- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-25
- Bylos Nr.
- eII-278-834/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00132-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Pareiškėjas
- S. J.
- Kategorijos
- 1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 16.11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo pareiškėjo S. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-13201-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25265035623, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimto sprendimo esmė
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – ir Institucija) 2025 m. gegužės 29 d. nutarimu S. J. (toliau – ir Pareiškėjas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalį paskirta 450 Eur bauda ir taikytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams už tai, kad jis 2025 m. vasario 3 d. apie 16.32 val., Vilniaus rajono sav. Magistraliniai keliai Vilnius–Panevėžys, 14,000 km., vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti, kadangi ši teisė jam buvo atimta, o administracinio poveikio priemonė – teisės atėmimas vairuoti transporto priemonę nebuvo pasibaigusi. Tokiais savo veiksmais nesilaikė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimų.
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2025 m. birželio 23 d. gautas pareiškėjo S. J. skundas, kuris priimtas nagrinėti.
II. Skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai
Pareiškėjas S. J. skundu prašo pakeisti jo atžvilgiu priimtą nutarimą, t. y. panaikinti nutarimu paskirtą administracinę poveikio priemonę (teisę vairuoti transporto priemones) arba skirti kuo trumpesnį šios poveikio priemonės terminą.
1.1 Pareiškėjo teigimu, nutarimas buvo priimtas neįvertinus esminių individualių aplinkybių, nesivadovaujant proporcingumo, protingumo bei teisingumo principais. Pareiškėjas nurodo, kad apie jam paskirtą teisės vairuoti atėmimą sužinojo tik po kelių mėnesių – 2025 m. vasario 3 d. jį sustabdžius pareigūnams, kurie informavo, kad šiuo metu jo teisė vairuoti jau yra atimta. Pažeidimas padarytas vairuojant automobilį jam nežinant, kad teisė vairuoti jau yra atimta. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, pareiškėjas tvirtina, kad padarė nusižengimą dėl nežinojimo ir tai turėtų būti vertinama kaip lengvinanti.
1.2 Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad paskirtas 6 mėnesių terminas teisės vairuoti atėmimui yra akivaizdžiai neproporcingas jo individualiai situacijai. Jis nurodo, kad yra vedęs, augina du nepilnamečius vaikus, gyvena santuokoje daugiau nei 20 metų, aktyviai rūpinasi šeimos gerove, dalyvauja visuomeninėje veikloje, yra sąžiningas ir atsakingas asmuo. Jo sūnus atlieka privalomąją karinę tarnybą, o dukra mokosi mokykloje. Pareiškėjo žmona dirba ir taip pat prisideda prie šeimos išlaikymo, tačiau teisės vairuoti praradimas esmingai komplikuoja šeimos kasdienybę.
1.3 Be to, pareiškėjas yra vienintelis darbuotojas ir vadovas savo individualioje įmonėje MB „SR darbai“, kuri atlieka skubius statybos, remonto bei inžinerinių sistemų gedimų šalinimo darbus įvairiems užsakovams. Įmonė neturi kito personalo, todėl visa veikla ir užsakymų vykdymas priklauso nuo pareiškėjo galimybės judėti tarp objektų. Jo darbas susijęs su dažnais iškvietimais, reagavimu į avarines situacijas, todėl netekus teisės vairuoti ne tik paralyžiuojama įmonės veikla, bet ir kyla rizika prarasti užsakovus bei pajamas, kurios yra vienintelis šeimos pajamų šaltinis. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo metu turi įsipareigojimų bankui dėl automobilio, naudojamo darbui, taip pat moka paskolos įmokas už būstą.
1.4 Taip pat nurodoma, kad pareiškėjo motina gyvena atokioje vietovėje – (duomenys neskelbtini). Dėl senyvo amžiaus ir sveikatos problemų jai reikalinga nuolatinė sūnaus priežiūra bei pagalba. Teisės vairuoti atėmimas apsunkina galimybes padėti mamai, nuvykti pas ją ar nuvežti į gydymo įstaigas.
1.5 Pareiškėjas teigia, kad anksčiau nebuvo baustas už analogiškus pažeidimus, neturi teistumo, laikosi įstatymų, visuomenėje laikomas sąžiningu asmeniu. Jo teigimu, šios aplinkybės rodo, kad nebuvo pagrindo skirti griežčiausios poveikio priemonės – maksimalios specialiosios teisės atėmimo trukmės. Atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat šeimos, socialinę ir darbinę situaciją, sankcija turėtų būti švelnesnė arba taikoma trumpesnės trukmės.
