- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-19
- Bylos Nr.
- 2-176-127/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-00921-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Trinkūnienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- O. B.
- Advokatai
- Vytautas Zenevskis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. ieškinį atsakovei O. B., o taip pat atsakovės O. B. priešieškinį ieškovui R. B. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
šalys santuoką įregistravo 1961-11-05 Kelmės rajono Civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje šalims gimė dukra, kuri jau yra pilnametė. Šalys nurodė, kad beveik prieš trisdešimt metų nutrūko bendras santuokinis gyvenimas, sutuoktiniai apsigyveno atskiruose kambariuose, netvarko bendrai ūkio, tačiau nuolat tarpusavyje pykstasi ir konfliktuoja.
Šalies argumentai
Ieškovas R. B. pareiškė ieškinį ir nurodė, kad bendras santuokinis gyvenimas tapo neįmanomas, nes atsakovė kaltindavo jį neištikimybe, šmeiždavo prieš gimines ir kaimynus, provokuodavo skandalus, išvijo gyventi į atskirą kambarį, o dabartiniu metu siekia užvaldyti visą butą. Toks atsakovės elgesys tapo nepakeliamas, dėl ko susilpnėjo ieškovo sveikata, jis nuolat turi vartoti vaistus. Patikslinęs reikalavimus, ieškovas prašo teismo faktiškai iširusią ir tik formaliai besitęsiančią santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo grąžinti atsakovei iki santuokos turėtą pavardę G.; padalinti santuokoje įgytą butą/patalpą-butą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis, pripažįstant kiekvienai šaliai nuosavybės teisę į ½ dalį minėto buto; nustatyti jo siūlomą naudojimosi buto patalpomis tvarką; priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 46-50).
Atsiliepimas
Atsakovė O. B. teismui įteikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad nuo pat bendro gyvenimo pradžių sutuoktinis buvęs neištikimas, vienu metu draugaudavo su keliomis moterimis, smurtavo jos atžvilgiu. Atsakovė nenutraukusi santuokos, nes nenorėjusi traumuoti vienintelės dukros. Atsakovė nemato galimybių atnaujinti vedybinį gyvenimą su ieškovu, todėl prašo teismo santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; priteisti iš ieškovo 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę B.; padalinti santuokoje įgytą butą/patalpą-butą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis, pripažįstant kiekvienai šaliai nuosavybės teisę į ½ dalį minėto buto; teismo sprendimu patvirtinti faktiškai seniai nusistovėjusią naudojimosi buto patalpomis tvarką; priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 95-98).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies šiais motyvais.
Dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei
Šeimos santykiai grindžiami abipusiu sutuoktinių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu (CK 3.27str.). Šių dvasinių vertybių beveik prieš trisdešimtį metų nebeliko R. ir O. B. šeimoje. Abi šalys patvirtino, kad nuo seniai gyvena skyrium, kiekvienas naudojasi atskiru kambariu, kurį užsirakina, turi atskirą biudžetą, nesirūpina vienas kitu. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad santuoka laikoma faktiškai iširusia, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai gyvena skyrium, nebetvarko bendrai ūkio ir nebegyvena santuokinio gyvenimo.
Dėl susiklosčiusios padėties sutuoktiniai kaltina vienas kitą, tačiau teismas daro išvadą, kad abi šalys kaltos, kad jų santuoka iširo. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovė negerbė sutuoktinio, vadino jį „žudiku“, „vagimi“, „gyvate“ ir pan., kaltino vagystėmis, ištvirkavimu, o ieškovas prisipažino, kad nuo „tokios“ sutuoktinės bėgdavęs iš namų, būdavęs pas drauges J., O. A.. Nors sutuoktiniai su kaltinimais vienas kitam kreipėsi į policiją, tačiau patikslinus šalių nurodytus faktus atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus (b.l. 27, 125). Nors atsakovė teigė dėl sutuoktinio neištikimybės patyrusi dvasinius išgyvenimus ir reikalavo priteisti 50 000 Lt neturtinę žalą, tačiau teismas atsižvelgia į faktą, kad atsakovė, kaltindama ieškovą santuokine neištikimybe, santuokos nutraukti nenorėjo, prašė skirti maksimalų terminą sutuoktiniams susitaikyti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-06 nutartimi sutuoktiniams buvo paskirtas keturių mėnesių terminas susitaikymui (b.l. 86), tačiau šalys vedybinio gyvenimo neatnaujino. Teismas pripažįsta, kad šeimoje abiejų sutuoktinių elgesys buvo netinkamas ir nesuderinamas su galiojančiomis moralės normomis. Šiuo atveju aiškintis, kuris sutuoktinis kaltas labiau, o kuris – mažiau, neprivalu. Teismas R. ir O. B. santuoką nutraukia pripažindamas, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.49 str. 2 d., 3.61 str. 2 d.).
Jeigu santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kitas sutuoktinis neturi teisės reikalauti atlyginti neturtinę žalą, todėl O. B. reikalavimas priteisti 50 000 Lt iš R. B. neturtinę žalą netenkinamas (CK 3.70 str. 2 d.).
