- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-15
- Bylos Nr.
- 2A-91-464/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Ieškovas
- Vilniaus
- Atsakovas
- V. L., Vilniaus
- Trečiasis asmuo
- UAB „Senamiesčio ūkis“, UAB „Barbera“
- Kategorijos
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus arkivyskupijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus arkivyskupijos ieškinį atsakovams V. L. ir Vilniaus m. savivaldybei, tretieji asmenys UAB „Senamiesčio ūkis“ ir UAB „Barbera“, dėl nuomos sutarties nutraukimo bei iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Vilniaus arkivyskupija 2010-01-25 su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus m. 3-ąjį apylinkės teismą, kurį patikslinęs (b.l. 1-6, 113-117) prašė: 1) nutraukti nuomos sutartį, 2001-01-05 sudarytą tarp V. L. (buvusi B. J.) ir Vilniaus m. savivaldybės; 2) iškeldinti atsakovę iš Vilniaus m. savivaldybės jai išnuomoto buto, esančio (duomenys neskelbtini) . Nurodė, jog yra kitų patalpų, esančių tame pačiame pastate -(duomenys neskelbtini), kurios išnuomotos UAB „Barbera“, savininkas. Dėl atsakovės vienoje iš pastato laiptinių atliktų neteisėtų statybos ir rekonstrukcijos darbų ieškovo nuomininkui UAB „Barbera“ yra sudaromos kliūtys naudotis išsinuomotomis iš ieškovo patalpomis. Per bendro naudojimo laiptinę šis negali patekti į išsinuomotas iš ieškovo patalpas, kadangi atsakovė V. L. užmūrijo išėjimą iš šių patalpų į laiptinę bei užrakino įėjimo į bendrą laiptinę pirmame pastato aukšte duris. Ieškovas ne kartą ėmėsi veiksmų pašalinti minėtiems pažeidimams, tačiau pažeidimus pašalinus, statybos darbai atliekami iš naujo. Todėl CK 6.611 str. pagrindu prašo teismo nutraukti 2001-01-05 sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę iš nuomojamo buto tuo pagrindu, kad ši trukdo kitiems asmenims naudotis bendro naudojimo patalpomis.
Atsiliepimas
Atsakovė V. L. atsiliepimu (b.l. 84) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovas Vilniaus arkivyskupija anksčiau kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl to paties dalyko, ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, todėl šiuo pagrindu prašė ieškinį atmesti.
Atsakovas Vilniaus m. savivaldybė atsiliepimu (b.l. 50-52, 135-137) prašė ieškinį tenkinti, jeigu teismas nustatys atsakovės padarytus pažeidimus. Galimai palankus ieškovui teismo sprendimas nesukeltų neigiamų pasekmių Vilniaus m. savivaldybei, valdant ginčo butą. Vilniaus m. savivaldybė atsakovu šioje byloje buvo patraukta tik dėl tos priežasties, kad yra prašomos nutraukti nuomos sutarties, sudarytos su V. L., viena iš šalių, jokių kitų reikalavimų atsakovui Vilniaus m. savivaldybei ieškovas nereiškia. Vilniaus m. savivaldybė, atlikdama socialinės paramos funkciją ir suteikdama atsakovei V. L. socialinę paramą bei išnuomodama butą (duomenys neskelbtini), niekaip nepažeidė materialinės teisės normų ir ieškovo teisių bei teisėtų interesų. Todėl ieškinio tenkinimo atveju prašė bylinėjimosi išlaidas priteisti tik iš atsakovės V. L..
