Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Remigijaus Preikšaičio ir Zigmo Pociaus,

civilinio atsakovo M. Č. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams P. Č., adv. Žygimantui Pacevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Č. gynėjo ir civilinio atsakovo M. Č. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2006-05-12 nuosprendžio, kuriuo J. Č. nuteistas pagal BK 281 str. 3 d. 30 MGL (3750 litų) bauda.

Nuosprendžiu visiškai patenkintas nukentėjusiojo J. V. civilinis ieškinys, ir iš M. Č. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ priteista 40000 litų neturtinės žalos atlyginimo J. V.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Č. nuteistas už tai, kad 2004 m. spalio 20 d. apie 7.25 val. Šilalės raj. Klabų km. teritorijoje, automagistralės Vilnius – Kaunas - Klaipėda 217-me kilometre Klaipėdos kryptimi, vairuodamas M. Č. individualiai įmonei priklausantį sunkvežimį MAN 12.323, v/n DAZ 389 pirma automagistralės juosta, artėdamas prie priekyje ta pačia kryptimi daugiau dešiniuoju kelio kelkraščiu važiuojančios specialios paskirties transporto priemonės - traktoriaus BELARUS 121 B, v/n 9203 LH, priklausančio valstybės įmonei „Automagistralė“ ir vairuojamo šios įmonės darbuotojo J. V., ant kurio stogelio buvo įjungti mirksintys oranžinės spalvos švyturėliai bei prie galo prikabinta žoliapjovė, kurios kraštai buvo išsikišę už traktoriaus gabaritų, savalaikiai nepasirinko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53 ir 171 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės bei sužalotas traktoriaus vairuotojas J. V., kuriam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas - muštinė žaizda galvoje, stuburo kaklinio VI slankstelio panirimas į priekį, trauminis mielitas, rankų parezė ir kojų paraplegija.

Apeliaciniu skundu nuteistojo J. Č. gynėjas prašo nuosprendį panaikinti ir J. Č. išteisinti, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš M. Č. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ priteista 40000 litų neturtinės žalos atlyginimo J. V. Nurodo, kad nepilnas ir neišsamus baudžiamosios bylos ikiteisminis tyrimas, byloje esančių prieštaravimų šališkas interpretavimas kaltinimo naudai, visiškai ignoruojant faktą, kad yra įrodymų, kurie šalina nuteistojo kaltę, bei priemonių šiems prieštaravimams šalinti, neteisingas teisinis konkrečių veiksmų vertinimas, teisės aktų normų neteisingas aiškinimas, nuteistojo J. Č. ir jo gynėjo teisėtų reikalavimų tendencingas netenkinimas, nukentėjusiojo J. V. veiksmų, kurie tiesiogiai susiję su autoįvykio aplinkybėmis, visiškas neįvertinimas leidžia daryti išvadą, jog baudžiamoji byla negalėjo būti užbaigta kaltinamojo akto surašymu ir nagrinėjima teisme.

Įvykio vietos apžiūra atlikta paviršutiniškai. Nepažymėti objektai, turintys ypatingai svarbios reikšmės autoįvykio situacijai įvertinti. Autoįvykio apžiūros metu tyrėjas nenurodė kelkraštį žyminčių plastikinių juodai baltų dryžuotų stulpelių. Šioje situacijoje jų pažymėjimas autoįvykio schemoje turi išskirtinę reikšmę, kadangi prikabintos prie traktoriaus žoliapjovės plotis žymiai viršija kelkraščio juostos plotį. To pasekoje važiuodamas kelkraščiu traktoriaus vairuotojas, susigretinęs su šiuo stulpeliu, buvo priverstas keisti judėjimo kryptį, daugiau įvažiuoti į automagistralės pirmą juostą. Nesuprantama ir logiškai nepaaiškinama, kas trukdė įvykio vietos apžiūros metu 2004 m. spalio 20 d. 7.25 val. taisyklingai ir pilnai nubraižyti įvykio vietos schemą (planą). Kodėl po kelių dienų, t.y. 2004 m. spalio 22 d. 14.20 val. – 15.00 val. reikėjo nubraižyti kitą autoįvykio vietos schemą (planą), kuri iš esmės prieštarauja pirmajai. Šioje antrojoje schemoje matosi taisymai, nėra pririšimo, todėl negalima tiksliai nustatyti, kurioje vietoje šie pėdsakai buvo fiksuojami išilginės magistralės dalies atžvilgiu. Kai kurie autotransporto ratų ir kitų autoįvykyje buvusių įrenginių palikti pėdsakai autoįvykio schemose užfiksuoti kitose vietose, negu matosi iš padarytų nuotraukų. Taip pat neatitinka nurodyti pėdsakų atstumai, jų konfigūracija ir matmenys, netiksliai arba visiškai nenurodytos kai kurios nukritusios arba nulūžusios transporto priemonių detalės, visiškai neužfiksuoti ant šių dalių likę pėdsakai.

Transporto priemonių apžiūros ir techninės būklės patikrinimo metu 2004 m spalio 20 d. 7.55 val. – 8.05 val. ir 2004 m. spalio 22 d. 15.20 val. – 15.50 val. apžiūrint traktorių užfiksuoti skirtingi pėdsakai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šie apžiūros protokolai neturi jokios įrodomosios reikšmės, kadangi juose nefiksuoti su autoįvykio mechanizmu sietini pėdsakai.

Neišsamų baudžiamosios bylos tyrimą rodo tai, kad buvo iš esmės apsiribota keliais procesiniais veiksmais. Be įvykio vietos apžiūros ir transporto priemonių apžiūros buvo apklausti liudytojai, kurie iš esmės davė melagingus parodymus ir patys autoįvykio nematė (neskaitant vieno liudytojo, kuris važiavo traktoriaus kabinoje kartu su J. V., tačiau išsigynė, kad kartu nevažiavo, ir ikiteisminio tyrimo metu ši aplinkybė liko visiškai netirta). Kitas procesinis veiksmas buvo ekspertizių atlikimas, tuo ikiteisminis tyrimas ir pasibaigė.

Eksperto - autotechniko 2005 m. vasario 21 d. specialisto išvadoje Nr. 11-3936-(04) ir 2005 m. birželio 23 d. ekspertizės akte Nr.11-1252-(05) yra prieštaravimų. Nežiūrint to, kad ekspertui autotechnikui buvo pateikta nepakankamai medžiagos, apie ką ekspertizės akte nurodo ekspertas, o ekspertizė buvo atliekama remiantis vien autoįvykio vietos apžiūros protokolais (nors šie protokolai vertinti prieštaringai), ekspertas atliko ekspertizę, kurioje nedviprasmiškai įvertina situaciją nurodydamas, kad traktorių vairavęs J. V. pažeidė tris KET punktus, o dėl neteisingai nubrėžtos schemos bei kitų subjektyvių priežasčių (nepakankamo ikiteisminio tyrimo medžiagos kiekio ir kokybės) neteisingai padarė prielaidą, kad automobilį vairavęs J. Č. padarė du KET pažeidimus. Ekspertas autotechnikas neatsakė į esminį tokiose bylose klausimą - kurio iš vairuotojo padaryti KET reikalavimų pažeidimai autotechniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam autoįvykiui kilti. Taip pat ekspertas neatsakė į klausimą, ar galėjo automobilį vairavęs J. Č. tokioje situacijoje laiku pastebėti į kitą judėjimo juostą išsikišusią žoliapjovės galą. Savaime suprantama, į šį klausimą ekspertas galėjo atsakyti tik tada, jeigu jam būtų pateikti žoliapjovės parametrai, o taip pat įvertintos aplinkybės: (a) kad periodiškai žybčiojantys oranžinės spalvos švyturėliai, esantys ant traktoriaus kabinos stogo, tamsiu paros metu akina kitus eismo dalyvius, (b) kad traktoriaus galinės gabaritinės šviesos aiškiai parodo, kokioje kelio važiuojamos dalies vietoje yra traktorius, (c) iš kokio atstumo esant tos dienos, kai įvyko šis autoįvykis, laiko ir oro sąlygomis, galima pastebėti šią žoliapjovę, jos gabaritų tinkamai nepažymėjus šviesą atspindinčiais atšvaitais arba atitinkamos spalvos žibintais. Tik įvertinus automobilio technines charakteristikas, atstumą ir kitus faktorius galima atsakyti į šį klausimą. 2005 m. birželio 23 d. ekspertizės akte ekspertas nurodo, kad „pateiktoje ekspertiniam tyrimui baudžiamosios bylos medžiagoje nėra nustatyta, kokiu atstumu būdamas nuo priekyje važiuojančio su įjungtais oranžinės spalvos švyturėliais traktoriaus BELARUS 1221B automobilio MAN 12.232 vairuotojas J. Č. turėjo objektyvią galimybę pamatyti eismo įvykio metu buvusiomis sąlygomis prie traktoriaus prikabintą žoliapjovę VOTEX BINGO-4. Taip pat nežinoma, kokiu tiksliai atstumu žoliapjovės kairysis kraštinis šonas išsikišo už traktoriaus kairiojo šoninio gabarito, todėl negalima nustatyti, kokiu minimaliu atstumu MAN vairuotojas turėjo persirikiuoti kelio pločio atžvilgiu, kad galėtų saugiai prasilenkti su traktoriumi ir iš už jo gabaritų išsikišančia žoliapjove. Dėl šių duomenų stokos negalima atlikti skaičiuotės ir nustatyti, ar automobilio MAN vairuotojas turėjo techninę galimybę, pastebėjęs išsikišančią iš už traktoriaus žoliapjovę, savalaikiai pasitraukti kairiau ir išvengti susidūrimo“.

