Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovams V. J., A. J., ieškovų atstovei advokatei Dianai Balčiūnienei, atsakovei Ž. J., atsakovės atstovui advokatui Antanui Cemnolonskui, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. J. ir A. J. ieškinį atsakovei Ž. J., dėl bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

i. kiekvieno mėnesio pirmojo savaitgalio šeštadienį pasiima E ir A. iš jų gyvenamosios vietos 11 val. ir parveža juos į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 17 val.;

ii. kiekvieno mėnesio trečios savaitės šeštadienį pasiima E. ir A. iš jų gyvenamosios vietos 11 val. ir parveža juos į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 17 val.;

iii. kiekvienais metais gruodžio 27 d. pasiima E. ir A. iš jų gyvenamosios vietos 11 val. ir parveža juos į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 17 val.;

iv. kiekvienais metais sekančio savaitgalio po šv. Velykų šeštadienį pasiima E. ir A. iš jų gyvenamosios vietos 11 val. ir parveža juos į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 17 val.;

v. kiekvienais metais, pranešę vaikų motinai ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį elektroniniu paštu arba SMS žinute, vasarą praleidžia su E. ir A. vieną savaitę. Vaikus pasiėmimo dieną pasiima iš jų gyvenamosios vietos 9 val. ir parveža į jų gyvenamąją vietą parvežimo dieną 20 val.

Taip pat teismo prašo iš atsakovės priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Savo ieškinį iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:

1.1 E. J. ir A. J. gimė (duomenys neskelbtini), vėliau gyveno (duomenys neskelbtini). Ieškovai lankė anūkus ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bendravo su jais ir jiems su tėvais gyvenant ieškovų namuose Lietuvoje. Palaikė ryšius su anūkais ir internetinio ryšio pagalba, tarp ieškovų ir anūkų yra susiformavęs tarpusavio emocinis ryšys. Vaikai džiaugiasi senelių atvykimu, laukia jų, visada noriai bendrauja. Ieškovai nori bendrauti su anūkais, išsaugoti turimą ryšį su jais, toliau jį stiprinti, tačiau atsakovė Ž. J. (vaikų mama) daro tam kliūtis ir šį bendravimą riboja.

1.2 Iki 2022 m. vasaros vidurio atsakovė ieškovams su anūkais leisdavo matytis tik atsakovės motinos bute ir tik pačiai atsakovei dalyvaujant. Po vieno susitikimo metu įvykusio konflikto, kurį sukėlė atsakovės sugyventinis, buvo kreiptasi į Vaikų teisių apsaugos Panevėžio skyrių. Po šio incidento susitikimai su anūkais vykdavo jau tik pačios atsakovės namuose.

1.3 Atsakovė Ž. J. leidžia bendrauti su anūkais tik savo namuose, kartais kieme, tačiau visada tik jai pačiai dalyvaujant, neleidžia anūkų pasiimti į ieškovų namus, neleidžia praleisti laiko su jais ieškovų pačių pasirinktose vietose. Net į ieškovų giminės šventes sutinka išleisti vaikus su sąlyga, kad ir pati atsakovė dalyvaus šventėje. Toks bendravimas nėra pilnavertis, nes vaikai nuolat žvalgosi į mamą, stebi ją ir jos reakciją į ieškovų užduodamus klausimus.

1.4 Dėl paminėtų priežasčių ieškovai jaučia įtampą, patiria neigiamų išgyvenimų dėl tokio atsakovės elgesio. Atsakovė atsisako leisti pasiimti anūkus iš jų gyvenamosios vietos ir laisvai, savo nuožiūra, leisti su jais laiką be atsakovės dalyvavimo. Dėl tokio atsakovės elgesio buvo kreiptasi į Vaikų teisių apsaugos Panevėžio skyrių, jų patarimu vėliau į mediatorių, tačiau atsakovė nesutiko dėl privalomosios mediacijos vykdymo. Mano, kad vaikų motina veikia priešingai savo vaikų interesams.

3. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius teismo prašymu sudarius galimybę atstovei bendrauti su vaikais nedalyvaujant atsakovei, byloje pateikė papildomą išvadą dėl nepilnamečių E. J. ir A. J. interesų, kurioje nurodė:

Tarp vaikų E. ir A. bei senelių egzistuoja glaudus emocinis ryšys. Vaikai laukia, kada seneliai atvyks į svečius, patys išreiškė norą apsilankyti pas senelius ir likti ten nakvynei. Senelių nebijo, jiems patinka kai jie atvažiuoja. Vaikų motina dėl bendravimo su seneliais taiko kitus kriterijus, nei kad vaikų bendravimo su kitais asmenimis. Vaikams nepaaiškino, kodėl jie negali nuvykti pas senelius.

3.1. Atsižvelgiant į vaikų amžių, susidariusią situaciją ir siekiant užtikrinant geriausius vaikų interesus, Skyrius pasilieka prie 2023 m. sausio 11 išvadoje Nr. 7SD-351 išsakytos nuomonės, kad neprieštarauja ieškovų siūlomai bendravimo su vaikaičiais tvarkai.

3.2. Teismo posėdžio metu Skyriaus atstovė J. K. nurodė, kad skyrius nemato senelių neigiamos įtakos anūkams, įžvelgia jų pagrįstą norą bendrauti su jais, todėl prašo teismo ieškinį tenkinti visiškai.

2. Teismo posėdyje taip pat dalyvavo ir liudytojos G. S. ir D. J.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

3. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė Ž. J. yra E. J. ir A. J. (toliau - vaikai) mama. Vaikų tėvas M. J. yra ieškovų V. J. ir A. J. sūnus. Vaikų tėvai kartu negyvena. 2020 m. kovo 23 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų sprendimu vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina Ž. J., taip pat nustatyta M. J. bendravimo su vaikais tvarka.

Dėl nepilnamečių vaikų teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais

4. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, kurios praktinis įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.172, 3.176 straipsniuose. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-203/2009; kt.).

5. Teismas, spręsdamas dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais nustatymo tvarkos, turi turėti omenyje valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į šeimos ryšius, jų normalų plėtojimą. Be to, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbu turėti omenyje vaiko interesų, t. y. visų pirma įstatymuose nustatytų vaiko teisių ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje, viršenybės principą, įtvirtintą Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9, 18 ir kituose straipsniuose, CK 3.3 straipsnio 1 dalyje.

6. Įgyvendinant vaiko teisę į šeimos gyvenimą ir ryšius yra svarbus CK 3.161, 6.172, 3.176 straipsnių aiškinimas ir taikymas. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta vaiko teisė bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams, o 3.172 straipsnyje nustatyta tėvų (jei jų nėra – globėjų (rūpintojų) pareiga sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-57/2007) yra išaiškinęs, kad įstatyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini priešingais vaikų interesams, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas. Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaikų brandą, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą ir kitas konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar bendravimas atitinka vaikų interesus. Pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, turi būti šio ryšio teisinis vertinimas. Jei toks ryšys Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikomas šeimos gyvenimu, egzistuojančiu tarp vaiko ir konkretaus asmens, atsiranda pareiga užtikrinti šį ryšį. Vaikas turi teisę bendrauti ir matytis su asmenimis, su kuriais jį sieja šeimos ryšiai. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis. Ypač svarbus gali tapti tokių ryšių palaikymas su artimaisiais giminaičiais šeimos aplinkos, kurioje gyveno vaikas, iširimo atveju (pvz., tėvams nutraukus santuoką, vienam iš jų mirus ir pan.), nes tų ryšių palaikymas ir plėtojimas gali užpildyti svarbaus jo raidai bendravimo spragas.

7. Priimant sprendimą, į vaiko pažiūras, norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko pažiūros ar noras prieštarauja jo interesams (CPK 380 straipsnio 1 dalis).