Tretysis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“ taip pat sutiko su ieškovo reikalavimais. Atsiliepime (b.l. 59-61) nurodė, jog atsakovė V. L. nesilaiko Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu patvirtintų Valstybinio, visuomeninio ir privatizuoto butų fondo gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiūros pavyzdinių taisyklių 3.4 p., kuris draudžia gyvenamojo namo, buto nuomininkui ir su juo gyvenantiems asmenims užgriozdinti laiptines, atsarginius išėjimus ir pagalbines bendrojo naudojimo patalpas. Atsižvelgdamas į pavyzdinėse taisyklėse įtvirtintus reikalavimus, namo administratorius sudarė galimybę kitiems namo bendraturčiams patekti į bendrojo naudojimo patalpą – laiptinę iš namo antrojo bei trečiojo aukšto, taip pat pakeitė bendrojo naudojimo laiptinės įėjimo durų spyną. Apie šiuos darbus buvo pranešta ir atsakovei V. L., tačiau jų vykdymo procese ji nedalyvavo. Po kiek laiko atsakovė bendrojo naudojimo laiptinės įėjimo durų spyną pakeitė nauja. Atsakovės aktyviais veiksmais spyna būdavo keičiama į naują net šešis kartus. Laiptinės patalpos yra bendrojo naudojimo patalpos, o ne atsakovės nuomojamo buto (duomenys neskelbtini), sudedamoji dalis.
Tretysis asmuo UAB „Barbera“ (b.l. 110-111) atsiliepimu prašė tenkini ieškinio reikalavimus. Tvirtino, jog atsakovės V. L. veiksmai apsunkina UAB „Barbera“ vykdomą restorano veiklą pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Savo agresyviais veiksmais atsakovė V. L. sukelia sunkumų išlaikyti aukštą restorano prestižą ir sudaro kliūtis teikti maitinimo paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2010-09-13 sprendimu (b.l. 158-161) ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo 19 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė V. L. (buvusi B. J.) pagal 2001-01-05 tipinę nuomos sutartį nuomojasi Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančią 18,98 kv. gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini). Nuomojamą butą sudaro per tris aukštus išsidėsčiusios patalpos, į kurias atsakovė patenka per 1-3 aukštuose esančią bendrojo naudojimo patalpą - laiptinę. Minėta laiptinė yra bendrojo naudojimo patalpa, kuria turi teisę naudotis ir ieškovas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovė V. L., neleisdama bendrojo naudojimo laiptine naudotis ieškovui, padarė pažeidimą, prieštaraujantį CK 4.83 str. 1 d. nuostatoms, tačiau sprendė, kad šis teisės pažeidimas nesudaro pagrindo nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę V. L. iš gyvenamųjų patalpų. Teismas pažymėjo, kad iškeldinti iš gyvenamosios patalpos įstatymas leidžia tik tokį asmenį, kuris savo netinkamu elgesiu sudaro kitiems neįmanomas sąlygas ir trukdo jiems normaliai gyventi, o ieškovas į jam priklausančias patalpas, esančias pastato antrame aukšte, gali patekti ir per kitą įėjimą. Todėl padarė išvadą, kad nepaisant atsakovės netinkamo elgesio, ieškovas vis tik turi galimybę ir gali normaliai naudotis jam priklausančiomis negyvenamosiomis patalpomis. Be to, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovė V. L., priešingai nei ieškovas, į savo nuomojamas patalpas gali patekti tik per bendro naudojimo laiptinę. Todėl nors atsakovės V. L. elgesys ir nesiderina su įstatymo reikalavimais, tačiau vertybiniu požiūriu yra pateisinamas, kadangi bendrojo naudojimo laiptine naudojantis ir kitiems asmenims, atsakovė netektų elementaraus privatumo.
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus arkivyskupija apeliaciniu skundu (b.l. 177-180) prašo panaikinti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2010-09-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog ieškovės elgesys pažeidžia CK 4.83 str. ir 6.611 str. reikalavimus, atsakovės veiksmai negali būti ginami. Atsakovė V. L. pažeidžia ieškovo, kaip savininko, teises. Ieškovas neteko galimybės naudotis abiem įėjimais į patalpą, dėl to patiria nepatogumų bei turtinę žalą. Nebegalint naudotis dviem atskirais įėjimais, ieškovui yra apribota teisė atidalinti patalpas į du atskirus turtinius vienetus ir juos atskirai parduoti ar išnuomoti. Pažymi, kad patalpos antrame aukšte yra atidalintos atskirais turtiniais vienetais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovui priklausančiomis patalpomis šiuo metu naudojasi tretysis asmuo UAB „Barbera“, užsiimantis restorano verslu, todėl yra tikslinga naudotis dviem išėjimais iš patalpų ypač jeigu kiltų gaisro ar kito evakavimosi iš patalpų situacija. Atsakovė V. L. piktnaudžiauja jai suteikta teise naudotis socialiniu būstu bei pažeidžia ieškovo ir trečiojo asmens teises. Ieškovas turi lygiai tokias pat teises naudotis bendrojo naudojimosi patalpomis, kaip ir atsakovė.