J. Č. buvo nuteistas pagal BK 281 str. 3 d. dėl KET 53 ir 171 punktų pažeidimų, kurių iš esmės jis nepažeidė. KET 53 punktas nebuvo pažeistas, kadangi vairuodamas automobilį MAN J. Č. nekėlė pavojaus kitiems eismo dalyviams, netrukdė eismui, nes su krovininiu automobiliu apie 70-80 kilometrų per valandą greičiu važiavo automagistralės pirma eismo juosta, arčiau dešinio krašto, kaip to reikalauja KET. KET 171 punkto reikalavimų J. Č. taip pat nepažeidė, kadangi jo vairuojamas automobilis neatsitrenkė į priekyje važiuojančią transporto priemonę ir pasirinko tokį tarpą iš šono, kad jeigu ne išsikišusi žoliapjovė, kuri savo gabaritais 1,10 m (vienu metru ir dešimt centimetrų) viršijo maksimalų leistiną transporto priemonių plotį, būtų važiuojančio traktoriaus nekliudęs. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. Č. aiškiai matė važiuojantį traktorių, matė jo gabaritines šviesas ir padarė teisingą ir logišką išvadą, kad traktorius važiuoja dešiniuoju kelkraščiu, o ne arčiau dešinio kelkraščio, kaip nurodoma kaltinamajame akte, o vėliau ir nuosprendyje. Tai patvirtina autoįvykio vietoje fotonuotraukose užfiksuoti pėdsakai, kur aiškiai matyti, kad J. V. vairuojamas traktorius važiavo ne arčiau dešiniojo kelkraščio, o dešiniuoju kelkraščiu, kadangi kairieji traktoriaus ratai buvo dešiniau važiuojamąją dalį ir kelkraštį skiriančios juostos.

2005 m. birželio 23 d. eksperto išvadoje nurodoma, kad „susidariusioje kelio situacijoje traktoriaus BELARUS vairuotojas J. V., techniniu požiūriu vykdydamas KET 53, 231, 249 punktų reikalavimus, privalėjo važiuodamas automagistrale specialios paskirties transporto priemone - traktoriumi su prie jo prikabinta žoliapjove, kurios gabaritai išsikišo už traktoriaus gabaritų ir sudarė gretimai važiuojančioms transporto priemonėms kliūtį, įsijungti oranžinės spalvos švyturėlį bei važiuoti tamsiu paros metu tik su tinkamai pažymėtais už transporto priemonės gabaritų išsikišančiais žoliapjovės kraštiniais taškais“. Pirmosios instancijos teismas į šias eksperto išvadas neatsižvelgė ir įjungtiems ant traktoriaus kabinos stogo esantiems oranžinės spalvos švyturėliams suteikė išskirtinę reikšmę. Teismas neatsižvelgė į tai, kad oranžinės spalvos švyturėlių panaudojimas nesuteikia tai transporto priemonei kokio nors pirmumo. Oranžinės spalvos švyturėlių naudojimo tvarka nustatyta 1999 m. rugsėjo 22 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro įsakyme Nr. 292, kurio 12 punkte nurodoma, kad „oranžinės spalvos švyturėliai nesuteikia pirmenybės, tik atkreipia dėmesį ir įspėja kitus vairuotojus apie galimą pavojų“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad oranžinės spalvos švyturėlių panaudojimas nepakeičia jokio kito teisinio akto nuostatų, t. y. nei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, nei Kelių eismo taisyklių, nei kokio nors kito dokumento, nors kokia tai dalimi reguliuojančio saugų eismą, taisyklių, o tik įspėja kitus eismo dalyvius apie galimą pavojų, tuo pačiu neįpareigoja atlikti kokių nors veiksmų. Pabrėžiama, kad oranžiniai švyturėliai nenurodo, kad tas pavojus yra, nes tai prieštarautų saugaus eismo automobilių keliuose koncepcijai, kadangi iš principo draudžiama automobilių keliuose sudaryti kokias nors avarines situacijas ar kelti savo veiksmais pavojų kitiems eismo dalyviams. Todėl teismas neteisingai įvertino situaciją, laikydamas, kad du oranžiniai švyturėliai, esantys ant traktoriaus kabinos stogo, maždaug trijų metrų aukštyje, pakankamai įspėjo kitus eismo dalyvius apie tai, kad prie traktoriaus, beveik prie pat žemės yra prikabinta žoliapjovė, kuri kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Tas pavojus buvo sukeltas todėl, kad žoliapjovė vienu metru ir dešimčia centimetrų viršijo maksimaliai leistinus transporto priemonių matmenis, tuo pažeidžiant 2002 m. vasario 18 d. Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro įsakymo Nr.3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo” 2.1 punktą, kuriame nurodoma, kad „visų kelių transporto priemonių maksimalus leidžiamas plotis yra 2,55 metro”. Taip pat buvo pažeistas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, kurio 9 str. 8 p. nurodo, kad „transporto priemonių ar transporto priemonių junginių, kurių matmenys, masė su kroviniu ar be jo viršija Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytus dydžius, vairuotojai privalo su savimi turėti Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduotą leidimą”. Taip pat buvo pažeistas KET 250 punktas, kuris iš esmės atkartoja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 9 str. 8 p. nuostatas, kad važiuojant transporto priemone, kurios gabaritai viršija leistinas normas, reikalinga imtis papildomų eismo saugumo priemonių. Žybčiojantys oranžiniai švyturėliai ir ant traktoriaus galinės dalies esantys raudonos spalvos gabaritiniai žibintai suklaidino kitus eismo dalyvius apie priekyje ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės keliamą pavojų dėl išsikišusių žoliapjovės gabaritų, kurie nebuvo pažymėti žibintais, kaip to reikalaujama KET 3 priedo 14 ir 15 punktuose, ir kuriuos faktiškai esant tokioms sąlygoms buvo galima pastebėti tik visiškai priartėjus. Tai ir nulėmė tą aplinkybę, kad žoliapjovės kairį kraštą lenkdamas užkabino J. Č. vairuojamas automobilis MAN. Būtent tai lėmė įvykio atsiradimą ir tai yra pagrindinė autoįvykio priežastis. Tai yra patvirtinta 2005 m. birželio 23 d.ekspertizės akte, kur nurodyta, kad „atsižvelgiant į transporto priemonių sugadinimus (susidūrimo mechanizmą) tikėtina, kad jeigu eismo įvykio metu žoliapjovė nebūtų išsikišusi iš už traktoriaus gabaritų, automobilis būtų pravažiavęs pro traktoriaus kairįjį šoną, o ne kliudęs. Todėl galima teigti, kad išsikišusi iš už traktoriaus gabaritų žoliapjovė turėjo įtakos eismo įvykio kilimui, o šioje konkrečioje situacijoje taip pat ir sąlygojo eismo įvykio kilimą”. Ekspertas taip pat pažymi, kad „kiti eismo dalyviai matydami švyturėlius buvo įspėjami tik apie priekyje važiuojančią lėtaeigę transporto priemonę ir dėl to galintį iškilti pavojų. Tačiau tinkamai nepažymint žoliapjovės kraštų, kiti eismo dalyviai nebuvo informuojami apie transporto priemonės tikruosius gabaritus, t. y. kokių iš anksto imtis priemonių (kokiu atstumu pasitraukti kelio pločio atžvilgiu) tam, kad galėtų užtikrinti saugų prasilenkimą. Be to, degant iš galo tik traktoriaus gabaritinėms šviesoms, iš paskos važiuojantys, nematydami iš anksto transportuojamos žoliapjovės galėjo būti klaidinami apie tikruosius kliūties - traktoriaus su žoliapjove - gabaritus”.

Prokuroro surašytame akte remiamasi baudžiamoje byloje nepaminėtomis arba atvirkščiai interpretuojamomis nuostatomis. Tomis nuostatomis, kurios kažkokia dalimi yra naudingos kaltinimui palaikyti, remiamasi, o tos nuostatos, kurios įrodo automobilio MAN vairuotojo J. Č. nekaltumą bei traktoriaus vairuotojo J. V. kaltę, yra dėl nesuprantamų priežasčių ignoruojamos. Iš esmės kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. 3 ir 4 p. reikalavimų. Ikiteisminio tyrimo metu, o vėliau ir teisiamajame posėdyje nebuvo pašalinti ar bent bandoma šalinti esminius byloje esančius prieštaravimus. Susidaro toks įspūdis, kad tiriant šią baudžiamąją bylą visiškai nebuvo remiamasi autoįvykio vietos apžiūros metu surinkta medžiaga. Savaime suprantama, kad autoįvykio metu ir po kelių dienų pakartotinai darytais apžiūros protokolais bei schemomis remtis beveik visiškai neįmanoma, tačiau įvykio apžiūros metu darytos nuotraukos yra svarus įrodymas, jose aiškiai matyti autoįvykio vieta kelio važiuojamos dalies atžvilgiu. Šios nuotraukos nusako kai kurias autoįvykio mechanizmo detales. Jeigu dar būtų tinkamai apžiūrėtos transporto priemonės ir tinkamai aprašyti šių transporto priemonių sugadinimai bei kiti autoįvykio išsamiam tyrimui reikalingi pėdsakai, kurie buvo atsiradę ant šių transporto priemonių autoįvykio metu.

Visos išdėstytos aplinkybės rodo, kad nuteistojo J. Č. veikoje nėra jam inkriminuojamo nusikaltimo požymių, kadangi jis nepažeidė kaltinime nurodytų KET 53 ir 171 punktų reikalavimų.

