- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-11
- Bylos Nr.
- 1A-734-107-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-1-00166-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Valužis (pirm.), Eduardas Maškevičius, Valentinas Janonis
- Nuteistasis
- D. K.
- Advokatai
- Jovita Usonytė
- Kategorijos
Teisėjas Erikas Jurgutis Teisminio proceso Nr. 1-69-1-00166-2012-5
2012 m. spalio 11 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo D. K., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. ir nuteistas:
pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės apribojimu devyniems (9) mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą arba pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, uždrausta lankytis viešojo maitinimo ir masinio susibūrimo vietose, kuriose prekiaujama alkoholiu.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1, 2 p., 6 d., griežtesne bausme apėmus švelnesnę, paskirta subendrinta vienerių (1) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Pritaikius BK 75 str., 67 str., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems (1) metams, įpareigojant tęsti mokslą arba pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, uždrausta lankytis viešojo maitinimo ir masinio susibūrimo vietose, kuriose prekiaujama alkoholiu, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Iš D. K. priteista K. P. 5000 litų neturtinei žalai atlyginti, mokėjimą išdėstant 5 mėnesių terminui, kiekvieną mėnesį mokant po 1000 litų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. nuteistas už tai, kad 2012 m. naktį iš gegužės 18-tos į 19-tą dieną, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje, prie pirties, (duomenys neskelbtini), gimtadienio šventės metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be jokios dingsties, t. y. dėl chuliganiškų paskatų kitų asmenų akivaizdoje užpuolė šventėje dalyvavusį K. P., kuriam galva smogė vieną smūgį į nosį. Tokiu tyčiniu dėl chuliganiškų paskatų suduotu smūgiu D. K. K. P. sumušė nosį, padarė atvirą nosies kaulų lūžimą, taip nesunkiai nukentėjusiojo K. P. sveikatą sutrikdė dėl chuliganiškų paskatų, šiuo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės tvarką.
Apeliaciniame skunde nuteistasis D. K. nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu. Tvirtina, jog teismas, spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo klausimą, nuosprendyje išdėstęs teorines neturtinės žalos atlyginimo nuostatas, nepasisakė, kodėl nukentėjusiojo ieškinį tenkino visa apimtimi, priteisdamas 5000 Lt, nemotyvavo, kuo pasireiškė nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala. Teismas neargumentavo, kuo pasireiškė nukentėjusiojo pažeminimas, emocinis sukrėtimas, kokie patirti nepatogumai. Nurodo, jog byloje nėra jokių įrodymų ar specialistų išvados, kad ateityje nukentėjusiajam bus reikalinga nosies korekcijos operacija. Todėl nuteistasis mano, jog neturtinės žalos dydis yra mažintinas.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad 2012-05-22 specialisto išvadoje Nr. G 880/12 (03) buvo nustatytas tik vienas nukentėjusiajam padarytas kūno sužalojimas, tai yra atviras nosies kaulų lūžimas, jokių kitų sužalojimų nukentėjusiajam padaryta nebuvo. Sužalojimas buvo padarytas vieninteliu jo suduotu smūgiu. Daugiau jokių smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį nevartojo. Todėl, nuteistojo nuomone, tai, jog nukentėjusysis buvo pažemintas draugų bei pažįstamų akivaizdoje, yra nepagrįsta. Juolab, kad daug žmonių nebuvo susirinkę, sužaloto nukentėjusiojo beveik niekas nematė. Pirtyje vyko šventė, kurios metu buvo linksminamasi, vartojamas alkoholis, šokama, todėl šis incidentas didesnio šventės dalyvių susidomėjimo nesulaukė, šventė sugadinta nebuvo, dalyviai linksminosi toliau. Tokios aplinkybės tik parodo, kad nukentėjusysis patirti pažeminimo dėl jo padarytos nusikalstamos veikos negalėjo.
Nuteistojo tvirtinimu, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo ištirtos visos įvykio aplinkybės, nebuvo nustatyta, ar nukentėjusysis turėjo peilį, kiek žmonių dalyvavo konflikte, kokiomis aplinkybėmis buvo suduotas smūgis galva, nepašalinti prieštaravimai tarp jo ir nuketėjusiojo parodymų. Teisme vadovautasi tik nukentėjusiojo draugų parodymais, iš kurių vienas, tai yra D. J., net nematė paties įvykio, o lauke atsirado tik tuomet, kai jau viskas buvo pasibaigę. Jis paliudijo, kad nuteistasis stovėjo šalia, jokių smurtinių ar kitokių nukentėjusįjį žeminančių veiksmų neatliko. Apelianto įsitikinimu, šios aplinkybės yra svarbios siekiant nustatyti paties nukentėjusiojo veiksmus, jo kaltę ir kitas aplinkybes, kurios turi reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį.
