Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Skarotoji eglutė“ atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. nutarties Nr. 102, kuria patenkintas kreditoriaus „Swedbank“, AB pareiškimas dėl įkeisto turto areštavimo ir perdavimo kreditoriui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

sutartinės hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), UAB „Skarotoji eglutė“ užtikrindama gauto kredito grąžinimą, „Swedbank“, AB įkeitė nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus – visas esamas ir būsimas pinigines lėšas, esančias įkaito davėjo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank, AB, banko kodas 73000. Kadangi skolininkas neįvykdė 2007-10-23 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimų, kreditorius, apie tai raštu įspėjęs skolininką, vienašališkai nuo 2009-05-29 nutraukė kredito sutartį prieš terminą ir kreipėsi į hipotekos skyrių prie Marijampolės rajono apylinkės teismo prašydamas įspėti skolininkę/daikto savininkę, kad perduotų įkeistą turtą administruoti kreditoriui. 2009-10-26 skolininkas/įkeičiamų daiktų savininkas buvo įspėtas, kad neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas.

Kreditorius pateikė Hipotekos skyriui prie Marijampolės rajono apylinkės teismo pareiškimą, kuriame nurodė, kad praėjus įspėjime nurodytam 20 dienų terminui, skolininkas savo prievolių kreditoriui neįvykdė, kilnojamųjų daiktų neperdavė, todėl prašė areštuoti įkeistus kilnojamuosius daiktus ir įpareigoti skolininką (daikto savininką) - UAB „Skarotoji eglutė“ juos perduoti kreditoriui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338, 320 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kreditorius „Swedbank“, AB ir skolininkas UAB „Skarotoji eglutė“ 2007-10-23 sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią skolininkui iki 2010 m. spalio 23 d. buvo suteiktas tikslinės paskirties 640 000 Lt kreditas. Piniginės prievolės įvykdymo užtikrinimui skolininkas sutartinės hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įkeitė nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus – visas esamas ir būsimas pinigines lėšas, esančias įkaito davėjo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank, AB, banko kodas 73000. Skolininkui neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, kreditorius nuo 2009-05-29 vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį ir pradėjo vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš skolininkų hipoteka įkeisto turto.

CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra įtvirtinta, kad tik bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) yra nagrinėjamos CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka. Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005, 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, tarp šalių nutraukus Kredito linijos sutartį ir skolininkui neįvykdžius prievolės kreditoriui (byloje nėra duomenų, jog skolininkas įvykdė savo įsipareigojimus kreditoriui – grąžino hipoteka užtikrintą skolą), bei kredito grąžinimą užtikrinus hipotekos lakštu (įkeičiant skolininkui priklausantį turtą), kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui, pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.), o Hipotekos skyrius prie Marijampolės rajono apylinkės teismo, kreditoriui kreipusis dėl priverstinio skolos išieškojimo, pagrįstai areštavo įkeistą skolininko turtą, siekiant užtikrinti skolininko prievolės įvykdymą kreditoriui, kuri yra užtikrinta hipoteka.

Atskirajame skunde nurodytas apelianto argumentas, jog skundžiama nutartis yra neteisėta, kadangi tarp šalių dėl skolos dydžio, jos apskaičiavimo pagrįstumo bendros kompetencijos teisme jau yra nagrinėjamas ginčas, atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčai dėl skolos teisėtumo, jos dydžio nėra bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo dalykas. Įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti hipoteka užtikrintos prievolės šalių ginčų ir tokių ginčų buvimo faktas (ginčo teisenos tvarka nagrinėjama byla tarp tų pačių šalių dėl to paties įsiskolinimo priteisimo, jo pagrįstumo) nėra pagrindas atsisakyti nagrinėti hipotekos kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir jį atmesti.

