nagrinėjimo byloje pertrauką ar posėdį atidėti, kad gauti informaciją, juolab, kad ši informacija buvo gauta 2013-12-23. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės ištirta, ir motyvuotai paneigta arba patvirtinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, tame tarpe ir byloje esančiame administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotus duomenis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. P. paaiškinimų turinį, pareigūnų tarnybinius pranešimus bei pareigūno paaiškinimus teisme, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bylą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai Institucijai protokolo trūkumams pašalinti grąžino nepagristai. Pirmosios instancijos teismas, tirdamas įrodymus ir siekdamas nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes, privalo būti pakankamai aktyvus ir šiuo atveju nepilnai, nevisapusiškai bei neišsamiai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, dėl ko pažeidė ATPK 257 straipsnio nuostatas. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Kadangi grąžinus nagrinėti šią bylą apylinkės teismui visos bylos aplinkybės bus tiriamos ir vertinamos iš naujo, apeliacinės instancijos teismas dėl bylos esmės nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir R. P. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.