Nukentėjusiojo veiksmai baudžiamojoje byloje buvo traktuojami kaip KET 53, 231, 249 punktų reikalavimų pažeidimai ir byloje aiškiai įvardijama, kad visuma šių pažeidimų sąlygojo autoįvykio kilimą ir turėtų būti vertinama kaip pagrindinė autoįvykio priežastis. Tačiau šių KET punktų pažeidimų išvardijimas yra nepilnas, kadangi baudžiamojoje byloje nebuvo kruopščiai tirtos visos su autoįvykiu susijusios aplinkybės arba tai atsitiko dėl tendencingo bylos vedimo kaltinamojo nenaudai. Faktiškai traktorių vairavęs nukentėjusysis J. V. pažeidė dar visą eilę teisinių normų, reglamentuojančių saugų eismą Lietuvos Respublikos automobilių keliuose: pažeisti KET 217.1, 250 punktų, KET 3 priedo 15 punkto ir Saugaus eismo automobilių keliais 9 str. 8 d. reikalavimai, kadangi šio autoįvykio kilimui turėjo įtakos saugaus darbo automobilių keliuose taisyklių nesilaikymas, kai su traktoriais tamsiu paros metu važiuojama automagistrale, kai lėtaeigės transporto priemonės (traktoriai) naudojamos kaip transporto priemonės po darbo vykti į namus ir iš namų į darbą. Pačios VĮ „Automagistralė”, kurios viename iš padalinių dirbo J. V., direktoriaus įsakyme aiškiai išdėstyta nuostata, draudžianti judėjimą ir darbą magistralėje tamsiu paros metu. Tiesiogiai yra nurodyta, kaip ir kokia apimtimi turi būti instruktuojami darbuotojai, vykstantys dirbti į automagistralę. Instrukcijoje apie minimos žoliapjovės panaudojimą tiesiogiai nurodoma, kad su ja dirbti tamsiu paros metu draudžiama. Nurodyta šios žoliapjovės paskirtis - ji naudotina vejoms šienauti. Taip pat nurodyta, kad esant būtinumui, ant jos turi būti tvirtinami gabaritus žymintys šviesą atspindintys atšvaitai. Beje dabar ant tos pačios žoliapjovės jau yra uždėti gabaritus žymintys paženklinimai - šviesą atspindintys atšvaitai. Šioje vietoje tikslinga paklausti, kas trukdė prieš šią autoavariją uždėti gabaritus žyminčius atšvaitus bei laikytis kitų saugaus eismo taisyklių reikalavimų. Tinkamai įvykdžius visus reikalavimus, būtų išvengta autoįvykio, kurio metu buvo sunkiai sužalotas darbuotojas ir dėl to neteisėtai nuteistas visiškai nekaltas į šį autoįvykį pakliuvęs J. Č. Iš esmės vertinant su šiuo autoįvykiu susijusius saugaus darbo taisyklių reikalavimus, yra pažeista dešimtys šių reikalavimų reglamentavimą nusakančių teisinių aktų nuostatų, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu tai nebuvo teisiškai įvertinta.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra atmestinas. Civilinio ieškinio priteisimas autoavarijų bylose turi būti vertintinas, atsižvelgiant į kaltininkų bei nukentėjusiųjų veiksmus, jų įtaką autoįvykiui kilti. Šioje situacijoje nukentėjusysis J. V. yra kaltas dėl autoįvykio, nes jo padaryti KET atitinkamų punktų bei kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimai yra pagrindinė šio autoįvykio priežastis. Kita su šiuo įvykiu sietina priežastis yra saugaus darbo taisyklių reikalavimų nesilaikymas ir VĮ „Automagistralė” pareigūnų, atsakingų už saugų eismą ir saugų darbą automagistralėje užtikrinimą, tiesioginių pareigų aplaidus vykdymas.

Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas M. Č. individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ prašo nuosprendį pakeisti ir nukentėjusiojo J. V. civilinį ieškinį atmesti. Nurodo, kad spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CK 6.250 str. bei 6.282 str., t.y. neatsižvelgė į tai, kad dėl autoavarijos, kurios metu buvo sužalota nukentėjusio asmens sveikata, yra kaltas ir pats nukentėjusysis, neatsižvelgė į žalą padariusio asmens (kaltinamojo) kaltės laipsnį bei į kitas reikšmingas aplinkybes.

Spręsdamas, kad dėl autoįvykio visiškai nėra nukentėjusiojo kaltės, teismas neatsižvelgė į eilę aplinkybių ir ignoravo byloje surinktus įrodymus, konkrečiai - 2005 m. birželio 23 d. ekspertizės aktą, kuriame yra pateikta aiški ir pagrįsta išvada, kad, „susidariusioje kelio situacijoje traktoriaus BELARUS vairuotojas J. V., techniniu požiūriu vykdydamas KET 53, 231, 249 punktų reikalavimus, privalėjo, važiuodamas automagistrale specialios paskirties transporto priemone - traktoriumi su prie jo prikabinta žoliapjove, kurios gabaritai išsikišo už traktoriaus gabaritų ir sudarė gretimai važiuojančioms transporto priemonėms kliūtį, įsijungti oranžinės spalvos švyturėlį bei važiuoti tamsiu paros metu tik su tinkamai pažymėtais už transporto priemonės gabaritų išsikišančiais žoliapjovės kraštiniais taškais“. Neigdamas šias eksperto išvadas teismas nurodė, kad nukentėjęs J. V. buvo įsijungęs du oranžinės spalvos švyturėlius ant traktoriaus viršutinės dalies, kurie eismo dalyvius įspėjo apie pavojų kelyje. Kitaip tariant, teismas laikė, kad traktoriaus viršutinėje dalyje žybsintys du oranžiniai švyturėliai pakankamai įspėjo eismo dalyvius apie tai, kad traktoriaus apatinėje dalyje prikabinta žoliapjovė yra išsikišusi už traktoriaus gabaritų beveik metrą. Tokia teismo išvada yra neteisinga. Du žybsintys švyturėliai eismo dalyvius galėjo įspėti tik apie tai, kad automagistralės dešiniuoju kelkraščiu važiuoja speciali transporto priemonė. Tačiau jokiu būdu žybsintys švyturėliai neinformavo eismo dalyvių apie tai, kad žoliapjovė išsikiša už traktoriaus gabaritų į važiuojamąją kelio dalį. Dar daugiau, esamoje kelio situacijoje žybsintys švyturėliai galėjo tik suklaidinti eismo dalyvius apie tikruosius transporto priemonės gabaritus. O tai, kad pati pavojingiausia kliūtis - žoliapjovė - nebuvo tinkamai pažymėta ir išsikišusi į automagistralės važiuojamąją dalį, būtent ir lėmė įvykio atsiradimą. Tai akivaizdžiai patvirtina 2005 m. birželio 23 d. ekspertizės akte nurodytos aplinkybės, jog „atsižvelgiant į transporto priemonių sugadinimus (susidūrimo mechanizmą) tikėtina, kad jeigu eismo įvykio metu žoliapjovė nebūtų išsikišusi iš už traktoriaus gabaritų, automobilis būtų pravažiavęs pro pat traktoriaus kairįjį šoną, o ne kliudęs. Todėl galima teigti, kad išsikišusi iš už traktoriaus gabaritų žoliapjovė turėjo įtakos eismo įvykio kilimui, o šioje konkrečioje kelio situacijoje taip pat ir sąlygojo eismo įvykio kilimą“. Taip pat ekspertas pabrėžė, kad „kiti eismo dalyviai, matydami švyturėlius, buvo įspėjami tik apie priekyje važiuojančią lėtaeigę transporto priemonę ir dėl to galintį iškilti pavojų. Tačiau nepažymint tinkamai žoliapjovės kraštų kiti eismo dalyviai nebuvo informuojami apie transporto priemonės tikruosius gabaritus, t.y. kokių iš anksto imtis priemonių (kokiu atstumu pasitraukti kelio pločio atžvilgiu) tam, kad galėtų užtikrinti saugų prasilenkimą. Be to, degant iš galo tik traktoriaus gabaritinėms šviesoms, iš paskos važiuojantys, nematydami iš anksto transportuojamos žoliapjovės galėjo būti klaidinami apie tikruosius kliūties - traktoriaus su žoliapjove – gabaritus“. Kaip matyti iš eksperto išvadų, geltoni švyturėliai šiuo atveju ne įspėjo, bet klaidino apie esamą kliūtį, tačiau teismas nuosprendyje šias eksperto išvadas ignoravo. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo gabentos žoliapjovės gabaritinis plotis sudarė 3,6 m. Tokio pločio kelyje esanti transporto priemonė viršijo Susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 nustatytą visų kelių transporto priemonių (ar jų junginių) plotį - 2,6 m. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 9 str. 8 d. (bei KET 250 punktą), transporto priemonių ar transporto priemonių junginių, kurių matmenys, masė su kroviniu ar be jo viršija Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytus dydžius, vairuotojai privalo su savimi turėti atitinkamos institucijos nustatyta tvarka išduotą leidimą. Vairuodamas transporto priemonę be tokio leidimo, nukentėjusysis J. V. akivaizdžiai pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 9 str. 8 d. (bei KET 250 punkto) reikalavimus. Reikalavimas turėti leidimą, kai viršijamas transporto priemonės pločio maksimalus dydis, turi didelę reikšmę užtikrinant eismo saugumą, nes išduodant leidimą nustatomi važiavimo ir transportavimo apribojimai, kurių papildomai vairuotojai privalo laikytis, ir kurių nesilaikymas keltų pavojų saugiam eismui. Pažymėtina ir tai, kad nelaimingo atsitikimo darbe aktas bei kita byloje esanti medžiaga rodo, kad J. V. autoįvykio dieną buvo pavesta „....A1 kelyje Vilnius – Kaunas - Klaipėda 210-220 km. šienauti šlaituose ir rezervuose...“, t. y. įskaitant ir automagistralės A1 Vilnius – Kaunas - Klaipėda 217 km, kur įvyko įvykis. Pagal byloje esančią medžiagą, automagistralės A1 210-220 km nebuvo jokių kelio ženklų, aptveriamųjų ir nukreipiamųjų įtaisų, signalinių šviesų, įspėjančių apie automagistralėje (ir tamsiu paros metu) atliekamus darbus, todėl tiek J. V., tiek jo darbdavio VĮ „AUTOMAGISTRALĖ“ atsakingi asmenys pažeidė KET 285 punkto bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. reikalavimus, kas buvo pagrindinė autoįvykio kilimo priežastis. Be to, KET 217.1 punktas draudžia automagistrale vykti traktoriams, o 217.4 punktas draudžia įvažiuoti į automagistralę arba išvažiuoti iš jos tam neskirtose vietose. Žolė automagistralėje neauga, todėl į darbo (žolės buvimo) vietą traktorius su šienapjove turėjo būti transportuojamas automagistrale tam pritaikyta transporto priemone (vilkiku su platforma), o ne, pažeidžiant Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą bei KET, važiuoti savarankiškai ir išvažiuoti į automagistralę. Taigi, labiausiai šioje įvykio situacijoje yra kaltas pats nukentėjusysis, kuris tamsiu paros metu vairavo transporto priemonę, kuri sudarė kliūtį kitiems eismo dalyviams, ir nepasirūpino, kad apie šios kliūties buvimą būtų informuoti kiti eismo dalyviai. Byloje yra neginčijamai įrodyta, jo už traktoriaus gabaritų išsikišusi žoliapjovė buvo nepažymėta jokiais įspėjančiais ženklais. Kadangi autoavarija įvyko dėl to, kad kaltinamojo J. Č. vairuojama transporto priemonė kliudė būtent žoliapjovę (o ne traktorių), darytina išvada, kad žala nukentėjusiam atsirado dėl jo paties ypatingai didelio neatsargumo. Todėl teismas spręsdamas ieškinio patenkinimo klausimą, vadovaudamasis CK 6.282 str., turėjo ieškinį atmesti.

