- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-04
- Bylos Nr.
- ATP-1293-498/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-01017-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Olegas Šibkovas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs K. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarties K. B. administracinių teisės pažeidimų byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartimi netenkintas K. B. skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) (toliau – Marijampolės AVPK (duomenys neskelbtini)) 2014-06-04 nutarimo Nr. 37N-13260092-14, kuriuo K. B. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 7 d., ir už šį pažeidimą jam skirta 30 Lt. (trisdešimt litų) bauda; ATPK 134 str. 1 d. ir už šį pažeidimą jam skirta 180 Lt. (Vieno šimto aštuoniasdešimt litų) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., baudos subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei baudai apimant švelnesnę ir paskirta galutinė nuobauda – 180 Lt. (vieno šimto aštuoniasdešimt litų) bauda. K. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2014-06-04 apie 12.45 val. M.K. Č. g., K. R. vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržo taip pat su savimi neturėjo ir policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šiais veiksmais K. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16 ir 202 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
K. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės AVPK (duomenys neskelbtini) nutarimą administracinėje byloje kuriuo jis, K. B. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7d. bei 134 str. l d. Apeliaciniame skunde nurodo, kad minėtą nutarimą buvo apskundęs Marijampolės rajono apylinkės teismui, tačiau teismas 2014-10-30 nutartimi jo skundą atmetė bei paliko galioti priimtą nutarimą. K. B. skunde teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą jį nubausti, pažeidė LR ATPK 257 str. numatytas įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai vertino byloje surinktus bei nustatytus faktinius duomenis, rėmėsi išimtinai pareigūnų parodymais, dėl ko priimtas sprendimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Be to skunde nurodo, kad teismas pažeidė LR ATPK 272 str. nuostatas, kadangi apeliacinio proceso teisme metu apelianto teikiamus įrodymus (fotonuotraukas) patvirtinančius jo teiginius, teismas nepagrįstai atsisakė priimti, tokiu būdu pažeisdamas jo teises į įrodymų teikimą ir gynybą. Apeliantas skunde cituoja LR ATPK 256 str. nuostatas, taip pat nurodo, kad teismas priimdamas nutartį vadovavosi LVAT suformuota praktika, kad pareigūnų parodymai vertintini kaip nešališki, kol neįrodyta priešingai ir nurodo, kokius pareigūnų parodymus pirmos instancijos teismas citavo savo nutartyje. K. B. skunde rašo, kad teismas nepagrįstai nesirėmė ir kritiškai vertino liudytojo J. V. parodymus, kurie tik patvirtino jo pateiktą poziciją, jog jis važiavau būdamas prisisegęs saugos diržą. Apeliantas teigia, kad tokios teismo išvados yra visiškai nepagrįstos, kadangi, kaip nurodė J. V., jam puikiai matėsi jo automobilio salono vidus, taip pat puikiai matėsi ir prisegtas saugos diržas, ir nurodo, kad tokius apelianto teiginius patvirtina prie skundo pridedama fotonuotrauka Nr. 1, padaryta toje pačioje vietoje ir tomis pačiomis sąlygomis, kokiomis K. B. matė J. V.. Be to K. B. mano, kad klysti galėjo pareigūnai, o ne J. V., nes pareigūnai jį matė pakankamai trumpą laiko tarpą. Apeliantas skunde teigia, kad jam nebuvo jokio reikalo ar pagrindo atsisegti saugos diržą neprivažiavus savo tikslo-darbovietės, saugos diržą jis nusisegė tik tuomet, kai atvyko į savo darbo vietą bei išlipo iš transporto priemonės.
Apeliaciniame skunde K. B. rašo, kad priežastis, dėl kurios nutarimas jį nubausti buvo priimtas, yra tiesioginis pareigūno T. S. suinteresuotumas bylos baigtimi. Tai yra šio pareigūno brolis yra kariškis, dažnai bendrauja bei būna (duomenys neskelbtini) mokykloje. Su minėtos karinės mokymo įstaigos medžiotojų klubu (duomenys neskelbtini), medžiotojų klubas (duomenys neskelbtini), kurio aktyvus bei iniciatyvus narys yra apeliantas, konfliktuoja dėl medžioklės plotų. Taip pat K. B. skunde nurodo, kad jo atstovo pateikti įrodymai-fotonuotraukos (Nr. 2-4), kuriuos teismas nepagrįstai atsisakė priimti, tuo pažeisdamas rungtyniškumo principą, tik patvirtino jo teiginį, kad apeliantas buvo persekiojamas policijos pareigūnų. Be to apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundo, kuri buvo persiųsta Marijampolės AVPK dėl tyrimo atlikimo, kopiją. K. B. nuomone teismas turėjo jo teikiamus įrodymus priimti ir dėl jų vertinimo pasisakyti priimdamas sprendimą.
