- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-07
- Bylos Nr.
- 2A-303-527/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Gintautas Koriaginas, Arvydas Žibas, Panaikinti Kauno
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno apskrities viršininko administracijos, L. G., J. K., R. A.
- Pareiškėjas
- E. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino ir Arvydo Žibo,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-0328-214/2008 pagal pareiškėjos E. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, L. G., J. K., R. A. dėl administracinio akto panaikinimo, termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja 2007-10-17 pareiškimu (b. l. 1-3), teisme registruotu 2007-10-30, patikslintu 2008-08-28 pareiškimu (b. l. 108-110), prašė:
atnaujinti pareiškėjai terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į močiutės G. B. turėtą nekilnojamąjį turtą -11,04 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), paduoti bei atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus;pripažinti negaliojančiu 2005-05-26 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymą Nr. 02-05-5420 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (Kauno r.)";
Šalies argumentai
3) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 11,04 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja nurodė, kad ji pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. turi teisę į jos močiutei G. B. priklausiusios žemės grąžinimą. Dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su buvusiu savininku, pareiškėja privalėjo pateikti iki 2003-12-31, tačiau šiuos terminus praleido dėl svarbių priežasčių. 1993-08-31 pareiškėja pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į prosenelio V. R. žemę (11,04 ha), esančią (duomenys neskelbtini). 2005 m. gegužės mėnesį pareiškėja gavo Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-05-5420 bei vyresniojo specialisto J. Ž. pažymą „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą", kuriuose nurodyta, kad pareiškėjai nebus atkurtos nuosavybės teisės į prašyme nurodyto savininko V. R. 11,04 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini), nes nebuvo laiku pateikti giminystės ryšį tarp pareiškėjos ir savininko įrodantys dokumentai. Kauno rajono Žemėtvarkos skyrius pareiškėjai paaiškino, kad žemės savininkas V. R. yra pareiškėjos prosenelis, todėl pareiškėja pagal Atkūrimo įstatymo 2 str. neturi teisės pretenduoti į jo turtą. Kauno apskrities viršininko administracijos nuomone, V. R. mirė 1938-02-24, kai tuo tarpu nacionalizacija prasidėjo 1940 m. Mirus V. R., atsirado jo palikimas ir jam priklausiusi žemė buvo paveldėta. Pareiškėja nurodo, kad iki 2005 metų tokia informacija jai nebuvo suteikta ir neatkūrimo teisių priežastimi buvo įvardijamas dokumentų, patvirtinančių giminystės ryšį, trūkumas. 2007 m. pareiškėja kreipėsi į Kauno apskrities archyvą dėl duomenų apie nekilnojamąjį turtą pateikimo. Iš išlikusių Didžiųjų Lapių kaimo ūkinių knygų darytina išvada, kad V. R. žemę paveldėjo jo duktė - pareiškėjos močiutė G. B. (mergautinė pavardė R.). Kaimo ūkio knygoje ji įrašyta kaip valdomo ūkio šeimos galva, visi kiti įrašyti asmenys - G. B. šeimos nariai (vaikai, jų žentai ar marčios). Duomenų, kad palikimą priėmė kiti šeimos nariai, nėra. Kadangi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėja pateikė pagal archyvinę medžiagą, pareiškėjos nuomone, šią medžiagą turėjo vertinti žemėtvarkos skyriaus specialistai. Prašymas buvo paduotas būtent į pretenduojamą turtą, o netikslus buvusio savininko nurodymas buvo sąlygotas objektyvių duomenų - archyvinių dokumentų. Tuo metu, kai pareiškėja sužinojo, kad prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo reikėjo paduoti ne dėl V. R. o dėl G. B., mirusios 1974-08-03, nekilnojamojo turto, terminai, nustatyti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme paduoti prašymams, jau buvo pasibaigęs. Pareiškėja teigia, kad visą šį laiką buvo sąžiningai įsitikinusi, jog visa žemė buvo V. R. vardu, savo teisių atžvilgiu pareiškėja elgėsi rūpestingai ir atidžiai - laiku pateikė prašymą ir reikiamus nuosavybės teises įrodančius dokumentus. Kitų asmenų, kurie galėtų pretenduoti į G. B. turtą, nėra, nes visi V. R. pirmos eilės įpėdiniai yra mirę: sūnus B. B. mirė 197-10-05, duktė J. A. (B.) mirė 1973-06-27. Likę gyvi antros eilės įpėdiniai nacionalizacijos metu buvo emigravę į užsienį. Pareiškime nurodyti suinteresuotais asmenimis piliečiai yra pareiškėjos seserys bei mirusio brolio V. A. sūnus. Kadangi paveldėjimo teisės liudijimas po V. R. mirties nėra išlikęs, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog G. B. iki nacionalizacijos nuosavybė teisėmis valdė 11,04 ha žemės (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 31 d. sprendimu (b. l. 132-134) pareiškimą tenkino: atnaujino pareiškėjai terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į jos močiutės G. B. turėtą nekilnojamąjį turtą- 11,04 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, paduoti; atnaujino terminą pateikti nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus; pripažino negaliojančiu 2005-05-26 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymą Nr. 02-05-5420 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini)"; nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 11,04 ha žemės (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija apeliaciniu skundu (b. l. 136-137) prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – E. B. pareiškimą atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad Specialioji teisėjų kolegija ne kartą yra pažymėjusi, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme 10 str. įtvirtintų terminų prigimtis nėra vienoda. Įstatymo 10 str. 1 d. įtvirtinto termino atnaujinimas yra susijęs su tuo, ar asmuo apskritai turi teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą. Jeigu