Taip pat teismas visiškai neįvertino paties kaltinamojo kaltės laipsnio civilinės teisės pažeidimo prasme ir tokiu būdu tinkamai neatsižvelgė į kaltinamojo kaltę, nors to reikalauja CK 6.250 str. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodo, kad kaltinamojo kaltė pasireiškia tuo, kad jis, pastebėjęs geltonus švyturėlius, nesumažino greičio, nepersirikiavo į kitą eismo juostą. Tačiau iš įvykio situacijos matyti, kad kaltinamasis, pastebėjęs geltonus švyturėlius, tinkamai įvertino tą kliūtį (traktorių, kuris judėjo automagistralės kelkraščiu), apie kurią švyturėliai įspėjo, ir būtų saugiai su šia kliūtimi prasilenkęs, jei nebūtų kliudęs žoliapjovės. Kaltinamojo pasirinktas važiavimo greitis esamoje situacijoje buvo apie 70-80 km/h, t.y. žymiai mažesnis nei maksimalus leistinas 90 km/h. Kaltinamojo vairuojama transporto priemonė buvo sunkiasvorė ir didelių gabaritų, todėl manevravimas ir persirikiavimas į antrą eismo juostą, nesant būtinybės, kliudytų kitiems eismo dalyviams ir keltų pavojų greitaeigėms transporto priemonėms, važiuojančioms antrąja eismo juosta. Kaltinamasis, pastebėjęs mirksinčius geltonus švyturėlius automagistralės kelkraštyje prieš daugiau nei kilometrą, saugiai artėjo pirmąja automagistralės eismo juosta prie kliūties automagistralės kelkraštyje, apie kurią įspėjo švyturėliai. Kaltinamasis pagrindinę kliūtį - traktorių kelkraštyje - pastebėjo likus net keliems šimtams metrų ir pasirinko tokį tarpą iš šono, kad su traktoriumi prasilenkti būtų pakankamai saugu. Kadangi kaltinamajam iš traktoriaus gabaritus žyminčių šviesų buvo aiškiai matyti, jog traktorius važiuoja kelkraščiu, nebuvo jokios būtinybės persirikiuoti į kitą eismo juostą. Kaltinti J. Č. tuo, kad jis tamsiu paros metu nepastebėjo nepažymėtos prie traktoriaus prikabintos žoliapjovės, nėra pagrindo. Iš anksto pastebėti nepažymėtą ir neapšviestą žoliapjovę, kai virš jos klaidinamai žybsėjo geltoni švyturėliai, objektyviai nebuvo jokios galimybės. Kaltinamajame akte kaltinamojo kaltė buvo grindžiama iš esmės vien aplinkybe, jog kaltinamasis nepasirinko saugaus tarpo iš šono, kad saugiai prasilenktų su esama kliūtimi. Pagal 2005 m. birželio 23 d. ekspertizės akte pateiktus apskaičiavimus, tarp traktoriaus ir vilkiko MAN jų prasilenkimo metu tarpas buvo likęs apie 15 cm, nes žoliapjovė už traktoriaus buvo išsikišusi apie 75 cm, o žoliapjovės ir vilkiko priekinio kairiojo bamperio sugadinimai sutapo apie 60 cm. Tačiau ekspertas pažymėjo, kad nėra pakankamai duomenų, kad galima būtų tiksliai apskaičiuoti prasilenkimo atstumą, nes nėra žinoma, kiek nuo kraštinės linijos nutolęs važiavo traktorius ir kur yra tiksli žoliapjovės ir vilkiko susidūrimo vieta. Ekspertas padarė prielaidą, kad žoliapjovės ir vilkiko susidūrimo plotis buvo apie 60 cm, tačiau ekspertas pažymėjo, jog tai yra maksimalus galimas susidūrimo plotis pagal esamus sugadinimus. Be to, vilkiko MAN priekinis kairysis bamperis buvo nulaužtas, todėl lūžio vieta galėjo būti toliau, nei susilietimo su žoliapjove vieta. Tai reiškia, kad tarpas tarp traktoriaus ir vilkiko galėjo būti ir žymiai didesnis. Tačiau bet kokiu atveju, net jei tarpas tarp vilkiko ir traktoriaus būtų buvęs ir pusė metro, kaltinamasis vis tiek būtų negalėjęs saugiai prasilenkti su žoliapjove. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamojo kaltės dėl nusikaltimo padarymo ir dėl žalos nukentėjusiajam atsiradimo visiškai nėra arba ji yra minimali. Todėl teismas privalėjo tinkamai atsižvelgti į kaltinamojo kaltę ir bent jau sumažinti priteistinos žalos dydį (nors šiuo atveju kaltinamasis apskritai negali būti laikomas kaltas padaręs nusikaltimą), tačiau teismas to nepadarė, pažeisdamas CK 6.250 str. normas.

Civilinio atsakovo, kaip transporto priemonės (kurią vairavo kaltinamasis) valdytojo, atsakomybė buvo apdrausta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl ieškinio reikalavimas 500 EUR (1726,40 litų) ribose yra atmestinas, kaip pareikštas ne tam atsakovui. Sudaryta civilinės atsakomybės draudimo sutartis perkelia civilinio atsakovo pareigą atlyginti žalą draudimo įmonei, o pats civilinis atsakovas yra atsakingas tik dėl tos žalos, kurios neapima draudimo sutartis. Tai reiškia, kad teismas, patenkindamas nukentėjusiojo ieškinį dėl 1726,40 litų priteisimo, nusprendė dėl į bylą neįtrauktų dalyvauti asmenų teisių ir pareigų, todėl ieškovo ieškinys šioje dalyje turi būti bet kokiu atveju atmestas.

Teismas nevisapusiškai įvertino aplinkybes dėl priežastinio ryšio tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusios žalos buvimo. Kadangi atsiradusi žala yra vienas iš kaltinamojo veiką kvalifikuojančių požymių, nenustačius, kad žala yra kaltinamojo veiksmų pasekmė, negalima konstatuoti, kad nusikaltimas buvo padarytas. Pirmosios instancijos teismas, nepašalindamas esančių prieštaravimų tarp kaltinamojo J. Č. ir liudytojų parodymų ir neištirdamas aplinkybės, ar su J. V. įvykio metu kartu važiavo dar vienas asmuo (teismo posėdyje kaltinamojo atpažintas ir nurodytas liudytojas – V. M.), netinkamai nustatė ir priežastinio ryšio buvimą. Iš J. Č. paaiškinimų matyti, kad su J. V. kartu važiavęs asmuo susidūrimo metu iškrito iš traktoriaus ir nesusižalojo. Todėl galima teigti, kad žala J. V. buvo padaryta tik dėl to, kad kartu traktoriuje buvęs pašalinis asmuo sukliudė jam iškristi iš traktoriaus ir taip išvengti susižalojimo.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas bei civilinio atsakovo M. Č. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovai prašė tenkinti apeliacinius skundus. Civilinio atsakovo akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašė civilinio atsakovo M. Č. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dalyje dėl prašymo dalį žalos atlyginimo priteisti iš draudimo bendrovės atmesti, kitoje dalyje dėl apeliacinių skundų priimti sprendimą teismo nuožiūra. Nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinius skundus atmesti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, civilinio atsakovo apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.

Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.

Dėl bylos duomenų pripažinimo įrodymais, jų vertinimo ir autoįvykio mechanizmo nustatymo

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įvykio aplinkybes, be kitų byloje surinktų įrodymų, rėmėsi ir 2005 m. vasario 21 specialisto išvada Nr. 11-3936-(04) bei 2005 m. birželio 23 d. ekspertizės aktu Nr. 11-1252-(05), kuriuose nustatytas iš esmės toks pats autoįvykio mechanizmas: automagistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda 217 kilometre tamsiu paros metu sunkvežimio MAN 12.232 vairuotojas J. Č., važiuodamas apie 80 km/h greičiu pirma eismo juosta, pasivijo ta pačia kryptimi dešine kelio puse daugiau kelkraščiu važiuojantį traktorių BELARUS 1221B ir atsitrenkė į prie traktoriaus prikabintos ir išsikišančios už traktoriaus šoninio gabarito žoliapjovės kairę pusę, susidūrimas įvyko automagistralės pirmoje eismo juostoje arčiau dešiniojo krašto, susidūrimo metu prie traktoriaus BELARUS 1221B prikabintos žoliapjovės kairiam šonui išsikišant į pirmą važiuojamosios kelio dalies eismo juostą ne mažiau kaip 0.78 m atstumu, nuo smūgio traktorius buvo nublokštas į priekį ir link dešinės šalikelės, žoliapjovė nustumta į priekį pagal sunkvežimio judėjimo kryptį, o sunkvežimis po susidūrimo nuvažiavo toliau į priekį į dešiniąją šalikelę. Susidariusioje kelio situacijoje eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo tai, kad traktoriaus BELARUS vairuotojui važiuojant tamsiu paros metu automagistrale, daugiau dešiniuoju kelkraščiu, ir dėl prikabintos prie traktoriaus žoliapjovės su išsikišančiais ir tinkamai nepažymėtais kraštais sudarant gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms sunkiai pastebimą kliūtį, automobilio MAN 12.232 vairuotojas, artėdamas prie traktoriaus, ant kurio kabinos stogo buvo įjungti mirksintys oranžinės spalvos signalai, savalaikiai nepasirinko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus. Ekspertas konstatavo, kad KET reikalavimus pažeidė abu kelių eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai - traktoriaus BELARUS 1221B vairuotojas pažeidė KET 53, 249 punkto reikalavimus, nes privalėjo, važiuodamas tamsiu paros metu automagistrale specialios paskirties transporto priemone traktoriumi su prie jo prikabinta žoliapjove, kurios kraštai išsikišo už traktoriaus gabaritų ir sudarė gretimai važiuojančioms transporto priemonėms kliūtį, tinkamai pažymėti už transporto priemonės gabaritų išsikišančios žoliapjovės kraštinius taškus, o automobilio MAN 12.232 vairuotojas pažeidė KET 53, 171 punkto reikalavimus, nes privalėjo, artėdamas prie priekyje ta pačia kryptimi dešine kelio puse važiuojančio traktoriaus BELARUS, ant kurio stogelio buvo įjunti mirksintys oranžinės spalvos signalai, savalaikiai pasirinkti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Teismas, motyvuodamas tuo, jog nors nukentėjusysis J. V. ir pažeidė Kelių eismo taisykles, tačiau yra nustatyta, kad jis buvo įsijungęs du oranžinės spalvos mirksinčius švyturėlius, kurie eismo dalyvius įspėjo apie pavojų kelyje, t.y. ėmėsi priemonių, kad būtų išvengta eismo įvykių, o kaltinamasis J. Č., matydamas mirksinčius du įspėjamuosius oranžinės spalvos švyturėlius, nesiėmė jokių atsargumo priemonių, kad būtų galima išvengti eismo įvykio, skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad eismo įvykis įvyko dėl J. Č. kaltų veiksmų. Ginčydamas šią teismo išvadą, nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog ekspertas autotechnikas neatsakė į esminius tokiose bylose klausimus: kurio iš vairuotojų padaryti KET reikalavimų pažeidimai autotechniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam autoįvykiui kilti, ir ar galėjo automobilį vairavęs J. Č. tokioje situacijoje laiku pastebėti į kitą judėjimo juostą išsikišusį žoliapjovės galą.