Atsiliepimas
Atsakovė V. L. atsiliepimu (b.l. 187-189) prašo atmesti apeliacinį skundą ir Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2010-09-13 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad socialinį būstą nuomojasi iš Vilniaus m. savivaldybės, kuri yra šio būsto savininkė. Daugybė metų atsakovės atžvilgiu nebuvo reiškiamos pretenzijos dėl ginčo patalpų – laiptinės. Ieškovas deklaruoja, kad šios patalpos reikalingos jo nuomininko restorano lankytojų patogumui bei gyvybei gaisro atveju apsaugoti. Tačiau patalpų nuomotojas atsakovei dėl jos veiksmų pretenzijų nekelia ir netenkina nepagrįstų ieškovų reikalavimų nutraukti su ja neterminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Visus savo įsipareigojimus, tame tarpe ir finansinius, kylančius iš nuomos sutarties, atsakovė sąžiningai vykdo. Pažymi, kad atsakovei išnuomotose 18,98 kv. m. gyvenamosiose patalpose nėra numatytos bendrojo naudojimosi patalpos, todėl jos naudojimasis išsinuomotomis patalpomis nepažeidžia ieškovo teisių. Ieškovas pripažįsta, jog į savo valdomas patalpas gali patekti per kitus įėjimus. Ieškovo reikalavimai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taip pat gerai moralei. Atsakovė sutiktų atlaisvinti patalpas, jeigu Vilniaus m. savivaldybė pasiūlytų kitą socialinį vieno kambario būstą. Ir nors toks būstas atsakovei buvo siūlytas, tačiau jis nebuvo tinkamas gyvenimui. Atsakovė yra silpnesnioji sutarties šalis, todėl ieškovas kilusį ginčą turėtų spręsti kompromiso keliu, pastatant naują įėjimą į patalpas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo šios instancijos teisme ribas lemia apeliaciniame skunde išdėstyti nesutikimo su priimtu teismo sprendimu motyvai bei teisiniai argumentai. Šiuo konkrečiu atveju teismo sprendimas ginčijamas nuosavybės, kaip Konstitucinės vertybės, neliečiamumo, galimybės apginti savo pažeidžiamas nuosavybės teises teisme realizavimo, šalių interesų pusiausvyros netinkamo nustatymo argumentais, dėl ko teisėjų kolegija ir pasisako.
Šioje byloje nustatyta, kad atsakovus V. L. ir Vilniaus m. savivaldybę sieja gyvenamosios patalpos neterminuotos nuomos teisiniai santykiai (b.l. 53-55), tokia sutartis įregistruota viešame registre (b.l. 10-11). Vilniaus m. savivaldybė išnuomojo V. L. per tris aukštus esantį gyvenamąjį būstą (duomenys neskelbtini) (b.l. 39-41), kurio gyvenamasis plotas yra vos 4,97 kv.m., o bendras plotas - 18,98 kv.m. (b.l. 53, 56-57). Kiekviename aukšte esančios patalpos nėra susijusios jokių kitu tiesioginiu funkciniu ryšiu, išskyrus pačią laiptinę, dėl naudojimosi kuria ir kilo šis ginčas, t.y. tiek į gyvenamąją patalpą antrame pastato aukšte, tiek ir į negyvenamąsias patalpas (virtuvę, san.mazgą) pirmame bei trečiame pastato aukštuose atsakovė gali patekti tik iš minėtos laiptinės (b.l. 64, 78-80). Ieškovas tame pačiame pastate taip pat turi patalpų nuosavybės teise, tačiau pats asmeniškai jomis nesinaudoja, jos yra naudojamos komercinėms reikmėms ir finansinei naudai gauti, jas išnuomojus UAB „Barbera“ (b.l. 147-148, 123-130, šalių ir atstovų paaiškinimai teismo posėdyje).