8. Kaip minėta, įstatymas gina nepilnamečio vaiko interesus ir jiems suteikia prioritetą prieš mamos interesus. Šiuo atveju, vaikų labai aiškiai išreikštą norą (vaikų apklausos protokolai, pateikti kartu su išvada) bendrauti su seneliais riboja vaikų mama, neleisdama vaikams su seneliais bendrauti betarpiškai senelių namų ar kitoje aplinkoje nedalyvaujant pačiai atsakovei, kas teismo vertinimu akivaizdžiai silpnina vaikų ir senelių ryšį ir neleidžia jo atkurti bei sustiprinti. Atsakovė teisme ir patvirtino, kad supranta vaikų norą bendrauti su seneliais ir tam iš esmės neprieštarauja, tačiau nenori, kad toks bendravimas vyktų jai nedalyvaujant. Tokį savo ribojimą atsakovė motyvuoja tuo, kad praeityje ieškovų sūnus buvo pagrobęs jų vaikus ir iš (duomenys neskelbtini) parvežęs į Lietuvą. Tačiau duomenų, kad prie šio incidento prisidėjo ir ieškovai, kurie ir siekia bendrauti su anūkais, atsakovė teismui nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad 2018 metų civilinėje byloje eN2-3425-590/2018 buvo sprendžiamas Ž. J. prašymas dėl teismo leidimo grąžinti vaikus išdavimo, kuris buvo patenkintas, teismui nusprendus, jog nėra kliūčių vaikams iš Lietuvos grįžti gyventi į (duomenys neskelbtini). Beje, atsakovė po kurio laiko pakeitė gyvenamąją vietą ir pati su vaikais iš (duomenys neskelbtini) grįžo gyventi į Lietuvą. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovai nėra visiškai nuoširdūs su atsakove, kad nesako visko jai, ką žino, pvz. kur šiuo metu yra jų sūnus. Kita vertus, pati atsakovė patvirtina, kad jokių pykčių tarp šalių nėra.

9. Atsakovė, taip pat nurodė, jog 2020 m. kovo 23 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų sprendimu nustatyta vaikų bendravimo tvarka su jų tėvu. Nurodė, kad vaikai taip pat turi močiutę iš atsakovės pusės, tad teismui nustačius bendravimo tvarką dar ir su ieškovais, vaikai mažai laiko praleistų su pačia mama. Tačiau teismas pažymi, kad minėtu teismo sprendimu nustatyta, kad vaikų tėvas su vaikais bendrauja du kartus per mėnesį, nenurodant konkrečių savaitės dienų, ar šio bendravimo trukmės. Kita vertus, pati atsakovė teismui patvirtino, kad vaikų tėvas su vaikais nebesimato gyvai jau ilgą laiką, dėl tarp šalių kilusių nesutarimų, tad teismo vertinimu, atsakovės vaikų bendravimo tvarkos su ieškovais nustatymas pernelyg nesutrumpins pačios atsakovės ar jos mamos bendravimo su atsakovės nepilnamečiais vaikais.

10. Įvertinus išdėstytą, bei atsižvelgus į aplinkybę, kad šalys nesutaria dėl bendravimo tvarkos su atsakovės vaikais – ieškovų anūkais, teismas sprendžia, kad ieškovai įrodė aplinkybę, jog atsakovės vaikai – ieškovų anūkai nori bendrauti su ieškovais, šis bendravimas sustiprintų atsakovės vaikų ir ieškovų giminystės ryšį, kuris šiuo metu yra susilpnėjęs, skatintų pastovesnį artimą bendravimą, neatitrūkimą vienam nuo kito bei, atsižvelgiant į vaikų amžių, laikytinas būtinu siekiant seneliams reikšmingai egzistuoti vaikaičių gyvenime, tačiau tokio bendravimo vystymąsi riboja atsakovė. Tuo tarpu atsakovė neįrodė, jog jos vaikų bendravimas su seneliais pačiai atsakovei kartu nedalyvaujant šiame bendravime, ar jam vykstant ne atsakovės namų aplinkoje kokiu nors būdu pakenks jos nepilnamečių vaikų interesams, dėl ko teismas sprendžia, kad ieškovų ieškinys iš esmės yra pagrįstas. Tačiau, teismas siekdamas išlaikyti proceso šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, sprendžia, kad ieškovų prašomą nustatyti bendravimo tvarką yra būtina pakoreguoti, atsižvelgiant į atsakovės išdėstytus nuogąstavimus. Dėl šio teismas sprendžia, kad yra būtina įpareigoti ieškovus iš anksto informuoti atsakovę, apie ieškovų ketinimą atvykti nustatytu laiku pasiimti vaikus bendravimui, taip pat nustatyti, kad ieškovai su atsakovės vaikais nedalyvaujant pačiai atsakovei bendrauja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, be raštiško atsakovės sutikimo draudžiant jiems išvykti iš Lietuvos Respublikos. Visais ieškovų bendravimo su atsakovės nepilnamečiais vaikais atvejais, nedalyvaujant pačiai atsakovei, ieškovai turi nurodyti suplanuotą vaikų būvimo vietą, o jei dėl kokių nors priežasčių ta vieta yra keičiama, nedelsiant apie tai informuoti atsakovę šalims įprastu bendravimo būdu. Taip pat būtina nurodyti, jog nustatoma bendravimo tvarka neriboja vaikų motinos teisės bet kada susisiekti su jos vaikais ryšio priemonėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