Kaip matyti iš 2005 m. birželio 23 d. ekspertizės akto Nr. 11-1252-(05) turinio, ekspertas negalėjo atlikti reikalingų skaičiuočių ir nustatyti, ar automobilio MAN 12.232 vairuotojas turėjo techninę galimybę, pastebėjęs išsikišančią iš už traktoriaus žoliapjovę, savalaikiai pasitraukti kairiau ir išvengti susidūrimo, dėl ekspertiniam tyrimui pateiktų duomenų stokos, t. y. baudžiamosios bylos medžiagoje nebuvo nustatyta, kokiu atstumu būdamas nuo priekyje važiuojančio su įjungtais oranžinės spalvos švyturėliais traktoriaus BELARUS 1221B, automobilio MAN 12.232 vairuotojas J. Č. turėjo objektyvią galimybę pamatyti eismo įvykio metu buvusiomis sąlygomis prie traktoriaus prikabintą žoliapjovę VOTEX BINGO-4, taip pat nežinoma, kokiu tiksliai atstumu žoliapjovės kairysis kraštinis šonas išsikišo už traktoriaus kairiojo šoninio gabarito. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apelianto argumentais, jog dėl neišsamiai šioje byloje atlikto ikiteisminio tyrimo bei neišsamaus bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme liko neišaiškintos esminę reikšmę byloje turinčios aukščiau paminėtos aplinkybės, bei siekdamas šiuos trūkumus pašalinti, atliko įrodymų tyrimą, kurio metu bylos medžiaga buvo papildyta esminę reikšmę turinčiais naujais duomenimis – atlikta tarpusavyje sukabintų traktoriaus BELARUS 1221B ir žoliapjovės VOTEX BINGO-4 apžiūra ir nustatyta, kokiu tiksliai atstumu žoliapjovės šonai išsikiša už traktoriaus šoninių gabaritų, žoliapjovei esant transportavimo ir darbinėje padėtyse, bei koks yra žoliapjovės aukštis nurodytose padėtyse, taip pat atliktas eksperimentas ir nustatyta, kokiu atstumu sunkvežimio vairuotojas gali pastebėti: a) įjungtus oranžinės spalvos švyturėlius (švyturėlį) traktoriaus kabinos viršuje, b) traktoriaus galines gabaritines šviesas, c) prie traktoriaus prikabintą žoliapjovę, o siekiant išsamiai atsakyti į apeliacinių skundų argumentus, kuriais ginčijamas teismo nustatytas autoįvykio mechanizmas, buvo atlikta dar viena eismo įvykio ekspertizė.

2007-04-18 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11K-444(06) ekspertas, remdamasis 2004-10-20 ir 2004-10-22 papildomos eismo įvykio vietos apžiūrų protokoluose, 2004-10-20 autoavarijos vietos plane ir 2004-10-22 papildomoje schemoje užfiksuotais duomenimis, 2006-08-29 traktoriaus BELARUS 1221B su žoliapjove VOTEX BINGO-4 apžiūros protokoluose, 2006-11-08 eksperimento protokole užfiksuotais duomenimis, duomenimis apie transporto priemonių sugadinimą autoįvykio metu, 2007-04-16 pats betarpiškai apžiūrėjęs daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti - traktorių ir žoliapjovę (b. l. 105, 106, 115, t. 2), atlikęs atitinkamas skaičiuotes iš esmės patvirtino pirmosios instancijos teismo nustatytą įvykio mechanizmą patikslindamas, jog prieš pat susidūrimą traktorius BELARUS 1221B su žoliapjove VOTEX BINGO-4 važiavo taip, kad jo galinis kairės pusės ratas riedėjo asfaltuotą dešinįjį kelkraštį nuo važiuojamosios dalies skiriančia ištisine kelio ženklinimo linija, tarp traktoriaus gale pri­tvirtintos žoliapjovės kairiojo šono ir kelkraštį žyminčios ištisinės kelio ženklinimo linijos kairiojo krašto buvo apie 0,86 m, tikėtina, kad traktorius važiavo kelio važiuojamosios dalies išilgine kryp­timi; prieš pat susidūrimą automobilis MAN 12.232 važiavo įstrižai, žiūrint važiuojamosios dalies išilginės ašies atžvilgiu, smailiu apie 1,48° kampu į kairę, tikėtina, vairuotojui nusukinėjant į kairę; pirminiu susidūrimo momentu automobilio MAN 12.232 priekinė dalis su žoliapjovės VOTEX BINGO-4 galo kairiąja puse persidengė orientaciniai apie 0,34 m pločiu, o tuo atveju, jeigu traktoriaus gale nebūtų žoliapjovės, automobilis pro traktorių būtų pravažiavęs tarp šonų esant apie 0,26 m tarpui.

Iš ekspertizės tiriamosios dalies matyti, jog tokią išvadą dėl autoįvykio mechanizmo ekspertas padarė iš esmės remdamasis minėtuose 2004-10-20 ir 2004-10-22 papildomos eismo įvykio vietos apžiūrų protokoluose bei fotonuotraukose, 2004-10-20 autoavarijos vietos plane ir 2004-10-22 papildomoje schemoje bei fotonuotraukose užfiksuotais duomenimis, kurių patikimumą apeliaciniame skunde ginčija nuteistojo gynėjas. Kolegija iš esmės sutinka su šio apelianto argumentais, jog pirminė (2004-10-20) įvykio vietos apžiūra atlikta gana paviršutiniškai, apžiūros protokole nepažymėti objektai, turintys ypatingai svarbios reikšmės autoįvykio situacijai įvertinti, o antrojoje, papildomoje schemoje (2004-10-22) matosi taisymai, nėra pririšimo, todėl, vien ja remiantis, negalima tiksliai nustatyti, kurioje vietoje šie pėdsakai buvo fiksuojami išilginės magistralės dalies atžvilgiu. 2004-10-20 autoavarijos vietos plane pažymėta: traktoriaus BELARUS 1221B, žoliapjovės VOTEX BINGO-4 ir automobilio MAN 12.232 išsidėstymas įvykio vietoje, 20,6 m. ilgio ir 1,8 m pločio žoliapjovės slydimo žymės, pavaizduotos banguotomis linijomis ir prasidedančios 2 m atstumu nuo skiriamosios juostos, traktoriaus slydimo žymės ir stiklo šukės bei detalių nuolaužos važiuojamoje kelio dalyje. Kaip matyti iš prie šio plano pridėtos vaizdo lentelės, susidedančios iš 11 nuotraukų, banguotomis linijomis pavaizduotos žymės ribose yra ir padangų stabdymo žymės, ir kelio pažeidimai ir kitokios žymės, kas leidžia teigti, jog pareigūnas, sudarinėjęs šį planą, paviršutiniškai įvertino situaciją ir visus pėdsakus pažymėjo tokiomis pat banguotomis linijomis. Be to, įvertinus važiuojamosios dalies plotį akivaizdu, jog šios žymės prasideda ne 2 m atstumu nuo dešinės ištisinės linijos, kaip pažymėta plane, ką patvirtina ir planą dariusio pareigūno parodymai apklausos metu, jog atstumas nurodytas neteisingai dėl galimai techninės matavimo klaidos, siekiant kurią ištaisyti, tas pats pareigūnas atliko papildomą įvykio apžiūrą. 2004-10-22 papildomoje įvykio schemoje pavaizduota: 7,90 m ilgio ir 0,18 m pločio dviguba padangos žymė, kuri prasideda 0,6 m atstumu ir baigiasi 0,95 m atstumu nuo dešinės ištisinės juostos, šoninio slydimo žymė, prasidedanti ties dešinės pusės ištisine linija, esanti ir toliau einanti dešiniajame kelkraštyje, taip pat asfalto pažeidimai, esantys automagistralės pirmojoje juostoje, prasidedantys per 0,80 m nuo dešinės ištisinės linijos padangos stabdymo žymėje, už kurios seka dar trys asfalto pažeidimai, iš kurių paskutinis baigiasi per 0,35 m nuo dešinės ištisinės linijos, viso 1 m ilgyje. Apeliantas teisingai pastebi, jog schemoje pavaizduoti trys atskiri pėdsakai, nurodyti jų parametrai ir išsidėstymas kelio plotyje, nenurodant jokių duomenų apie jų tarpusavio išsidėstymą tiek vienas kito atžvilgiu, tiek išilginės magistralės dalies atžvilgiu. Vienok sutikti su apelianto argumentais, jog aptarti policijos pareigūnų padaryti 2004-10-20 ir 2004-10-22 įvykio vietos apžiūros rezultatų fiksavimo trūkumai besąlygiškai daro minimų tyrimo veiksmų metu užfiksuotus duomenis niekiniais ir užkerta kelią pripažinti juos įrodymais, negalima.