Atsiliepimas
Marijampolės AVPK (duomenys neskelbtini) atsiliepime prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą, skundą atmesti, kaip nepagrįstą, K. B. paskirtą administracinę nuobaudą palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
K. B. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis. Apelianto nuomone teismas, priimdamas sprendimą jį nubausti, pažeidė LR ATPK 257 str. numatytas įrodymų vertinimo taisykles, išimtinai rėmėsi pareigūnų parodymais ir kritiškai vertino liudytojo J. V. parodymus. Įrodymų vertinimo bendrosios taisyklės apibrėžtos
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (LVAT nutarimas Nr. N556-1022/2012).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad apylinkės teismas, atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto K. B. skundą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pažymėtina, kad policijos pareigūnų, įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniame pranešime) nurodytas aplinkybes, yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi.
Nagrinėjamoje byloje pareigūno T. S. suinteresuotumo bylos baigtimi nenustatyta, byloje jokių duomenų apie tai, jog jis gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, nėra. L. T. S. apklaustas teismo posėdžio metu parodė (b.l. 27), kad jis su medžiotojais nebendrauja, o jo brolis nemedžioja. Todėl apelianto teiginys, kad pareigūno T. S. suinteresuotumą lemia tai, kad karinės mokymo įstaigos, kurioje lankosi pareigūno brolis, medžiotojų klubas konfliktuoja su medžiotojų klubu, kurio narys yra K. B., visiškai nepagrįstas. Apylinkės teismas išsamiai išanalizavo ir įvertino liudytojo J. V. parodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo pozicija, kad kritiškai vertintini liudytojo J. V. parodymai, kadangi toks regėjimo kampas, kurio liudytojas matė K. B. kelia pagrįstas abejones, kad liudytojas gerai galėjo matyti, jog jo stebimo automobilio vairuotojas yra su diržu, juolab, kad nurodo, jog vairuotojas dėvėjo tamsią striukę.
Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgdamas į tai, kad byloje įrodytas pareigūnų nešališkumas, apeliacinio skundo teiginys dėl galimos pareigūnų klaidos nenagrinėtinas.
K. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriėmė ir nevertino jo teikiamų į bylą įrodymų, tuo pažeisdamas jo teisę į gynybą ir rungtyniškumo principą.
LR ATPK 256 str. nustato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šiuo aspektu taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl K. B. inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų sudėties buvimo asmens veikoje bei jo kaltės padarius šiuos pažeidimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriėmė į bylą ir nevertino fotonuotraukų bei skundo Marijampolės AVPK viršininkui. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad apylinkės teismas rinkdamas ir tirdamas įrodymus buvo aktyvus, spręsdamas K. B. skundo Marijampolės AVPK į bylą priėmimo klausimą patikrino informaciją dėl skundo ir nustatė, kad toks skundas institucijoje nebuvo gautas (b.l. 31,32), todėl pagrįstai nepriėmė minėto įrodymo į bylą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat minėto įrodymo nevertina, kadangi byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad dėl skundo būtų priimti atitinkami sprendimai ar būtų atliekamas tarnybinis patikrinimas. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmos instancijos teismo protokoline nutartimi, kad fotonuotraukos (b.l. 47-49) nesusiję su nagrinėjama byla. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl K. B. inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, todėl teikiamos fotonuotraukos niekaip nesusiję su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis. K. B. prie apeliacinio skundo pateikė fotonuotrauką (b.l.46), kuria apeliantas grindžia savo argumentus, kad liudytojas J. V. būtent šioje vietoje ir tokiomis pačiomis sąlygomis matė K. B. segint saugos diržą. Apeliacinės instancijos teismas šios nuotraukos nevertina, kaip turinčios įrodomąją reikšmę, kadangi fotonuotrauka neinformatyvi, laiko ir vietos atžvilgiu nesusijusi su byloje nustatytų pažeidimų aplinkybėmis.
Byloje esančių dokumentų visuma patvirtina, kad asmuo, kurio atžvilgiu buvo priimtas nutarimas aktyviai dalyvavo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tiek institucijoje, tiek teisme, turėjo jo interesus atstovaujantį advokatą R. B. (b.l. 14), byloje teikė paaiškinimus, prašymus, dėl kurių pirmos instancijos teismas priėmė atitinkamus sprendimus, todėl K. B. apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai apie pažeistą teisę į gynybą laikytini deklaratyviais. Taip pat teismas visiškai nesutinka su apelianto teiginiu, jog nagrinėjant bylą buvo pažeistas rungtyniškumo principas, kadangi nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme dalyvavo institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios nutarimą, atstovas, juolab, kad administracinių teisės pažeidimų bylose traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas išnaudojo visas galimybes surinkti pakankamai įrodymų administracinio teisės pažeidimo aplinkybėms nustatyti, tinkamai juos įvertino ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
K. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Palikti Marijampolės apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.