1.6 Pareiškėjas pažymi, kad tikslai, kuriais grindžiama administracinė atsakomybė – auklėti, užkirsti kelią teisės pažeidimams bei atgrasyti – būtų pasiekti ir paskyrus švelnesnę poveikio priemonę. Atsižvelgiant į tai, jis prašo teismo pakeisti Institucijos nutarimą – neskirti specialiosios teisės atėmimo arba skirti trumpesnį, proporcingą terminą
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime nurodė, kad prašo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-13201-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25265035623 palikti nepakeistą ir S. J. skundo netenkinti.
1.7 Institucija nurodė, kad 2025 m. vasario 3 d. apie 16.32 val. Vilniaus rajono savivaldybėje, kelyje Vilnius–Panevėžys, pareiškėjas vairavo transporto priemonę, nors jam tuo metu buvo atimta teisė vairuoti. Buvo nustatyta, kad asmuo transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės, nes ši teisė jam buvo atimta už anksčiau padarytą administracinį nusižengimą.
1.8 Institucija pažymėjo, kad už tokio pobūdžio veiką – transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, kai asmeniui teisė vairuoti buvo atimta – ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta sankcija: nuo 300 iki 450 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. Šiuo atveju pareiškėjui buvo paskirta maksimali piniginė bauda ir minimali specialiosios teisės atėmimo trukmė.
1.9 Atsižvelgdama į ANK 34 straipsnio 3 dalyje numatytus kriterijus, Institucija pažymėjo, kad teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidimo aplinkybes, kaltės formą, taip pat į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Šiuo atveju nebuvo nustatyta jokių nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl buvo taikoma minimali sankcija – šešių mėnesių teisės vairuoti atėmimas, kuris atitinka ANK 424 straipsnio 4 dalies sankcijų rėmus.
1.10 Institucija taip pat pabrėžė, kad ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta sankcija yra privaloma: už tokio pobūdžio pažeidimą būtina skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Taigi, net esant išimtinėms ar ypatingoms aplinkybėms, institucija negalėjo visiškai atsisakyti šios poveikio priemonės taikymo. Be to, taikyta sankcija yra minimali, o tai rodo, kad buvo laikytasi proporcingumo principo.
Šalies argumentai
1.11 Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad nežinojo apie jam paskirtą teisės vairuoti atėmimą, todėl laikėsi pozicijos, jog paskirta poveikio priemonė prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Tačiau, kaip nurodo Institucija, šią poziciją paneigia byloje esantys duomenys, kurie pagrindžia, kad pareiškėjui teisės atėmimas buvo žinomas arba turėjo būti žinomas.
1.12 Institucija taip pat akcentavo, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis, administracinė nuobauda gali būti švelninama tik tais atvejais, kai nustatomas reikšmingas neigiamas poveikis asmeniui, jo šeimos nariams arba kitos išimtinės aplinkybės. Šiuo atveju jokių tokio pobūdžio aplinkybių nebuvo nustatyta. Atvirkščiai – buvo konstatuotas pakartotinis teisės pažeidimas, todėl nėra pagrindo švelninti taikytos sankcijos.
1.13 Institucija nurodė, kad administracinė nuobauda ir poveikio priemonė buvo paskirtos vadovaujantis įstatymų nuostatomis, objektyviai įvertinus visas bylos aplinkybes, remiantis byloje esančiais įrodymais. Nutarimas priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, proporcingai įvertinus pažeidimo pobūdį bei asmenybę. Pareiškėjui paskirtos sankcijos atitinka įstatyme numatytus kriterijus, todėl nėra pagrindo jų keisti ar naikinti.
Pareiškėjas S. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko savo skundą ir prašo pakeisti Institucijos nutarimą dalyje dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Pareiškėjo teigimu, ši priemonė jam yra itin reikšminga, nes vairavimas yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis. Jis paaiškino, kad apie jam paskirtą specialiosios teisės atėmimą sužinojo tik 2025 m. vasario mėnesį, kai jį sustabdė policijos pareigūnai ir informavo apie galiojančią teisės vairuoti atėmimo poveikio priemonę. Pareiškėjas tvirtino, jog nežinojo, kas yra specialiosios teisės atėmimas, ir kad apie jam paskirtą nuobaudą nebuvo informuotas. Jo teigimu, anksčiau paskirtą baudą sumokėjo žmona, kuri taip pat tvarko visus šeimos mokesčius, tačiau apie papildomą sankciją – teisės vairuoti atėmimą – Pareiškėjo neinformavo. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu yra mažosios bendrijos savininkas, veiklą vykdo vienas. Be to, jis rūpinasi sergančia mama, gyvenančia (duomenys neskelbtini), ir augina nepilnametę dukrą, kurią dėl gyvenamosios vietos užmiestyje turi kiekvieną dieną vežti į mokyklą ir būrelius. Pažymėjo, kad šiuo metu teisę vairuoti transporto priemones jau yra atgavęs, o po to, kai sužinojo apie teisės atėmimą, daugiau nebevairavo iki sankcijos pabaigos. Taip pat pareiškėjas pabrėžė, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, pripažįsta kaltę ir nurodė, kad šios pasekmės skaudžiai palietė tiek jį patį, tiek ir jo šeimą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, Pareiškėjas prašo teismo administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – neskirti arba nustatyti trumpesnę jos trukmę.
2. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai, todėl skundas išnagrinėtas institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies .
3. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-382-606/2018).
4. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
5. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas yra išimtinis atvejis, kuris gali būti pagrįstas tik išskirtinėmis aplinkybėmis, nustačius visą jų kompleksą, rodantį, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Vilniaus apygardos teismo administracinių nusižengimų byloje Nr. AN-2-205-654/2018).
6. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
7. ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už ANK 424 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
S. J. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2025 m. vasario 3 d. apie 16.32 val., Vilniaus rajono sav. Magistraliniai keliai Vilnius–Panevėžys, 14,000 km., vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti, kadangi ši teisė jam buvo atimta, o administracinio poveikio priemonė – teisės atėmimas vairuoti transporto priemonę nebuvo pasibaigusi. Už šį nusižengimą S. J. paskirta 450 Eur bauda ir taikytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams.
8. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies. Nors administracinis nusižengimas – transporto priemonės vairavimas neturint teisės – laikytinas pavojingu, tačiau visgi įvertinus proporcingumo principą teismas sprendžia, jog yra pagrindas švelninti administracinio poveikio priemonės teisės vairuoti atėmimo terminą. Pareiškėjas nurodė, jog apie teisės vairuoti atėmimą jam nebuvo aiškiai pranešta – baudą sumokėjo žmona, kuri administruoja šeimos finansus, o apie papildomą sankciją jis sužinojo tik po kelių mėnesių, kai jį sustabdė policijos pareigūnai. Tačiau kaip matyti iš byloje esančios Panevėžio apygardos teismo nutarties, palikta galioti Utenos apylinkės teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 20 d. teikė prašymą susipažinti su byla, todėl Pareiškėjo pozicija, jog nežinojo apie tai, jog atimta teisė vairuoti vertintina kritiškai. Todėl visiškai netaikyti teisės atėmimo neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų. Tačiau visgi pažymėtina, jog Pareiškėjas nurodė, jog po šio įvykio 2025 m. vasario 3 d. o teise vairuoti transporto priemones nebesinaudojo, t. y. transporto priemonių nebevairavo, teismo posėdžio išreiškė nuoširdų gailestį ir pripažino pažeidimą. Teismas taip pat vertina pareiškėjo šeiminę ir socialinę padėtį – jis yra vienintelis darbuotojas savo mažojoje bendrijoje, taip pat yra šeimos išlaikytojas, rūpinasi nepilnamete dukra bei sergančia motina, gyvenančia atokioje vietovėje, todėl vairavimo galimybė jam yra būtina tiek darbo funkcijoms atlikti, tiek šeimos pareigoms vykdyti. Pažymėtina, kad Pareiškėjas administracine tvarka ankščiau baustas yra, tačiau daugelis pažeidimų yra susiję su transporto priemonės stovėjimu, kur tai yra neleidžiama bei nustatyto maksimalaus leistino greičio viršijimu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturi analogiškų pažeidimų istorijos, laikytinas sąžiningu ir socialiai atsakingu asmeniu, darytina išvada, kad 6 mėnesių teisės atėmimo terminas yra per griežtas ir neatitinka proporcingumo, teisingumo bei individualizavimo principų. Be to pažymėtina ir tai, jog Pareiškėjui skirta maksimali piniginė bauda. Šios aplinkybės leidžia taikyti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo trukmę, užtikrinant tiek administracinės atsakomybės tikslų pasiekimą, tiek socialiai jautrų požiūrį į konkretaus asmens situaciją.
9. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos byloje nustatytos tiek patį S. J., tiek jo įvykdytą nusižengimą apibūdinančios aplinkybės, nors ir nešalina pareiškėjo administracinės atsakomybės dėl administracinio nusižengimo padarymo, tačiau sudaro pagrindą išvadai dėl mažesnio Pareiškėjo įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumo. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad Pareiškėjo atžvilgiu yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatyti trumpesnį teisės vairuoti atėmimo terminą, nei numatytas. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes nustatytinas 4 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminas.
10. Taigi, atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies , Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-13201-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25265035623, keistinas, S. J. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei paskiriant trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą – 4 mėnesius.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
S. J. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-13201-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25265035623, dalį dėl administracinio poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo: pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, S. J. paskirti trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą – 4 (keturis) mėnesius.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.