Įrodymų sąvoka pateikta BPK 20 str. Šio straipsnio 1-4 dalyse nurodyti požymiai, pagal kuriuos sprendžiama, ar tam tikra informacija gali būti laikoma įrodymais. Tik po teisme atlikto informacijos (duomenų) patikrinimo informacija gali tapti įrodymais. BPK neformuluojamas baigtinis tikslus šaltinių sąrašas, iš kurių gauti duomenys galėtų būti laikomi įrodymais. Pagal BPK 20 str. 4 d. sampratą įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Teisėtais būdais gautais duomenimis laikomi duomenys, surinkti atliekant BPK ar kituose teisės aktuose nurodytus veiksmus ir nepažeidžiant esminių šių veiksmų atlikimo principų, bei laikantis tam veiksmui atlikti nustatytos tvarkos ir tinkamai užfiksuojant gautus rezultatus.

Kolegija atkreipia dėmesį, jog įvykio vietos apžiūrų rezultatai buvo fiksuojami ne tik sudarant autoavarijos planus (schemas) bei protokoluose aprašant reikšmingas bylai aplinkybes, bet ir detaliai fotografuojant įvykio vietą. Taigi apelianto ginčijamas su apžiūros rezultatų fiksavimu protokoluose bei prie jų esančiuose planuose (schemose) susijusias aplinkybes galima patikrinti, lyginant protokoluose bei planuose (schemose) užfiksuotus apžiūros rezultatus su rezultatais, užfiksuotais fotografuojant, ginčijamą rezultatų fiksavimą taip pat galima patikrinti, lyginant pirminės įvykio vietos apžiūros bei papildomos apžiūros metu užfiksuotus rezultatus. Šiuo atveju nekyla abejonių, kad abiejų apžiūrų metu buvo apžiūrima būtent ta pati vieta. Tai matyti sugretinus pirminės apžiūros metu fotonuotraukoje Nr. 1 (1 t., b. l. 7) užfiksuotus pėdsakus su papildomos apžiūros metu fotonuotraukose (1 t., b. l. 23-25) užfiksuotais pėdsakais – dvigubos padangos žymės, šoninio slydimo žymės, asfalto pažeidimai, kitos slydimo žymės, kurios visiškai sutampa, be to, pirminės apžiūros metu fotonuotraukoje Nr. 1 matosi, jog apžiūros protokole apibūdintos ir įvykio plane pavaizduotos kaip 20,6 m. ilgio ir 1,8 m pločio žoliapjovės slydimo žymės pradžia yra pažymėta žymekliu, kuris padėtas prieš dvigubos padangos žymę, todėl akivaizdu, jog slydimo žymės plote yra dvigubos padangos žymė ir asfalto pažeidimai (tai, kad minėtos žymės neinformatyviai pažymėtos pirminės apžiūros protokole vien kaip žoliapjovės slydimo žymės, jau aptarta aukščiau). Vizualiai šis sutapimas aiškiai matomas 2007-04-18 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11K-444(06) esančioje mastelinėje schemoje (2 t., b. l. 119). Kaip matyti iš šio ekspertizės akto tiriamosios dalies, mastelinė schema buvo sudaryta tokia seka: pirma pažymima 7,50 m pločio važiuojamoji dalis, 2,90 m pločio dešinysis kelkraštis ir 0,7 m pločio kairysis kelkraštis, po to pažymimos 2004-10-22 papildomos įvykio vietos apžiūros metu fiksuotos padangų žymės, panašios į automobilio MAN 12.232 galinės ašies dešinės pusės sudve­jintų ratų stabdymo pėdsaką, ties šių žymių viduriu pažymimas transporto priemonių judėjimo kryptimi aptiktas pirmasis asfalto pažeidimas, panašus į žoliapjovės atsitrenkimą į kelio dangos paviršių, po to į padėtį prieš pat susidūrimą traktorius pastatomas galiniu kairiuoju ratu ant kelkraštį žyminčios kelio ženklinimo linijos, ties vieta, kur yra pirmasis asfalto pažeidimas ir padangos slydimo pėdsako pradžia (šio pėdsako pradžia yra ant dešinįjį kelkraštį žyminčios kelio ženklinimo linijos), kadangi įvykio vietoje aptiktos įstrižos padangų žymės, panašios į traktoriaus rato slydimą, pradžia yra ties pirmuoju „L“ formos asfalto pažeidimu, o toks traktoriaus rato slydimas įstrižai į priekį galimas tik esant išoriniam poveikiui - šiuo atveju susidūrimo smūgiui. Galiausiai automobilio MAN 12.232 padėtis kelyje prieš pat susidūrimą pažymima jo galinius ratus išdėstant menamame galinių dešinės pusės ratų stabdymo žymės tęsinyje. Kolegija visiškai sutinka su tokia logiška ir pagrįsta išsamiu byloje užfiksuotų duomenų tyrimu mastelinės schemos sudarymo argumentacija, nekyla abejonių, jog mastelinėje schemoje išdėstyti pėdsakai visiškai atitinka įvykio vietos apžiūrų protokoluose, autoavarijos planuose (schemose) bei fotonuotraukose užfiksuotus autoįvykyje dalyvavusių transporto priemonių paliktus pėdsakus. Patikrinusi 2004-10-20 ir 2004-10-22 eismo įvykio vietos apžiūros protokoluose ir autoavarijos vietos planuose (schemose) atvaizduotus duomenis, įvertinusi šių duomenų tarpusavio ryšį bei sąsajas su kitais byloje esančiais įrodymais, kolegija konstatuoja, kad aptarti bei apeliaciniame skunde akcentuojami 2004-10-20 ir 2004-10-22 eismo įvykio vietos apžiūrų protokolų ir autoavarijos vietos planų trūkumai, susiję su įvykio aplinkos, autoavarijos pėdsakų bei transporto priemonių išsidėstymo po autoįvykio fiksavimu nėra esminiai, juos iš dalies galima pašalinti, o ginčijamų tyrimo veiksmų metu gautus duomenis patikrinti, kas aukščiau ir buvo padaryta. Todėl sutikti su apeliantu, jog 2004-10-20 ir 2004-10-22 eismo įvykio vietos apžiūrų protokolai ir autoavarijos vietos planai neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų ir yra niekiniai, negalima.

Kolegija atkreipia dėmesį, jog grafinį traktoriaus su prikabinta žoliapjove vaizdą ekspertas sukūrė ne vien pagal techninėje dokumentacijoje nurodomus bei atliekant apžiūras ikiteisminio tyrimo pareigūnų užfiksuotus traktoriaus ir žoliapjovės parametrus (tokie buvo panaudoti atliekant ekspertizę ikiteisminio tyrimo metu), bet ir pats betarpiškai apžiūrėjęs bei išmatavęs turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti daiktus - traktorių BELARUS 1221B ir žoliapjovę VOTEX BINGO-4 (šie duomenys nurodyti ekspertizės akto tiriamojoje dalyje, 2 t., b. l. 115). Naudodamasis BPK 86 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. suteiktomis teisėmis bei gavęs atitinkamą teismo leidimą, ekspertas betarpiškai apžiūrėjo ir išmatavo traktorių bei žoliapjovę siekiant užtikrinti, jog atliekant ekspertizę būtų remiamasi kuo tikslesniais traktoriaus ir prie jo pritvirtintos žoliapjovės išmatavimais, tarp kurių fiksavimo 2004-10-22 ir 2006-08-29 apžiūrų metu yra tam tikrų skirtumų. Betarpiškai ištyrus traktorių ir žoliapjovę, sugretinus tyrimo duomenis su šių objektų ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktų apžiūrų metu užfiksuotais duomenimis bei įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotais autoįvykio pėdsakais, ekspertui pavyko tiksliai nustatyti vilkiko ir žoliapjovės susidūrimo plotį (34 cm.). Būtent tokį susidūrimo plotį kolegija pripažįsta nustatytu aukščiau aptartais įrodymais, kurie paneigia apeliantų ginčijamą 2005 m. birželio 23 d. ekspertizės aktą Nr. 11-1252-(05) toje dalyje, kur ekspertas, trūkstant duomenų apie tikslią sukabintų traktoriaus ir žoliapjovės tarpusavio padėtį, davė vien teorine prielaida, jog išilginės traktoriaus ir žoliapjovės ašys sutapo (ši prielaida betarpiškai apžiūrėjus minimus objektus nepasitvirtino) pagrįstą išvadą, jog vilkiko ir žoliapjovės susidūrimo plotis buvo apie 60-65 cm. Ekspertinio tyrimo medžiagą papildžius naujais duomenimis, ekspertui konkrečiomis skaičiuotėmis pavyko patikslinti ir kitą pirmosios ekspertizės metu iš esmės vien vėliau nepasitvirtinusiomis teorinėmis prielaidomis nustatytą parametrą, jog nesant žoliapjovės, sunkvežimis pro traktorių būtų pravažiavęs 26 cm. intervalu (o ne 10-15 cm. intervalu, kaip teigiama pirmąjame ekspertizės akte). Ekspertinio tyrimo metu, remiantis aukščiau aptartais duomenimis atlikus atitinkamas skaičiuotes taip pat buvo nustatyta, jog prieš įvykį traktorius BELARUS 1221B su žoliapjove VOTEX BINGO-4 važiavo taip, kad jo galinis kairės pusės ratas riedėjo asfaltuotą dešinįjį kelkraštį nuo važiuojamosios dalies skiriančia ištisine kelio ženklinimo linija, tarp traktoriaus gale pri­tvirtintos žoliapjovės kairiojo šono ir kelkraštį žyminčios ištisinės kelio ženklinimo linijos kairiojo krašto buvo apie 0,86 m. Ši eksperto išvada, kurios teisingumu ir patikimumu dėl jau minėtų priežasčių kolegija neturi pagrindo abejoti, visiškai paneigia gynėjo apeliaciniame skunde keliamą prielaidą, jog kairieji traktoriaus ratai buvo dešiniau važiuojamąją dalį ir kelkraštį skiriančios juostos.

Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nepagrįstai prašo nepripažinti įrodymais ir ikiteisminio tyrimo metu atliktų autoįvykyje dalyvavusių transporto priemonių apžiūrų metu užfiksuotus duomenis. Galima sutikti su apeliantu tik toje dalyje, jog minimi apžiūrų protokolai nėra pakankamai detalūs ir informatyvūs, transporto priemonių būklė juose užfiksuota gana paviršutiniškai, tačiau abejoti šiuose protokoluose, prie jų esančiose fotonuotraukose užfiksuotų duomenų, kurie iš esmės atitinka ir įvykio vietos apžiūros metu darytose fotonuotraukose užfiksuotus duomenis, tikrumu bei patikimumu kolegija neturi pagrindo.