Apelianto tvirtinimu, tai, jog nukentėjusiajam buvo sužalota nosis, nėra pagrindas konstatuoti, kad kartu jis patyrė ir emocinius išgyvenimus. Po šio sužalojimo lieka tik nedidelės pasekmės, kol žaizda užgis, jis gali patirti nedidelius skausmus bei nepatogumus, nes turės prižiūrėti gyjančią žaizdą, lankytis pas gydytoją, tačiau to negalima tapatinti su emociniu sukrėtimu. Mano, jog nukentėjusysis dėl sužalojimo didelių nepatogumų nepatiria. Sužalota nosis atlikti kasdienių darbų, gyventi įprastą gyvenimą netrukdo. Jam dėl patirto sužalojimo apribota galimybė judėti nebuvo, jis galėjo gyventi pilnavertį gyvenimą, dirbti, mokytis. Tokie sužalojimai gali būti susiję tik su laikinu estetinės išvaizdos praradimu, kuris netrunka ilgai. Žaizda gali gyti 2–3 savaites, toliau jokių pasekmių dėl sužalojimo nebelieka. Kitų liekamųjų sužalojimo pasekmių byloje nenustatyta. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jokių pasekmių, užgijus žaizdai, negali būti. Tai, kad ateityje nukentėjusiajam gali reikėti nosies korekcijos, nereiškia, jog nosies korekcijos operacija nukentėjusiajam bus reikalinga. Tačiau apylinkės teismas apie nosies korekcijos operaciją pasisakė kaip apie neabejotinai įvyksiantį faktą ir laikė tai nusikalstamos veikos pasekmėmis. Taip pat teismas neatsižvelgė į vieną iš neturtinės žalos nustatymo kriterijų – kaltininko kaltę.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, ar buvo konfliktas tarp jo (apelianto) ir nukentėjusiojo, kai jis sudavė jam smūgi. Nurodo, jog tarp nukentėjusiojo ir jo kilo konfliktas, nes šis nešiojosi peilį, kurį visiems demonstravo, tokiu savo elgesiu kėlė grėsmę šventės dalyvių saugumui. Kad nukentėjusysis turėjo peilį, patvirtino ir nukentėjusiojo apklausa ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau teismas nusprendė, kad nuteistasis sudavė smūgį be jokios priežasties, tai yra iš chuliganiškų paskatų. Nuteistasis iš nukentėjusiojo ir jų draugų parodymų daro išvadą, jog nukentėjusysis, išgirdęs, jog lauke vyksta kažkoks konfliktas, ėjo pažiūrėti, kas ten vyksta, ir nešėsi peilį. Tokios aplinkybės suponuoja išvadą, kad nuteistasis be jokios priežasties suduoti nukentėjusiajam negalėjo, o tai sukėlė provokuojantis jo elgesys. Po smūgio sudavimo, apelianto tvirtinimu, jis daugiau jokių veiksmų neatliko. Tai rodo, kad jo veiksmuose tyčinės kaltės nebuvo, o smūgis suduotas peržengiant būtinosios ginties ribas, tai yra klaidingai suvokiant situaciją ir manant, kad teisėtai ginasi nuo nukentėjusiojo. Tokios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu tiriamos nebuvo, teismas vadovavosi tik ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Nuteistasis D. K. nurodo, kad nors teismas ir atsižvelgė į jo turtinę padėtį, į tai, kad jis nedirba, jokio pragyvenimo šaltinio neturi, tačiau dėl to neturtinės žalos mokėjimą išdėstė penkių mėnesių laikotarpiui. Nuteistasis pažymi, kad jo turtinė padėtis yra pagrindas mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį, nes šiuo metu jis gyvena su tėvais, mokosi dvyliktoje klasėje, jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, jį išlaiko tėvai. Sumokėti teismo priteistos neturtinės žalos jokių galimybių neturi. Pradėjus priverstinį skolos išieškojimą, skola tik didės. Tokia teisinė situacija, kai skolos išieškoti negalima, o nukentėjusysis turės mokėti antstoliui bei laukti, kol skola bus išieškota nedidelėmis dalimis, yra nenaudinga nei nuteistajam, nei nukentėjusiajam. Kadangi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, skirdamas bausmę, be kitų kriterijų atsižvelgia ir į kaltininko turtinę padėtį, todėl neturtinės žalos dydis yra mažintinas.
