Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2023-02-02 · Baudžiamoji byla Nr. e1-930-1155/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-02-02
Bylos Nr.
e1-930-1155/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39074-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Ramanauskienė
Kaltinamasis
T. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-930-1155/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39074-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Pauliaus Paukščio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. vasario 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį – 50 parų arešto bausme;

2) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. birželio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 14 parų arešto bausme;

3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – galutine 40 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams taikant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, taip pat dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. D., mušdamas ir kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei, o būtent:

jis, 2022 m. spalio 13 d. apie 11.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su sugyventine G. M., parvertęs nukentėjusiąją ant lovos, paėmęs jos kairę ranką, prispaudė ją savo keliu, taip atimdamas galimybę apsiginti, po ko ne mažiau nei du kartus kumščiu trenkė nukentėjusiajai į galvos sritį, po ko suėmęs jai už kaklo smaugė ir sukišo savo rankos pirštus jai į burną, kad nukentėjusioji negalėtų išsikviesti pagalbos, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais T. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas T. D. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. spalio 12 d. tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas, kuris tęsėsi iki 2022 m. spalio 13 d., kai jis nebeatlaikė, paguldė ją ant lovos ir laikė prispaudęs rankomis. Ji toliau jam grasino, kad išeis ir pan. Tuomet jis taip pat pradėjo rėkti ant jos, sakė, kad jei nori, tegul eina. Ji pradėjo muistytis, ir jis dešiniu keliu prirėmė jai kairę ranką, kad ji apsiramintų. Tuomet ji pradėjo dar garsiau klykti, grasino, kad jis yra su apykoje ir jam bus blogai. Tuomet jis sudavė jai į galvos sritį, bet kiek pamena, ne kumščiu, greičiausiai delnu. Ji toliau rėkė, todėl jis suėmė jai dešine ranka už kaklo, bet labiau norėdamas pagąsdinti, iš visų jėgų jos nesmaugė. Ji toliau rėkė, todėl jis paleido jos kaklą ir sukišo du pirštus jai į burną, kad nerėktų, tačiau tai nepadėjo ir ji toliau rėkė. Praradęs kantrybę, jis ją paleido ir sėdėjo prie jos ant lovos. Po konflikto pas juos į butą atėjo kaimynė, kuri skundėsi dėl jų garsaus konflikto. Ji pasiūlė iškviesti policiją, jis atsakė, kad gali kviesti. Tuomet ji, būdama pas juos, iškvietė policijos pareigūnus. Kol laukė policijos, jis kartu su kaimyne sėdėjo virtuvėje, rūkė, o G. M. dar rėkė ant jo, lakstė po butą, vis nenusiramino, tačiau jis jai nieko nebesakė. Atvykus pareigūnams, G. M. pradėjo verkti, o jį išvežė į areštinę. Šis smurtavimas prieš G. M. per jų bendrus (duomenys neskelbtini) metus yra pirmas. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio, pasižada, kad ateityje daugiau taip nebedarys.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas T. D. parodė, kad 2022 m. spalio 12 d. tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas, kuris tęsėsi iki 2022 m. spalio 13 d., kai galiausiai jis paguldė G. M. ant lovos ir prirėmė ją laikydamas už pečių abejomis savo rankomis, kad ji apsiramintų. Ją prirėmė nesmarkiai, visos jėgos nenaudojo, kad jai neskaudėtų. Jam ją laikant, dar bandė su ja kalbėtis, raminti, tačiau ji dar labiau pradėjo rėkti, muistytis, bandė išsilaisvinti. Tada jis jos kairę ranką prispaudė dešiniu keliu, tačiau ji dar labiau pradėjo priešintis, rėkauti, grasinti, kad jam bus blogai. Tuomet jis dešinės rankos kumščiu sudavė jai nesmarkius smūgius į galvos sritį. Visus savo veiksmus atliko nesmarkiai, nenorėdamas sukelti G. M. didelio fizinio skausmo. Taip pat (duomenys neskelbtini) tikrai nedrįstų naudoti visos savo jėgos prieš moterį. Visus veiksmus atliko tik dėl to, kad ji apsiramintų ir toliau nebetęstų konflikto. Po silpnų smūgių į galvos sritį, jis nuo G. M. nulipo, ją paleido. Tada jie atsisėdo ant lovos vienas priešais kitą. G. M. toliau jam grasino, įžeidinėjo jį. Norėdamas vėl ją apraminti, jis suėmė dešine ranka jai už kaklo, tačiau nesmaugė, o tiesiog laikė prispaudęs. Norėjo iš pradžių uždėti ranką ant burnos, kad ji toliau nerėktų, tačiau ji jam vis kando, tad ranką laikė prirėmęs tik jos kaklą (ji sėdėjo ant lovos atsirėmus į lovos atlošą). G. M. vis rėkė, todėl jis, laikydamas dešine ranka jos kaklą, įkišo du kairės rankos pirštus jai į burną. Pirštų giliai į burną nekišo, tiesiog įkišo iki gomurio po liežuviu. Neatmeta galimybės, kad įkišęs pirštus į burną, galėjo apdraskyti jos gleivinę, nes ji jam stipriai įkando, po ko jis ją paleido. Tuo metu į butą atėjo kaimynė, kurios G. M. paprašė iškviesti policiją. Kaip ir minėjo, prieš G. M. smurtavo labai silpnai, tuo metu tikrai nemanė, kad gali sukelti jai fizinį skausmą. Tačiau gali būti, kad dėl apimtų emocijų galėjo truputį viršyti savo jėgą. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio, toks jo elgesys yra nepateisinamas. Sutiktų, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. BK 248 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Be T. D. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – nukentėjusiosios G. M. ir liudytojos L. A. parodymais, 2022 m. lapkričio 16 ir 31 d. kitų objektų apžiūros protokolais, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad T. D. 2022 m. spalio 13 d. apie 11.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su sugyventine G. M., parvertęs nukentėjusiąją ant lovos, paėmęs jos kairę ranką, prispaudė ją savo keliu, taip atimdamas galimybę apsiginti, po ko ne mažiau kaip du kartus kumščiu trenkė nukentėjusiajai į galvos sritį, po ko suėmęs jai už kaklo smaugė ir sukišo savo rankos pirštus jai į burną, kad nukentėjusioji negalėtų išsikviesti pagalbos, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus T. D. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę T. D., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skiriant bausmę T. D. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas žmogaus – šeimos nario – sveikatai, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Teismas vertina, kad šiuo atveju nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį T. D. – teistas, baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, nedirbantis, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei šios rūšies bausmės vidurkis, su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant T. D. intensyvios priežiūros taikymo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi, taip pat ne vėliau kaip per mėnesį nuo šio baudžiamojo įsakymo paskelbimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis T. D. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas T. D. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. spalio 13 d. 12.20 val. iki 2022 m. spalio 14 d. (dvi dienos), kas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, prilyginama keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, naikintina.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant T. D. intensyvios priežiūros taikymo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu arba gydymusi, taip pat ne vėliau kaip per mėnesį nuo šio baudžiamojo įsakymo paskelbimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, T. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant T. D. intensyvios priežiūros taikymo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu arba gydymusi, taip pat ne vėliau kaip per mėnesį nuo šio baudžiamojo įsakymo paskelbimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į T. D. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. spalio 13 d. 12.20 val. iki 2022 m. spalio 14 d. (dvi dienas), jį prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti T. D., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551);

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Taip pat T. D. išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Eglė Ramanauskienė