minėtas terminas neatnaujinamas, asmuo nėra pretendentu, kitų klausimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu (taip pat ir 10 str. 4 d. nustatyto termino atnaujinamas ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu) nėra galimas, nes nesukels teisinių pasekmių. Tik išsprendus klausimą (administracinės teisenos tvarka) dėl minėto termino atnaujinimo ir atitinkamai viešojo administravimo institucijai nurodžius apie nuosavybės teises ir (arba) giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nepakankamumą, asmuo gali kreiptis į teismą dėl 10 str. 4 d. nustatyto termino atnaujinimo bei atitinkamo juridinę reikšmę turinčio fakto (faktų) nustatymo (Specialiosios teisėjų kolegijos 2008-04-24 nutartis, priimta byloje A. C. v. Marijampolės apskrities viršininko administracija). Klausimas dėl Piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d. įtvirtinto termino atnaujinimo su kitais reikalavimais (dėl 10 str. 4 d. įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo) negali būti sujungiami ir bendrosios kompetencijos teisme negali būti nagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-02-25 nutartis byloje Nr. 3K-7-24/2008). Kadangi byla išnagrinėta pažeidus rūšinio teismingumo taisykles, tai pripažintina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 6 p.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti ne kartą yra pažymėjusi, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme 10 str. įtvirtintų terminų prigimtis nėra vienoda. Įstatymo 10 str. 1 d. įtvirtinto termino atnaujinimas yra susijęs su tuo, ar asmuo apskritai turi teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą. Jeigu minėtas terminas neatnaujinamas, asmuo nėra pretendentu, kitų klausimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu (taip pat ir 10 str. 4 d. nustatyto termino atnaujinamas ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu) nėra galimas, nes nesukels teisinių pasekmių. Tik išsprendus klausimą (administracinės teisenos tvarka) dėl minėto termino atnaujinimo ir atitinkamai viešojo administravimo institucijai nurodžius apie nuosavybės teises ir (arba) giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nepakankamumą, asmuo gali kreiptis į teismą dėl 10 str. 4 d. nustatyto termino atnaujinimo bei atitinkamo juridinę reikšmę turinčio fakto (faktų) nustatymo (Specialiosios teisėjų kolegijos 2008-04-24 nutartis, priimta byloje A. C. v. Marijampolės apskrities viršininko administracija). Šioje byloje, kaip nustatyta, pareiškėjos dokumentų G. B. nuosavybei ir pareiškėjos giminystei su ja patvirtinti pakankamumo Kauno apskrities administracija nevertino, todėl prašymas nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą teisme nenagrinėtinas (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Klausimas dėl Piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d. įtvirtinto termino atnaujinimo su kitais reikalavimais (dėl 10 str. 4 d. įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo) negali būti sujungiami ir bendrosios kompetencijos teisme negali būti nagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-24/2008).
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2009-05-11 nutartyje, priimtoje šioje byloje pagal Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-28 prašymu, nurodė, jog:
1) reikalavimas atnaujinti terminą paduoti prašymui atkurti nuosavybės teises į pareiškėjos močiutės G. B. turėtą nekilnojamąjį turtą- 11,04 ha žemės, esančios Kauno apskrityje, Lapių valsčiuje, Didžiųjų Lapių kaime; reikalavimas atnaujinti terminą pateikti giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus bei reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2005-05-26 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymą Nr. 02-05-5420 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (Kauno r.)" yra teismingi administraciniam teismui,
2) reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 11,04 ha žemės (duomenys neskelbtini), bei reikalavimas atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.
Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendžia, kad bendrosios kompetencijos teismas, priimdamas, nagrinėdamas pirmąja instancija ir patenkindamas neteismingus bendrosios kompetencijos teismui reikalavimus, pažeidė įstatymo reikalavimus. Kadangi byla išnagrinėta pažeidus rūšinio teismingumo taisykles, tai pripažintina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 6 p.).
Teismas, priimdamas ieškinį, privalo ex officio išsiaiškinti teisės kreiptis į teismą prielaidas ir įstatyme nustatytas jos tinkamo įgyvendinimo sąlygas. Ieškinio priėmimą teisme reglamentuoja CPK 137 str.. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Šiuo pagrindu turi būti atsisakyta priimti pareiškimą, kai jis pagal CPK 1 ir 22 str. nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apylinkės teismas, priimdamas šioje byloje pateiktą ir teismo išnagrinėtą pareiškimą, pažeidė CPK 137 str. 2 d. 1 p. normą ir iškėlė civilinę bylą dėl ginčo, nenagrinėtino bendrosios kompetencijos teisme.
CPK normose nenustatyta bendrosios kompetencijos teismo teisė iškeltą, bet nagrinėti civilinio proceso tvarka nepriskirtą bylą perduoti nagrinėti administraciniam teismui. Šiuo atveju, kai bendrosios kompetencijos teismas negali pats išnagrinėti bylos iš esmės ir neturi teisės perduoti ją nagrinėti administraciniam teismui, byla turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme (CPK 293 str. 1 p.). Tokia bylos baigtis neužkirs kelio pareiškėjai, nepažeidžiant LR administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytos tvarkos ir sąlygų, pareikšti dalį šios bylos reikalavimą administraciniame teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimą, o civilinę bylą Nr. 2-0328-214/2008 pagal pareiškėjos E. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, L. G., J. K. ir R. A. nutraukti .