Apelianto teigimu, nusikalstamos veikos padarymo metu jokia turtinė žala nukentėjusiajam padaryta nebuvo. Išlaidas vaistams, gydymui pateisinančių dokumentų nukentėjusysis nepateikė, nusikalstamos veikos metu nei jam, nei kitiems asmenims turtinė žala nepadaryta, tai reiškia, jog apeliantas jokios turtinės žalos niekam nepadarė ir teismas turėjo į tai atsižvelgti.
Nuteistasis D. K. sutinka, kad nukentėjusysis patyrė neturtinės žalos, kuri pasireiškė laikinais nepatogumais bei fiziniu skausmu dėl atviro nosies kaulo lūžimo. Šią žalą nuteistasis vertina 2500 Lt. Tokio dydžio neturtinę žalą sutiko atlyginti ir ikiteisminio tyrimo metu. Mano, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į nukentėjusiojo patirtus nedidelius nepatogumus, nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo kaltę bei turtinę padėtį, todėl nukentėjusiajam priteisė neturtinę žalą, kuri prieštarauja sąžiningumo, protingumo bei proporcingumo principams. Nuteistasis D. K. prašo skundžiamo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo pakeisti, nukentėjusiajam priteisti 2500 Lt neturtinei žalai atlyginti, jos mokėjimą išdėstant keturių mėnesių laikotarpiui.
Atsikirtimuose į apeliacinį skundą nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. P. tvirtina, jog jį žeidžia nuteistojo D. K. apeliaciniame skunde išdėstyti samprotavimai apie tai, jog jis dėl netikėto, be priežasties prieš jį padaryto nusikaltimo, kurio metu patyrė atvirą nosies lūžį, esą nepatyrė jokių emocinių išgyvenimų, patyrė tik nedidelius skausmus ir nepatogumus, galėjo atlikti kasdienius darbus, gyventi įprastą gyvenimą, dirbti, mokytis. Nukentėjusysis nurodo, jog D. K., siekdamas sušvelninti savo atsakomybės laipsnį, dabar stengiasi dalį kaltės dėl neva įvykusio konflikto permesti jam, nors nukentėjusiojo tvirtinimu, jis jokiame konflikte nedalyvavo. D. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu pats nurodė, jog jis jam jokiu peiliu negrasino, pripažino, jog pats buvo girtas ir dėl tos priežasties prisikabino prie nukentėjusiojo bei sudavė smūgį. Nukentėjusiojo teigimu, D. K. jam sudavė smūgį netikėtai ir visiškai be priežasties. Tai patvirtino liudytojas T. B.. Be to, T. B. parodė ir tai, jog tą vakarą D. K. konfliktavo ir su kitais draugais.
Nukentėjusiajam skaudu, kad, būdamas visiškai nekaltas, turi teisintis ir įrodinėti savo nekaltumą. Turi įrodinėti tai, jog dėl patirtų sužalojimų kentė didelius skausmus, buvo pažemintas kitų asmenų akivaizdoje, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus bei sukrėtimą, nors tai yra savaime suprantama. Nurodo, kad nusikaltimas prieš jį buvo padarytas 2012-05-19 naktį. 2012-05-22 jis vyko pas teismo med. ekspertą dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo. 2012-05-24 bei 2012-05-28 vyko į Klaipėdos apskrities VPK Kretingos r. PK pas tyrėją apklausai bei kitiems proceso veiksmams. 2012-05-31 turėjo dalyvauti teismo posėdyje. Nepaisant to, dėl sulaužytos nosies 2012-05-19, 2012-05-21, 2012-05-23, 2012-06-18 vyko pas medikus. 2012-06-01 laikė lietuvių kalbos (gimtosios), 2012-06-04 – informacinių technologijų, 2012-06-06 – matematikos bei 2012-06-08 – geografijos egzaminus. Dėl D. K. padaryto atviro nosies kaulų lūžimo nukentėjusysis patyrė didelius skausmus, dėl iškrypusios nosies pertvaros į kairę pusę pasunkėjo kvėpavimas, be to, nuolat turėjo vykti tai pas gydytojus, tai pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, į teismą, dėl to prarado daug laiko ir negalėjo tinkamai ruoštis brandos egzaminams. Vakarais dėl didelių skausmų ilgai negalėjo užmigti net ir išgėręs nuskausminamųjų vaistų, naktį būdavo neramus, dėl to dienos metu trūko poilsio, o tai bei nuolat užplūstantys nemalonūs prisiminimai trukdė susikaupti ir tinkamai ruoštis egzaminams. Nors egzaminus išlaikė pakankamai neblogai, tačiau yra įsitikinęs, kad, jei ne šis nemalonus įvykis, jo rezultatai būtų buvę žymiai geresni. Dabar nėra tikras, kad bus priimtas į nemokamas (valstybės finansuojamas) studijas, o tai reikš, kad patirs labai dideles išlaidas, jei už studijas teks mokėti.