Apeliantas savo skunde kelia netinamo CK 4.83 str. ir 6.611 str. nuostatų aiškinimo bei taikymo problemą. Pirmoji teisės norma, kolegijos vertinimu, iš viso negali apspręsti tokio pareikšto ieškinio, kurio dalykas yra neterminuotos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas - tenkinimo ar netenkinimo, kadangi ji reglamentuoja kitokio pobūdžio teisinius santykius bei ginčus. Šios normos kontekste galėtų būti sprendžiama tik butų ar kitų patalpų savininkų arba jų naudotojų tarpusavio ginčai dėl padarytų pažeidimų, naudojantis bendrojo naudojimo objektais, padarinių pašalinimo. Tačiau apeliantas tokių reikalavimų byloje nekėlė, neprašė pašalinti kliūčių ar trikdžių, naudojantis bendrojo naudojimo objektu (laiptine), t.y. apginti jo teises ar teisėtus interesus kitu būdu neprašė. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, neįteisino atsakovės atliktų pažeidimų ar jos elgesio, o tik konstatavo, kad CK 6.611 str. sąlygos gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai nutraukti šiuo atveju nesusiklostė. Pastaroji norma yra specialioji teisės norma, būtent ir aptarianti gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo pagrindus (CK 6.610 str.), taip pat nuomininko elgesį, kuris galėtų būti traktuojamas kaip sąlyga nuomos santykiams pasibaigti ir galėtų apspręsti nuomininko iškeldinimą. Ir nors minėtoje normoje sąlygų nuomos sutarčiai nutraukti sąrašas nėra baigtinis, pati nuomos sutartis ar kitos materialinės teisės normos taip pat gali numatyti atvejus, kuomet leidžiama gyvenamosios patalpos sutartį, sudarytą neterminuotam terminui, nutraukti, apeliantas savo reikalavimus grindė tik atsakovės kliudymu jo nuomininkui (UAB „Barbera“) naudotis laiptine. Kolegija pažymi, kad ir nevisiškai tinkamas naudojimasis bendrojo naudojimo patalpomis - laiptinėmis, rūsio patalpomis, palėpėmis ar kitais panašiais objektais, sudarant kliūtis jomis naudotis kitiems namo patalpų bendraturčiams ar naudotojams, savaime nėra priskiriamas prie pagrindų, leidžiančių nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir nuomininką iškeldinti. CK 6.611 str. nustato nuomininko elgesio standartus, susijusius su pačia gyvenamąja patalpa ir naudojimusi ja (jos gadinimu, ardymu, naudojimu ne pagal paskirtį), taip pat draudžia netinkamu elgesiu trukdyti kitiems asmenims greta gyventi, ir kartu įtvirtina kitų nuomininko pareigų vykdymą, kurių pažeidimas galėtų sukelti tokias pasekmes, kaip teisės naudotis išsinuomota patalpa praradimas. Tai reiškia, kad visos minėtos nuomininko pareigos bei elgesys galėtų būti vertinami kaip esminiai nuomos sutarties pažeidimo atvejai, sudarantys prielaidas nuomotojui (kitai nuomos sutarties šaliai) atsisakyti nuomos sutarties (CK 6.217 str.), arba kartu su nuomininku (greta jo) gyvenantiems asmenims reikalauti šio nuomininko iškeldinimo. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju šalia atsakovės gyvenančių asmenų nėra. Atsakovė tvirtino teisme, kad šiame bute gyvenanti 33 metus ir visą šį laiką kaimynų nėra turėjusi (b.l. 154), o tokie jos teiginiai iš esmės nebuvo paneigti. Todėl kalbėti apie kitų asmenų teisės normaliai šalia jos gyventi pažeidimą nėra net teorinių prielaidų.