Gynėjo apeliaciniame skunde iškeltą prielaidą, neva kelkraštį žymintys plastikiniai juodai balti dryžuoti stulpeliai trukdė traktoriaus su žoliapjove judėjimui, todėl jo vairuotojas, važiuodamas kelkraščiu ir susigretinęs su šiuo stulpeliu, buvo priverstas keisti judėjimo kryptį ir tokiu būdu daugiau įvažiuoti į automagistralės pirmą juostą, paneigia apeliacinės instancijos teismui pateikta VĮ „Automagistralė“ pažyma, iš kurios matyti, jog minimi kelkraštį žymintys stulpeliai yra išdėstyti 0,75 m atstumu nuo asfaltbetonio dangos krašto kas 50 m, t.y. jie visiškai netrukdo traktoriaus su žoliapjove judėjimui tokia trajektorija, kokia jis judėjo iki susidūrimo (galiniu kairiu ratu važiavo ištisine kelkraštį žyminčia linija) - tarp ištisinės važiuojamąją kelio dalį nuo kelkraščio skiriančios linijos iki stulpelių esantis 3,65 m tarpas yra pakankamas judėti 2,25 m pločio traktoriui su 0.78 m atstumu nuo dešiniojo šoninio traktoriaus gabarito į dešinę atsikišusia žoliapjove.

Nėra pakankamo pagrindo pripažinti pagrįstomis apeliacinio proceso metu gynėjo iškeltas abejones atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme atlikto eksperimento metu užfiksuotų duomenų patikimumu apeliuojant, jog eksperimentas buvo atliktas ne tokiomis sąlygomis, kurios buvo autoįvykio metu, t. y. eksperimento metu nebuvo rūko ir šlapio asfalto (2 t., b. l. 99). Apklausiamas teisme nuteistasis apie eismo sąlygas parodė tik tiek, jog autoįvykio metu buvo tamsu ir dulksnojo. 2004-10-20 įvykio vietos apžiūros, kuri pradėta 7.40 val. (15 minučių po autoįvykio), protokole užfiksuotos tokios eismo sąlygos: prieblanda, šlapias asfaltas, šios apžiūros metu darytose nuotraukose rūko nesimato. Byloje trūkstant duomenų apie meteologines sąlygas (taip pat ir apie rūko buvimą) įvykio metu, apeliacinės instancijos teismas papildomus duomenis surinko savo iniciatyva – gautame Astronomijos observatorijos rašte nurodyta, jog įvykio metu saulė dar nebuvo patekėjusi ir technologiniams darbams vykdyti atvirame lauke dar reikalingas dirbtinis apšvietimas, o gautoje Hidrometeorologijos tarnybos pažymoje apie meteorologines sąlygas (artimiausios įvykio vietai Laukuvos meteorologijos stoties duomenimis) be kitų sąlygų nurodyta, jog įvykio metu buvo tik rūkana, iš ko seka, jog įvykio metu, priešingai nei teigia nuteistojo gynėjas, tiršto rūko nebuvo (ką iš esmės patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas K. P.). Remdamasis aptartais bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teismas nutartyje dėl eksperimento atlikimo be kitų sąlygų nurodė, jog eksperimentas turi būti atliktas kaip įmanoma artimesnėmis įvykio aplinkai kelio (šlapia kelio danga) ir meteorologinėmis sąlygomis (apibrėžtos Hidrometeorologijos tarnybos pažymoje) bei analogiškam laikui iki saulės patekėjimo, koks buvo įvykio metu (apibrėžtas Astronomijos observatorijos pažymoje). Kaip matyti iš 2006-11-08 eksperimento protokole ir fotonuotraukose užfiksuotų duomenų, eksperimentas buvo atliekamas tamsiu paros metu, buvo ūkanota, darganota ir debesuota, šlapias asfaltas, kalendorinis vėlyvo rudens metas, iki saulės patekėjimo likus 32 min., t. y. teismo įpareigojimai dėl eksperimento sąlygų buvo iš esmės įvykdyti. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kolegija neturi jokio pagrindo abejoti eksperimento metu užfiksuotų duomenų patikimumu ir pripažįsta juos įrodymais.

Atmestini ir apeliantų teiginiai, neva traktoriaus kabinoje kartu su nukentėjusiuoju važiavo dar vienas asmuo, ir jie važiavo ne pjauti žolės iš darbovietės (Pagrybės meistrijos), o vyko iš namų į darbą. Nuteistasis J. Č. apylinkės teisme parodė (1 t., b. l. 235-236), jog išlipęs iš automobilio įvykio vietoje matė vieną žmogų su oranžiniais drabužiais, jo paklausė, ar viskas gerai, su juo nuėjo iki traktoriaus, kur buvo sužeistas žmogus, tas žmogus jam padėjo ištraukti J. V. iš traktoriaus ir paskambino į kelių tarnybą, tarnybos darbuotojai į įvykio vietą atvyko po 5-10 minučių, be to, pridūrė, jog tas žmogus yra tarp liudytojų. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, tą dieną kaip liudytojai buvo apklausti A. D., V. M., ir K. N, iš kurių parodymų matyti, jog nė vienas iš jų kartu su J. V. nevažiavo, o į įvykio vietą pateko jau po to, kai J. V. buvo ištrauktas iš traktoriaus. Liudytojas A. D. parodė (1 t., b. l. 241-242), kad neužilgo po to, kai jis išsiuntė J. V. pjauti žolę automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda tarpe nuo 215 km iki 220 km, jų įmonės darbuotojas K. N. jam pranešė, jog autoįvykio metu buvo sužalotas J. V. Jis pirmas kartu su 2-3 žmonėmis nuvyko į įvykio vietą ir ten rado įmonės traktorių apvirtusį ir sužalotą nukentėjusįjį J. V. Liudytojas V. M. parodė (1 t., b. l. 243), kad į darbą atvyko kartu su K. N. jo automobiliu, tuo metu, kai jo viršininkas A. D. pranešė apie autoįvykį, jis remontavo savo greiderį, kartu su A. D. nuvažiavus į autoįvykio vietą, jie rado apvirtusį traktorių, sunkvežimis buvo griovyje, o nukentėjęs J. V. gulėjo ant žemės. Liudytojas K. N. parodė (1 t., b. l. 243), kad važiavo vienas autogreideriu automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, Kauno link į savo darbo vietą, važiuodamas automagistralės antroje pusėje, pastebėjo, jog įvyko autoįvykis, todėl apsisuko ir sustojo, įvykio vietoje rado apvirtusį jų darbovietės traktorių ir ant žemės gulėjo nukentėjęs J. V., apie įvykį pranešė A. D., kiek tuo metu įvykio vietoje buvo žmonių, pasakyti negali, taip pat negali pasakyti, kas iš traktoriaus ištraukė J. V., nors pats J. V. jam minėjo, kad jį ištraukė kažkoks žmogus. Tuo tarpu liudytojas K. P. apklausiamas apeliacinės instancijos teisme parodė (2 t., b. l. 81-82), jog jis važiavo automagistrale ir jį pralenkė sunkvežimis, praėjus 10 minučių po aplenkimo jis pamatė, kad traktorius apvirtęs, o jį aplenkęs sunkvežimis yra griovyje, daugiau sustojusių automobilių įvykio vietoje nebuvo, jis sustojo pirmas, traktorininkas gulėjo žolėje, kas jį ten paguldė nežino, nors traktorininkas sakė, jog jie važiavo dviese, tačiau kito asmens įvykio vietoje nematė. Tai, kad kitų asmenų išskyrus sunkvežimio vairuotoją įvykio vietoje jam atvykus nebuvo, K. P. parodė ir ikiteisminio tyrimo metu, be to, parodė, jog iš įvykio vietos išvažiavo, kai atvažiavo kelininkų greideris (1 t., b. l. 135). Iš šių parodymų matyti, jog liudytojas K. P. įvykio vietoje atsidūrė po to, kai J. V. buvo ištrauktas iš traktoriaus, tačiau prieš atvykstant liudytojams K. N., A. D. ir V. M., o pasišalino, kai atvyko K. N. Priimant dėmesin, kad K. P. kito asmens nematė, apie galimą kito asmens pasišalinimą nieko neminėjo ir J. Č., o J. V. dėl patirtos sunkios traumos taip pat objektyviai negalėjo apibūdinti įvykio situacijos, vien J. P. parodymai, jog nukentėjusysis minėjo, kad „važiavo dviese“, negali paneigti ir atitinkamais bylos dokumentais patvirtintų liudytojų A. D., V. M., K. N., nukentėjusiojo J. V. parodymų apie tai, kad J. V. traktoriumi vyko vienas vykdyti darbinės užduoties. Byloje sukaupti duomenys neduoda pagrindo daryti išvadą, jog autoįvykio metu su J. V. važiavo dar vienas asmuo, todėl nuteistojo parodymai šioje dalyje vertintini kaip siekimas išvengti atsakomybės ir atmestini kaip aiškiai neatitinkantys tikrųjų įvykio aplinkybių. Taip pat nėra pagrindo netikėti liudytojo A. D. parodymais, tą jis patvirtino ir apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, jog J. V. į darbo vietą (automagistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda tarpas nuo 215 km iki 220 km) išvyko iš VĮ „Automagistralė“ meistrijos teritorijos pagal jo nurodymą. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina paskyra-leidimas (1 t., b. l. 45), iš kurios matosi, kad J. V. buvo išduotas leidimas nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2004 m. spalio 31 d. mechanizuotai šienauti žolę automagistralės skiriamojoje juostoje ir kelkrasčiuose, J. V. buvo supažindintas su darbo sąlygomis ir instruktuotas. Taigi kolegijai nekyla abejonių, jog autoįvykio metu J. V. traktoriumi į darbo vietą vyko iš VĮ „Automagistralė“ meistrijos teritorijos, o ne iš namų, kaip teigia apeliantai.

Dėl priežastinio ryšio tarp autoįvykio kilimo ir su juo susijusių asmenų veiksmų (neveikimo)

Apeliantų argumentai, neva nuteistasis J. Č. nepažeidė KET 53 ir 171 punktų reikalavimų, o pagrindinė autoįvykio priežastis yra nukentėjusiojo J. V. padarytų KET pažeidimų visuma, yra nepagrįsti.