Nukentėjusiojo tvirtinimu, patirtas fizinis skausmas nebuvo trumpalaikis. Po egzaminų laikymo VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jam buvo atlikta nosies operacija, jis vėl iš naujo turėjo kęsti skausmus. Nosis yra skausminga iki šiol ir tai neabejotinai sukelia didelius gyvenimiškus nepatogumus. Grįžęs iš ligoninės, jis vėl patyrė nemalonius išgyvenimus. Gavus nuteistojo D. K. apeliacinį skundą, jį perskaičius, sukrėtė apelianto posakiai apie patirtus sužalojimus ir išgyvenimus. Nukentėjusiojo įsitikinimu, nuteistasis D. K. jį žemina ir stengiasi visais būdais išvengti teismo priteistos prievolės, t. y. neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad iki šiol D. K. jam net dalies patirtos žalos neatlygino, priešingai, vietoj to, kad stengtųsi šią prievolę nors iš dalies įvykdyti, samdė advokatą apeliacinio skundo surašymui.
Nukentėjusiojo tvirtinimu, jis šio įvykio negali pamiršti iki šiol, nes turi įrodinėti, jog yra nekaltas, kad niekam nieko blogo nepadarė, nors pats nukentėjo, tai prieštarauja baudžiamosios justicijos principams, Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijai. Nukentėjusysis tapo įsitempęs, nebegali gyventi įprasto, ramaus gyvenimo, o tai atsiliepia sveikatai. Įvykis sukėlė stresą bei didelius dvasinius išgyvenimus, ir tai yra liekamieji reiškiniai, kurie neaišku kada išnyks, o gal liks visam gyvenimui. Nukentėjusiojo teigimu, neturtinė žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, tiesiogine nuteistojo D. K. tyčia. Nurodo, kad randas ant nosies liks visam gyvenimui, jis yra akivaizdžiai matomas, o norint jį pašalinti, reikalinga plastinės chirurgijos specialistų pagalba, tačiau tai ne šio ieškinio dalykas. Patirtų išgyvenimų pasekmės kaip liekamieji reiškiniai gali būti visam gyvenimui ne tik dėl fizinės sveikatos sutrikimų, bet ir dėl žymaus emocinio sukrėtimo ir jo keliamo diskomforto. Dar ilgą laiką gali tekti patirti dvasines kančias kasdien atsinaujinančiais nemaloniais prisiminimais bei kęsti fizinius skausmus (fizinio kontakto metu nosis yra vis dar skausminga, pvz. rengiantis, pučiant nosį ir pan.).
Nukentėjusiojo aiškinimu, CK 6.263 str. 2 d. numato, kad kiekvienas asmuo savo veiksmais padaręs žalą kitam asmeniui, jo turtui, o įstatymų nustatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo ją visiškai atlyginti. To paties kodekso 6.283 str. 1 d. pažymėta, kad, jei fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo atlyginti nukentėjusiajam visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką prioritetas dėl neturtinės žalos atlyginimo skiriamas sveikatos sužalojimo atvejams. Argumentai – sveikatos sutrikdymas gali palikti sunkius, skaudžius, apskritai nepašalinamus pėdsakus visam gyvenimui. Be abejo, tikroji neturtinė žala, kurią nuteistasis D. K. sukėlė jam nusikaltimo padarymu, yra sunkiai apskaičiuojama ir yra žymiai didesnė, nei jis prašė priteisti. Pagal CK 2.250 str. neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas. Mano, jog 5000 Lt civilinis ieškinys atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, tai pripažino ir teismas, įvertindamas visas bylos aplinkybes, todėl teismo sprendimas yra teisingas ir nekeistinas.