Nepagrįstais laikytini ir apelianto argumentai, kad nagrinėjamu atveju nepagrįstai priteistos sutartinės ir procesinės palūkanos ir kad tiek sutartinių, tiek ir įstatyminių palūkanų išieškojimas yra dvigubos atsakomybės taikymas bei ydingas įstatymų aiškinimas. Hipoteka ir įkeitimu užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (CK 4.174 str., 4.200 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kreditoriaus teisės į palūkanų išieškojimą užtikrinimas hipoteka reiškia tiek sutartinių, tiek ir įstatyminių palūkanų išieškojimo užtikrinimą, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Įkaito davėjas, užtikrindamas piniginės prievolės įvykdymą, privalo žinoti, kad skolininkui negrąžinus paskolos, jam teks sutartinės ir įstatyminės prievolės neįvykdymo pasekmės, jeigu hipotekos lakšte nebuvo sutarta, kad užtikrinama ne visa suma ir su ja susiję galimi išieškojimai. Hipotekos kreditorius, reikšdamas prašymą skolą išieškoti iš įkeisto turto ne ginčo tvarka, turi teisę reikalauti palūkanų, nustatytų CK 6.37 str. 2 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo mėn. 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751). Nagrinėjamu atveju hipotekos kreditorius „Swedbank”, AB su UAB „Skarotoji eglutė” susitarė dėl palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi svetimais pinigais mokėjimo užtikrinimo (hipotekos lakštų 6 p., Kredito sutarties 2.1 p.). Šalių sudarytoje sutartyje taip pat yra aptartos pagrindinės prievolės įvykdymo terminų praleidimo pasekmės - Kredito sutarties 5.4 punktas nustato, kad „šalys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.37 straipsniu, susitaria, kad Kredito gavėjui (Apeliantui) nevykdant Sutartyje (Kredito sutartyje) numatytų įsipareigojimų ir Bankui („Swedbank”, AB) įstatymų nustatyta tvarka kreipusis į teismą dėl skolos pagal Sutartį išieškojimo, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško skolos grąžinimo Bankui dienos Kredito gavėjas, be Sutarties 2.1 punkte numatytų palūkanų, privalės papildomai mokėti Bankui 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas nuo visos Kredito gavėjo įsiskolinimo sumos”, todėl kreditorius, skolininkui prievolės neįvykdžius laiku, nuo kreipimosi teisminės gynybos dienos, įgijo teisę į papildomas įstatymines 6 proc. dydžio palūkanas.

CK 6.210 str. numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo pasekmių. Teisę į CK 6.210 str. nustatytas palūkanas turi ir hipotekos kreditorius, jeigu paskolos ar įkeitimo sutartyse nenumatyta kitaip. Jeigu paskolos ar hipotekos sutartyje nustatyta, kad palūkanos už naudojimąsi pinigais turi būti mokamos iki visiško skolos grąžinimo, tai skaičiuojant sutartines palūkanas iki visiško skolos grąžinimo, jos atlieka atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkcijas (Kredito sutarties 5.1 punkte ir yra numatyta, kad palūkanos skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo). Taigi Kredito sutartyje yra nustatytos palūkanos už naudojimąsi pinigais. Tuo tarpu palūkanos už sutartyje nustatytos piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos sutartyje, o jei to nepadaryta - jos nustatomos CK 6.210 str. (įstatyminės palūkanos). Šiuo atveju jų dydis nustatytas Kredito sutarties 5.4 p..

Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko ir apelianto teiginius, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos skyrius neturėjo teisės priteisti sutartines kintamo dydžio palūkanas. Palūkanų dydį ir mokėjimo tvarką LR įstatymai leidžia šalims nustatyti savo susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Kredito sutarties 2.1 punkte šalys susitarė būtent dėl kintamo dydžio palūkanų apskaičiavimo modelio: už paimtą ir negrąžinta paskolos sumą buvo nustatytos kintamos palūkanos, kurios apskaičiuojamos imant palūkanų keitimo dieną REUTERS informacinėje bazėje Lietuvos banko paskelbtą šešių mėnesių VILIBOR (Vilniaus tarpbankinę palūkanų normą) palūkanų normų aritmetinį vidurkį ir pridedant 1,9 proc. metų palūkanų dydžio maržą. Taigi Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos skyrius teisingai priteisė išieškotojui sutartines kintamo dydžio palūkanas, nes tokio dydžio palūkanas ir tokią jų apskaičiavimo tvarką šalys nustatė sutartyje bei įkeitimo sutartyse.

Iš nutarties turinio matyti, jog teismas nutartyje išsamiai išdėstė faktines bylos aplinkybes, remdamasis kreditoriaus pareiškime nurodytais faktais bei pateiktais rašytiniais įrodymais, bei vadovaudamasis priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko kreditoriaus naudai reglamentuojančiomis materialinėmis bei procesinėmis teisės normomis, pagrįstai patenkino kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Laikyti nutartį nemotyvuota, kaip teigiama skunde, pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija laiko, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas atmetamas, o Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. nutartis Nr. 102 paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p.,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. nutartį Nr. 102 palikti nepakeistą.