Ieškovei jos pasirinkimu po santuokos nutraukimo paliekama turima santuokinė pavardė B. (CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovas neturi teisės reikalauti uždrausti atsakovei pasilikti santuokinę pavardę, nes santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, be to sutuoktiniai turi bendrą dukrą (CK 3.69 str. 2 d.).
Dėl sutuoktinių turto padalijimo
Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.).
Teismas nustatė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini) ir 1940 vnt. AB „Rytų skirstomųjų tinklų“ paprastųjų vardinių akcijų priklauso R. B. asmeninės nuosavybės teise, nes jam šis turtas perduotas neatlygintinai atkuriant nuosavybės teises (b.l. 14, 28-29). Atsakovė O. B. pripažįsta šią aplinkybę ir į nurodytą turtą nepretenduoja.
Abi šalys pripažino, kad butas/patalpa-butas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio rinkos vertė 101 000 Lt, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri turi būti padalinta lygiomis dalimis, pripažįstant kiekvienam iš sutuoktinių nuosavybės teisę į ½ dalį minėto buto (CK 3.119 str., 3.117 str. 1 d.).
Abu sutuoktiniai yra garbaus amžiaus, abu turi sveikatos sutrikimų (b.l. 26, 100-101, 131). Atsižvelgdamas į sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir per daugelį metų nusistovėjusią naudojimosi kambariais tvarką, teismas O. B. skiria naudotis kambarį 16-2, kurio plotas 17,16 kv m, o R. B. – kambarį 16-3, kurio plotas 14,00 kv m, palikdamas koridorių 16-1, kurio plotas 6,14 kv m, virtuvę 16-4, kurios plotas 6,60 kv m, vonią 16-5, kurios plotas 2,05 kv m, tualetą 16-6, kurio plotas 0,99, ir rūsį bendram naudojimui (b.l. 21-22).
Nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sumokėtas 133 Lt žyminis mokestis už santuokos nutraukimą nepriteisiamas nei vienai iš šalių. Patenkinus ieškovo turtinius reikalavimus, jam iš atsakovės priteisiamas sumokėtas 500 Lt (b.l. 2, 60) žyminis mokestis (CPK 93 str. 2 d.) ir 200 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d.). Patenkinus atsakovės turtinius reikalavimus, jai iš ieškovo priteisiamas 67 Lt (b.l. 94) sumokėtas žyminis mokestis ir 1000 Lt advokatės pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d.). Patenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, į valstybės biudžetą priteisiamos iš kiekvienos šalies 19 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 384-385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.
Santuoką, įregistruotą 1961-11-05 Kelmės rajono Civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 43) tarp R. B. a.k(duomenys neskelbtini) ir O. B. a.k(duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė G.), nutraukti.
Pripažinti kaltais dėl santuokos iširimo R. B. a.k(duomenys neskelbtini) ir O. B. a.k(duomenys neskelbtini).
Po santuokos nutraukimo palikti atsakovei santuokinę pavardę B.
Pripažinti R. B. a.k(duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini) ir 1940 vnt. AB „Rytų skirstomųjų tinklų“ paprastąsias vardines akcijas.
Padalinti santuokoje įgytą bendrą turtą, pripažįstant kiekvienam iš sutuoktinių R. B. a.k(duomenys neskelbtini) ir O. B. a.k(duomenys neskelbtini) į ½ bendro turto dalį.
Priteisti R. B. a.k(duomenys neskelbtini) buto/patalpos-buto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ½ dalį.
Priteisti O. B. a.k(duomenys neskelbtini) buto/patalpos-buto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ½ dalį.
Nustatyti naudojimosi buto/patalpos-buto(duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpomis tvarką:
-paskirti O. B. a.k(duomenys neskelbtini) naudotis kambarį 16-2, kurio plotas 17,16 kv m;
-paskirti R. B. a.k(duomenys neskelbtini) naudotis kambarį 16-3, kurio plotas 14,00 kv m;
-palikti koridorių 16-1, kurio plotas 6,14 kv m, virtuvę 16-4, kurios plotas 6,60 kv m, vonią 16-5,
kurios plotas 2,05 kv m, tualetą 16-6, kurio plotas 0,99, ir rūsį naudotis bendrai.
Priteisti R. B. a.k(duomenys neskelbtini) sumokėtą 500 Lt (penkių šimtų litų) žyminį mokestį ir 200 Lt (dviejų šimtų litų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš O. B. a.k(duomenys neskelbtini).
Priteisti O. B. a.k(duomenys neskelbtini) sumokėtą 67 Lt (šešiasdešimt septynių litų) žyminį mokestį ir turėtas 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš R. B. a.k(duomenys neskelbtini).
Priteisti iš R. B. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 19 Lt (devyniolikos litų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš O. B. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 19 Lt (devyniolikos litų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, kad šis įregistruotų nekilnojamojo daikto teisinės padėties pasikeitimus.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vedybinių sutarčių registrui Centrinėje hipotekos įstaigoje, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto padalijimo faktas.