Nukentėjusiojo teigimu, jis dėl šio nusikaltimo patyrė ir turtinės žalos, nes turėjo vykti pas teismo med. ekspertą, du kartus vyko į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę, pirko vaistus, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai neperspėjo, kad reikia išsaugoti tai patvirtinančius dokumentus, todėl jis jokių čekių nesurinko. Turi tik VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojo B. P. išrašytą receptą „Gelositin“ purškalui į nosį bei jo pirkimą patvirtinantį kvitą, iš kurio matyti, jog už vaistą sumokėjo 20,99 Lt. Taip pat išsaugojo kelionės iš Klaipėdos į (duomenys neskelbtini) bilietą, kai grįžo iš ligoninės po operacijos. Už kelionę sumokėjo 5,20 Lt, todėl prašo priteisti jam rašytiniais įrodymais pagrįstą turtinę 26,19 Lt žalą. Be to, dėl teisinės pagalbos – atsikirtimų surašymo, jis kreipėsi į advokatę I. G.. Už suteiktas teisines paslaugas advokatei sumokėjo 600 Lt.
Nukentėjusysis K. P. prašo nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti, priteisti jam iš D. K. 26,19 Lt turtinei žalai atlyginti bei 600 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniame skunde nuteistasis D. K. nesutinka su priteistos nukentėjusiajam K. P. neturtinės žalos dydžiu, šią žalą nuteistasis vertina 2500 Lt. Nurodo, jog apylinkės teismas neargumentavo, kuo pasireiškė nukentėjusiojo pažeminimas, emocinis sukrėtimas, kokie patirti nepatogumai. Nuteistojo nuomone, nukentėjusysis pažemintas nebuvo, nes incidentas didesnio susidomėjimo nesukėlė, šventė sugadinta nebuvo, nukentėjusiojo beveik niekas nematė. Tvirtina, jog nebuvo ištirta aplinkybė, ar nukentėjusysis turėjo peilį, nurodo, jog jis sudavė nukentėjusiajam smūgį peržengdamas būtinosios ginties ribas, klaidingai suvokdamas situaciją.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis K. P. neneigė, jog rodė peilį savo draugui, tačiau dar gerokai anksčiau – prieš konfliktą, peiliu niekam negrasino. D. K. buvo prigėręs, pradėjo prie jo kabinėtis. Apie 2 val. nakties lauke D. K., nieko nesakęs, trenkė vieną kartą galva jam į veidą ir sulaužė nosį. Dėl to K. P. buvo pažemintas draugų akivaizdoje, jam kažkas iškvietė greitąją med. pagalbą, jis buvo išvežtas į ligoninę (b. l. 47–48).
Teisiamajame posėdyje liudytojas T. B. patvirtino, jog, švenčiant gimtadienį, D. K. pradėjo konfliktuoti, jis kabinėjosi prie liudytojo draugų. Apie 2 val. lauke T. B. matė, kaip D. K. galva sudavė vieną smūgį K. P. į veidą, nuo to K. P. iš nosies pradėjo stipriai bėgti kraujas, kažkas iškvietė greitąją med. pagalbą (b. l. 48).
Teisiamajame posėdyje nuteistasis D. K. neneigė, jog buvo girtas, patvirtino, kad K. P. jam peiliu negrasino, jis prie nukentėjusiojo prikibo pats, sudavė galva vieną smūgį jam į veidą. Būdamas blaivus, taip pasielgęs nebūtų (b. l. 47).
Specialisto išvada Nr. G 880/12(03) patvirtina, jog K. P. buvo padarytas nosies sumušimas ir atviras nosies kaulų lūžimas. Minimą sužalojimą K. P. galėjo patirti dėl bukos traumos, paveikus nosį kietu buku daiktu. Dėl nosies kaulų lūžimo K. P. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui – jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 9).