CK 6.489 str. 2 d. numatytas nuomininko pareigų pažeidimas nesukelia tokių teisinių pasekmių, kaip nuomininko iškeldinimas (CK 6,489 str. 4 d.). Dėl šios priežasties trečiojo asmens UAB „Barbera“ (apelianto nuomininko) įvardijami pažeidimai, kad dėl atsakovės neleistino elgesio (ši užmūrijo patekimą į apeliantui priklausančias patalpas iš laiptinės, kuria naudojasi tik pati viena) jis tegali naudotis trimis išėjimais vietoje keturių (b.l. 152), kad negali įgyvendinti nuomos sutarties sudarymo metu turėto tikslo tarp konsulato ir savo biuro patalpų įrengti cechą, negali užtikrinti darbų saugos reikalavimų nuomojamose iš apelianto patalpose (b.l. 152), negali būti tapatinami ar sulyginami su atsakovės teisės į gyvenamąjį būstą užtikrinimu, juo labiau, kad pats šio būsto nuomotojas Vilniaus m. savivaldybė nekelia atsakovės, kaip nuomininkės, sutartinių pareigų pažeidimo klausimo. Kitoks susiklosčiusios situacijos traktavimas iš esmės pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, nebūtų adekvatus ir proporcingas galimai neteisėtam atsakovės elgesiui, jai siekiant kaip ir anksčiau vienai naudotis ginčo laiptine. Kaip kolegija jau pasisakė, kilęs ginčas dėl savininko teisių pažeidimo ar nuosavybės neliečiamumo, dėl naudojimosi šia laiptine gali būti sprendžiamas ir kitu būdu, siekiant per bendraturčių (ar naudotojų) interesų derinimo taisyklę įpareigoti pašalinti padarytus pažeidimus.
Kolegija nesutinka su apelianto pozicija, kad jam yra būtinybė turėti dar vieną evakuacinį išėjimą. Viena vertus, ne kiekvienose patalpose esama tokių evakuacinių išėjimų ar dviejų laiptinių, leidžiančių pateikti į turimas patalpas, juo labiau, kad restorano patalpos yra pirmame pastato aukšte. Kita vertus, 2003-12-24 STR, kuriuo savo skunde remiasi apeliantas, reikalavimai nukreipti naujai statomiems gyvenamosios paskirties pastatams. Kaip minėta, ginčo pastato Vilniaus g. 23, Vilniuje, dalis yra negyvenamosios paskirties, t.y. šių patalpų statusas yra komercinis – ūkinis (restoranas ir biuras, b.l. 147), jame taip pat įsikūręs Australijos konsulatas (b. l. 25) bei yra vienintelis ieškovės butas (b.l. 10-11), kuriam gyvenamosios patalpos statusas, kaip sektų iš atsakovės paaiškinimų administracinės teisenos medžiagoje, suteiktas tik po bylinėjimosi teisme procedūros (b.l. 32). Be to, pastato statybos pabaigos metai viešame registre nurodyti 1940 m.
Skundo argumentai, kad apeliantas patiria nepatogumų bei žalą nebegalėdamas natūroje atidalinti patalpų į du atskirus turtinius vienetus ir juos atskirai parduoti ar išnuomoti, domėn nepriimtini ir nevertintini dėl CPK 306 str. 2 d. įtvirtinto draudimo.
Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisę, tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir dėl jų padarė pagrįstą išvadą (CPK 185 str.), atsisakydamas patenkinti tokį ieškinį. Skundžiamą sprendimą panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodyti motyvai prielaidų nesudaro.
Iš apelianto valstybės naudai priteistinos 13,35 Lt (b.l. 191) procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš Vilniaus arkivyskupijos 13 (trylika) litų 35 centus procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų valstybės naudai