- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-05-15
- Bylos Nr.
- A6.-449-1155/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00407-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. A.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Mantas Barčys
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. A., jo atstovui advokatui Mantui Barčiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. A., (duomenys neskelbtini) būdamas (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini); toliau – ir bendrovė) vadovas, nuo 2022 m. kovo 30 d. žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį ir didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir kitam kreditoriui, privalėjo vykdyti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte įtvirtintą pareigą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tačiau to nepadarė, tokiu būdu pažeisdamas kreditorės VMI teises.
Šiais savo veiksmais G. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu G. A. parodė, kad sutinka su VMI pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, jos yra teisingos. Pažymėjo, kad 2021 m. bendrovė veikė, veikla buvo sėkminga, tačiau 2022 m. dėl karo Ukrainoje, dėl medžiagų pabrangimo bendrovės veikla pradėjo strigti. Bandė šią veiklą gaivinti, išsaugoti bendrovę ir jos veiklos tęstinumą, tačiau nesėkmingai. Pateikė teismui dokumentus, kad 2022 m. birželio mėnesį daugeliui bendrovės tiekėjų mokėjo savo asmeninėmis lėšomis. Be to, išleidęs asmenines lėšas, turėjo pats skolintis, kad galėtų kompensuoti asmeninių lėšų netekimą, gyvenamosios vietos tvarkymo/įrengimo darbams.
Teismo posėdžio metu advokatas Mantas Barčys pažymėjo, kad G. A. nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo nebuvo piktybinis, nes jis norėjo ir dėjo pastangas, kad išsaugotų bendrovę, dengė bendrovės skolas asmeninėmis lėšomis. Šiuo metu G. A. gauna minimalų darbo užmokestį, yra išleidęs asmenines lėšas, turi skolų, todėl į tai turėtų būti atsižvelgta svarstant galimybę pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti G. A. mažesnę baudą nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali.
Šalies argumentai
VMI pareiškime prašė (duomenys neskelbtini) vadovui G. A. iškelti administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už laiku neinicijuotą bendrovės bankroto bylą ir paskirti jam baudą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Pareiškime nurodė, kad Juridinių asmenų registro duomenimis, G. A. (duomenys neskelbtini) buvo bendrovės vadovas, šiuo laikotarpiu bendrovė VĮ Registrų centrui metinių finansinių atskaitomybių neteikė. Bendrovė yra VMI skolininkė. VMI 2023 m. kovo 28 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui sudarė 29038,24 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 9 d. nutartimi iškėlė bendrovei nemokumo (bankroto) bylą pagal VMI pareiškimą. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2023 m. kovo 20 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė pagal pateiktas deklaracijas – pridėtinės vertės mokesčio nuo 2022 m. vasario mėn., gyventojų pajamų mokesčio – nuo 2022 m. gegužės mėn., pelno mokesčio – už 2021 m. VMI nuo 2022 m. kovo 30 d. iki 2022 m. rugpjūčio 13 d. bendrovės atžvilgiu atliko devynis mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus, t. y. sistemingai bandė išieškoti nuo 2021 m. susidariusią mokestinę nepriemoką iš bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Tai reiškia, kad bendrovė pakankamai ilgą laiką yra/buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui, bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Minėtą vadovo pareigą patvirtina ir tai, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro ir VĮ „Regitra“ duomenimis, bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto ar registruotų transporto priemonių nėra. VMI vertinimu, G. A. apie bendrovės nemokumą turėjo būti neabejotinai žinoma nuo 2022 m. kovo 30 d., kai VMI priėmė nurodymą išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), nes jis, kaip bendrovės vadovas, kuriam keliami didesni rūpestingumo ir atidumo standartai, suprato arba turėjo suprasti, jog bendrovės mokumo atstatyti nepavyks. VMI pareiškime pažymėta, kad bankroto bylos bendrovei iškėlimo pagal kreditoriaus VMI pareiškimą faktas nepašalina galimybės traukti bendrovės vadovą administracinėn atsakomybėn dėl vengimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo iki 2023 m. kovo mėn., nes sąlygos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei jau buvo ir anksčiau (b. l. 3–4).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi iškėlė buvusiam bendrovės vadovui G. A. administracinio nusižengimo bylą dėl galimo nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) vadovas, laiku neinicijavo bendrovės bankroto bylos, tuo pažeisdamas VMI teises (b. l. 35‑37).
Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2‑1556‑1097/2023 (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 18 d.) iškėlė bankroto bylą (duomenys neskelbtini). Nutartyje nurodyta, kad bendrovė neturi turto; jos skolos sudaro 32017,22 Eur (2978,98 Eur (duomenys neskelbtini) ir 29038,98 Eur VMI); bendrovė negali įvykdyti turtinių prievolių, kurių vykdymo terminas yra suėjęs; jos įsipareigojimai viršija turimo turto vertę; bendrovė neteikė finansinės atskaitomybės už 2022 m.; per laikotarpį nuo 2021 m. bendrovės turimų darbuotojų skaičius nuosekliai mažėjo, nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. bendrovė darbuotojų neturi. Padaryta išvada, kad bendrovė veiklos nebevykdo ir nėra perspektyvos, kad iš jos bus gaunamos pajamos, finansiniai sunkumai nėra laikini, todėl bendrovė yra nemoki. Byloje taip pat nenustatyta, kad bendrovei būtų keliama restruktūrizavimo byla, todėl konstatuota, jog yra pagrindas bendrovei iškelti bankroto bylą (b. l. 27‑29).
Iš bendrovės 2023 m. kovo 28 d. mokestinių prievolių balanso nustatyta, kad bendrovės gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka yra 38,34 Eur, pelno mokesčio nepriemoka – 5071,12 Eur, pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka – 23928,78 Eur. Iš viso – 29038,24 Eur (b. l. 5).
Iš VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo nustatyta, kad bendrovės vardu nėra registruotų transporto priemonių (b. l. 21).
Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad bendrovės vadovas (duomenys neskelbtini) buvo G. A.; išraše nėra įrašų, patirtinančių finansinių atskaitomybių teikimą (b. l. 33–34).
JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. To paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; 4) vykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas pareigas. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
Kaip jau buvo minėta, pagal Juridinių asmenų registro duomenis, G. A. buvo bendrovės direktorius (duomenys neskelbtini). Bendrovė nėra teikusi VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų. Iš kitų duomenų (VMI pareiškimo, apygardos teismo nutarties iškelti bendrovei nemokumo bylą, G. A. paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, kitų byloje esančių duomenų) matyti, kad bendrovė neturi darbuotojų, nekilnojamojo turto, transporto priemonių; bendrovė skolinga ne tik VMI (29038,98 Eur), bet ir kitam kreditoriui – (duomenys neskelbtini) (2978,98 Eur). VMI mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus taikė nuo 2022 m. kovo mėn., tačiau nesėkmingai, skolas tiekėjams G. A. dengė iš asmeninių lėšų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas vertina, kad G. A. ne vėliau nei 2022 m. kovo 30 d., kai VMI priėmė nurodymą išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. G. A. negalėjo nežinoti apie bendrovės ekonominę būklę ir jos gyvybingumo perspektyvas. Per įstatyme nustatytą terminą bendrovės vadovas G. A. bendrovės nemokumo proceso neinicijavo, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, o bankroto procedūrą 2023 m. sausio 10 d. iniciavo VMI. Minėta, kad bendrovės vadovas (duomenys neskelbtini) buvo G. A., bendrovės įsiskolinimas susidarė jo vadovavimo laikotarpiu, tačiau G. A. ignoravo bendrovės nemokumą ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad VMI 2022 m. lapkričio 21 d. pranešė bendrovei apie inicijuojamą nemokumo procesą, nustatė 30 dienų terminą prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti (b. l. 7), nepaisant to, G. A. vėlgi savarankiškai į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo nesikreipė.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini) vadovas G. A. nesilaikė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti bendrovės nemokumo procesą.
Veikos kvalifikavimo motyvai
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Taigi, teisinė atsakomybė už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalyje, o tai reiškia, kad G. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti <...>.
Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu); pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia); į G. A. asmenybę (iš jo žodžių ir bylos duomenimis – neteistas, (duomenys neskelbtini), dirba, gauna nedideles pajamas); į tai, kad nenustatyta G. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bet nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to, administracinis nusižengimas padarytas dėl karo Ukrainoje taikytų prekybos apribojimų, lėmusių medžiagų pabrangimą, dedant pastangas tęsti bendrovės veiklą (ANK 35 straipsnio 2 dalis); byloje nustatyta, kad G. A. aktyviais veiksmais siekė išlaikyti bendrovės veiklos gyvybingumą, dengė bendrovės skolas asmeninėmis lėšomis; 2021 m. mokėjimai į valstybės ir Sodros biudžetus buvo daromi, įsiskolinimai susidarė 2022 m. dėl prieš tai nurodytų aplinkybių; kai iš bendrovės buvo atleisti visi darbuotojai, t. y. kai bendrovės veikla buvo visiškai nutraukta, iki VMI kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo praėjo palyginus neilgas laikotarpis.
Teismas, įvertinęs prieš tai išdėstytas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta G. A. paskyrus mažesnę baudą negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, t. y. paskyrus 500 Eur baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, 637–638, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
pripažinti G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti G. A., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „1001“, unikalų mokėjimo kodą – „A6.-449-1155/2023“. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.