Iš aptartų nukentėjusiojo, liudytojo ir nuteistojo parodymų matyti, jog buvo švenčiamas vienos draugės gimtadienis, vakarėlyje, nesvarbu kiek, bet žmonių buvo, nuteistasis D. K. sudavė nukentėjusiajam smūgį tyčia, be jokios priežasties, iš chuliganiškų paskatų, vakarėlyje buvusių asmenų akivaizdoje. Taip įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, savo veiksmais sukėlė neigiamus padarinius – sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį, nes reikėjo kviesti greitąją med. pagalbą, o liudytojas T. B. nukentėjusįjį lydėjo ir į ligoninę. Akivaizdu, jog ne tik nukentėjusysis dėl jam padaryto sužalojimo, bet ir įvykio vietoje buvę asmenys dėl nuteistojo chuliganiškų veiksmų patyrė neigiamas emocijas, todėl D. K. pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. nuteistas pagrįstai.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).
Neturtinės žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus.
Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 str. 2 d.). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju.
Pažymėtina, kad analogiškose baudžiamosiose bylose yra priteisiama ir žymiai didesnių neturtinės žalos atlyginimo dydžių – po 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (LAT kasacinės bylos Nr. 2K-253/2009, Nr. 2K-434/2009 ir kt.). Esant tokiai pat nuteistųjų kaltės rūšiai (tiesioginei tyčiai), panašaus pavojingumo veikai (sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų), tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui (nesunkus sveikatos sutrikdymas), nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, paprastai yra priteisiama 10000 Lt ir daugiau neturtinės žalos atlyginimo (LAT kasacinės bylos Nr. 2K-533/2005 (25000 Lt), Nr. 2K-404/2007 (15000 Lt), Nr. 2K-534/2009 (10000 Lt), Nr. 2K-283/2010 (11000 Lt)).
Nukentėjusiajam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – nosies kaulų lūžimas, sutrikdęs alsavimą per nosį (b. l. 9, 69), dėl fizinio smurto panaudojimo K. P. patyrė stresą, jautė didžiulį fizinį skausmą, dėl smūgių į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą patyrė baimę ir nepatogumus, kurie turi esminės reikšmės jo gyvenimo kokybei, nes iki šiol jaučia patirtų kūno sužalojimų pasekmes, jį lydi nerimas dėl liekamųjų reiškinių, kurie neaišku ar išnyks. Nukentėjusysis K. P. buvo sumuštas draugų akivaizdoje, todėl akivaizdu, jog jis buvo pažemintas, turėjo nutraukti gimtadienio šventimą, buvo išvežtas į ligoninę. Iš (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos pažymos matyti, jog netrukus po sužalojimo, K. P. turėjo laikyti egzaminus, tai leidžia pagrįstai teigti, jog po patirto sužalojimo jam mokytis buvo kur kas sudėtingiau negu būnant sveikam, o po egzaminų jam buvo atlikta operacija, todėl nukentėjusysis dar kartą patyrė fizinius skausmus, emocinę depresiją.
K. P. neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o D. K. kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, kurie nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti. Nors nuteistasis D. K. mano, kad dėl esamos turtinės padėties jis negalės įvykdyti jam paskirtos piniginės prievolės, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką priteisiant neturtinę žalą, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. D. K. yra jaunas, sveikas, galintis dirbti, byloje esančiais duomenimis, jokios fizinės ar psichinės negalios neturintis žmogus, todėl neabejotinai turės galimybių atlyginti priteistą neturtinę žalą. Be to, kaip jau aptarta, tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis negali turėti esminės įtakos neturtinės žalos dydžiui, šis kriterijus nėra lygiavertis kilusiems padariniams, nes priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės bei interesai, o kartu ir teisingumo principas.
Esant aptartoms aplinkybėms, mažinti nustatyto atlygintino neturtinės žalos dydžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-06-05 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.
Savo atsikirtime į apeliacinį skundą nukentėjusysis K. P. prašo iš nuteistojo priteisti 600 litų, kuriuos sumokėjo advokatui už atsikirtimo surašymą į nuteistojo apeliacinį skundą (t. 1, b. l. 64). Šis prašymas tenkinamas, nes K. P. turėjo papildomų išlaidų dėl nuteistojo parašyto apeliacinio skundo (BPK 106 str.).
Prašymas iš nuteistojo priteisti 26,19 Lt dydžio turtinę žalą netenkinamas, nes ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo teismui turėjo būti paduotas iki įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje pradžios (BPK 112 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš nuteistojo D. K. nukentėjusiajam K. P. 600 Lt išlaidų, kurias nukentėjusysis turėjo sumokėdamas advokatui už darbą.