11. Atsižvelgus į ieškovų ieškiniu reikštų ir teismo patenkintų reikalavimų dalį, teismas sprendžia, kad ieškovų ieškinys yra patenkintas visiškai.

12. Ieškovė V. J. teismui pateikė duomenis apie susidariusias 178,33 eurų bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą. Ieškovas A. J. teismui pateikė duomenis apie susidariusias 191,67 eurų bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą. Atsakovė Ž. J. teismui pateikė duomenis apie susidariusias 373,33 eurų bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą. Atsakovė yra visiškai atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, todėl ieškovų ir teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlygintinos (CPK 96 str.). Ieškovai yra atleisti 50 proc. dalyje nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti šią V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiais anūkais E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

1. V. J. arba A. J. iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi valandas pranešę Ž. J. šalims įprastu bendrauti būdu, kiekvieno mėnesio pirmojo savaitgalio šeštadienį pasiima E. J. ir A. J. iš jų gyvenamosios vietos nuo 11 val. ir parveža juos į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 17 val.;

2. V. J. arba A. J. iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi valandas pranešę Ž. J. šalims įprastu bendrauti būdu, kiekvieno mėnesio trečios savaitės šeštadienį pasiima E. J. ir A. J. iš jų gyvenamosios vietos nuo 11 val. ir parveža juos į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 17 val.;

3. V. J. arba A. J. iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi valandas pranešę Ž. J. šalims įprastu bendrauti būdu, kiekvienais metais gruodžio 27 d. pasiima E. J. ir A. J. iš jų gyvenamosios vietos nuo 11 val. ir parveža juos į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 17 val.;

4. V. J. arba A. J. iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi valandas pranešę Ž. J. šalims įprastu bendrauti būdu, kiekvienais metais sekančio savaitgalio po šv. Velykų šeštadienį pasiima E. J. ir A. J. iš jų gyvenamosios vietos nuo 11 val. ir parveža juos į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 17 val.;

5. Kiekvienais metais, V. J. arba A. J. pranešę vaikų motinai ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį elektroniniu paštu arba SMS žinute, vasaros sezono metu su E. J. ir A. J. praleidžia vieną savaitę. Vaikus pasiėmimo dieną pasiima iš jų gyvenamosios vietos nuo 9 val. ir parveža į jų gyvenamąją vietą parvežimo dieną iki 20 val.

6. V. J. arba A. J. su Ž. J. vaikais E. J. ir A. J. nedalyvaujant pačiai Ž. J. bendrauja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be raštiško Ž. J. sutikimo E. J. ir A. J. negali išvykti iš Lietuvos Respublikos. Visais V. J. arba A. J. bendravimo su Ž. J. nepilnamečiais vaikais E. J. ir A. J. atvejais kuomet nedalyvauja pati Ž. J., V. J. arba A. J. turi nurodyti suplanuotą vaikų būvimo vietą, o jei dėl kokių nors priežasčių ta vieta yra keičiama, V. J. arba A. J. nedelsiant apie tai privalo informuoti Ž. J. elektroniniu paštu arba SMS žinute. Ši bendravimo tvarka neriboja Ž. J. teisės bet kada susisiekti su jos vaikais ryšio priemonėmis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.