BK 281 str. 3 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 str. 3 d. numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo. Kadangi priežastinis ryšys yra BK 281 str. 3 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis, išvadą apie jo buvimą daro teismas, o ne ekspertai, kurie sprendžia tik techninius priežastinio ryšio buvimo klausimus. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo taisyklės, būtinąja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, kelių eismo įvykis neįvyktų.

Kolegija, atmesdama apeliantų argumentus dėl ikiteisminio tyrimo metu atliktų apžiūrų bei apeliaciniame procese atlikto eksperimento metu užfiksuotų duomenų patikimumo ir pripažindama juos įrodymais, neturi jokio pagrindo abejoti argumentuotomis ir pagrįstomis ne tik jau aptartų, bet ir kitų byloje užfiksuotų duomenų tyrimu 2007-04-18 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11K-444(06) išdėstytomis išvadomis, lygiai kaip ir šias išvadas davusio eksperto kvalifikacija bei kompetencija. Išsamiai argumentuota bei detaliai motyvuota šios ekspertizės išvada (savo esme dalyje dėl J. Č. veiksmų atitinkanti ir pirmines eismo įvykio eksperto bei specialisto išvadas), jog automobilio MAN 12.232 vairuotojui J. Č. prieš įvykį traktoriaus pralenkimui pasirinkus saugų eismą galintį užtikrinti tarpą tarp transporto priemonių, susidūrimas nebūtų įvykęs, įgalina konstatuoti, jog J. Č. savalaikiai nepasirinko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, tuo pažeidė KET 53 ir 171 punktų reikalavimus, ir šie jo pažeidimai yra būtinoji autoįvykio ir jo pasekoje kilusių padarinių (sunkaus J. V. sveikatos sutrikdymo) sąlyga.

KET 231 p. numatyta, jog oranžinį švyturėlį leidžiama įjungti tik tada, kai trukdoma eismui (transporto priemonės matmenims su kroviniu ar be jo viršijant leistinus, dirbant kelyje, sustojus ir stovint, važiuojant lėtai, vežant pavojingus krovinius ir panašiai), siekiant atkreipti dėmesį ir įspėti kitus eismo dalyvius apie galimą pavojų. Iš to seka, jog oranžinio švyturėlio naudojimas yra ribotas, o jo panaudojimas kitiems eismo dalyviais vienareikšmiškai parodo, jog transporto priemonė su įjungtu oranžiniu švyturėliu vienaip ar kitaip gali sudaryti kliūtį ar sukelti grėsmę eismo saugumui. Tuo būdu KET iš eismo dalyvio, pamačiusio įjungtus oranžinius švyturėliaus, reikalauja žymiai didesnio atidumo ir atsargumo, nei paprastomis eismo sąlygomis, taigi apeliantų teiginys, jog oranžinio švyturėlio panaudojimas neįpareigoja kitų eismo dalyvių atlikti kokius nors veiksmus, nėra visiškai teisingas. Eismo dalyviai, oranžiniu švyturėliu įspėti apie galimą pavojų, privalo būti maksimaliai dėmesingi, atidūs ir itin preciziškai laikytis eismo saugumo taisyklių sąlyčio su minimus įspėjamuosius signalus duodančios transporto priemonės aplinka metu. Ypatingai reikšminga duotu atveju tampa ir KET 171 p. numatyta kitų transporto priemonių vairuotojų pareiga, atsižvelgiant į važiavimo greitį, užtikrinti saugiam eismui būtiną atstumą bei šoninį tarpą, artėjant prie įspėjamuosius signalus duodančios transporto priemonės. Nuteistasis J. Č. pirmosios instancijos teisme parodė, jog įspėjamąjį oranžinės spalvos mirksintį signalą, jis pastebėjo maždaug prieš kilometrą, šie jo parodymai visiškai atitinka eksperto 2006-11-08 eksperimento duomenų pagrindu atliktus skaičiavimus, jog traktoriaus oranžinius švyturėlius automobilio vairuotojas duotomis kelio sąlygomis galėjo pastebėti 1003,8 m - 1017,9 m atstumu. Akivaizdu, jog J. Č. turėjo pakankamai laiko ir galimybių susiorientuoti duotoje kelio situacijoje ir imtis reikalingų eismo saugumą užtikrinančių priemonių, nepaisant net ir tokio eksperto įvardinto ir apeliantų minimo faktoriaus, kaip galimo tam tikro įspėjamųjų švyturėlių klaidinančio poveikio, nustatant tikruosius jais pažymėtos transporto priemonės gabaritus. Nors nuteistasis teigia traktoriaus gabaritines šviesas pastebėjęs likus iki traktoriaus apie 0,2 km, iš 2006-11-08 eksperimento duomenų pagrindu eksperto atliktų skaičiavimų matyti, kad realiai šis atstumas duotomis sąlygomis buvo gerokai didesnis, apie 463,8 – 477,9 m. Bet kuriuo atveju atstumas, iš kurio sunkvežimio vairuotojas pamatė (galėjo pamatyti) gabaritinėmis šviesomis pažymėtus išorinius traktoriaus gabaritus, taip pat buvo daugiau negu pakankamas sunkvežimio vairuotojui susiorientuoti kelio situacijoje ir užtikrinti saugų eismą. Nežiūrint to nuteistasis, ko ir pats neneigia, jokių saugiam prasilenkimui su traktoriumi reikalingų priemonių nesiėmė ir, pasak jo paties, nesulėtino greičio ir važiavo toliau pirma eismo juosta nepasitraukdamas kairiau, arčiau antros eismo juostos, t. y. J. Č. vairuojamo automobilio važiavimo greitis ir padėtis išilginės kelio ašies atžvilgiu nekito nei tada, kai nuteistasis pastebėjo oranžinius švyturėlius, nei tada, kai jis pamatė traktoriaus gabaritines šviesas. Nuteistojo parodymai visiškai patvirtina eksperto išvadą, jog įvertinus aplinkybę, kad pagal paliktas dvigubų automobilio padangų stabdymo žymes prieš pat susidūrimą automobilis MAN 12.232 važiavo įstrižai, žiūrint važiuojamosios dalies išilginės ašies atžvilgiu, smailiu apie 1,48° kampu į kairę, tikėtina, jog toks tarpas susidarė dėl vykdyto manevro, o iki šio manevro automobilis prie traktoriaus artėjo apskritai be šoninio tarpo. Ekspertizės akte nurodyti duomenys taip pat paneigia nuteistojo teiginį, jog jis nepažymėtą išsikišusią žoliapjovės dalį pastebėjo tik jam esant 3-4 metrams iki traktoriaus, ir negalėjo išvengti susidūrimo. Ekspertas akte pažymėjo, jog techninė analizė rodo, kad tuo atveju, jeigu prieš įvykį susidariusioje situacijoje automobilio MAN 12.232 vairuotojui priekyje važiavęs traktorius ir prie jo prikabinta žoliapjovė nebuvo neti­kėta kliūtimi (o pripažinti traktorių ir žoliapjovę netikėta kliūtimi atsižvelgiant į atstumus, kuriais pagal ekspertizės akte atliktus skaičiavimus buvo pastebimi oranžinės spalvos švyturėliai, gabaritiniai žibintai bei žoliapjovės kontūrai nėra jokio pagrindo), tai automobilio greičio sumažinimui iki traktoriaus judėjimo greičio ir neatsitrenkimui į žoliapjovę važiuojant 70 km/h greičiu buvo reikalingas apie 27,1 m atstumas, važiuojant 80 km/h greičiu - 37,7 m atstumas, važiuojant 85 km/h greičiu - 43,5 m atstumas. Nuteistojo, liudytojo K. P. parodymais apie transporto priemonių judėjimo greitį, civilinio atsakovo atstovo paaiškinimais apie sunkvežimyje iki autoįvykio buvusį greičio ribotuvą nustatyta, kad prieš įvykį J. Č. vairuojamas sunkvežimis galėjo važiuoti apie 80 km/h greičiu. Prie eksperimento metu nustatytų atstumų pridėjęs apskaičiuotą minimalų au­tomobilio MAN sustabdymui reikalingą atstumą ir atstumą, kurį automobilis galė­jo nuvažiuoti per signalo stabdyti jo vairuotojui davimo laiką, ekspertas apskaičiavo, jog mažiausias atstu­mas, kuriuo neprivažiuojant traktoriaus su žoliapjove automobilio vairuotojas galėjo pastebėti žoliapjovės kontūrus, yra intervale nuo 43,8 iki 57,9 m (priklausomai nuo per signalo stabdyti davimo laiką nu­važiuotą atstumą), t. y. jis taip pat yra gerokai didesnis nei eksperto apskaičiuoti, aukščiau nurodyti minimalūs atstumai, reikalingi imtis saugos priemonių ir išvengti susidūrimo, pastebėjus nepažymėtos žoliapjovės kontūrus. Iš ekspertizės akto tiriamosios dalies matyti, jog minėti skaičiavimai buvo atlikti, į atitinkamas formules įvedant tiek normalų vairuotojo reakcijos laiką, tiek ir reakcijos laiką, tamsiu paros metu atsiradus netikėtai kliūčiai, kas leidžia atmesti apeliacinio proceso metu civilinio atsakovo atstovo iškeltą prielaidą, neva ekspertizės akte apskaičiuoti atstumai, kuriems esant nuteistasis galėjo pastebėti žoliapjovę, nustatyti nepatikimai, nes nuteistojo dėmesys autoįvykio metu nebuvo konkretizuotas į žoliapjovę ir jis visiškai nesitikėjo tokios kliūties, tuo tarpu eksperimento metu buvo žinoma, ką reikia stebėti.

Kolegija sutinka su apeliantų teiginiais, jog be specialisto išvadoje ir ekspertizės akte detaliai aptarų KET 53 p. ir 249 p. pažeidimų, traktorių vairavęs nukentėjusysis J. V. (o taip pat ir atitinkamų darbų saugą privalantys užtikrinti vadovaujantys VĮ „Automagistralė” darbuotojai) pažeidė eilę kitų teisės normų, reglamentuojančių saugų eismą Lietuvos Respublikos keliuose, t. y. KET 217.1. p. reikalavimus, kurie draudžia keliuose, pažymėtuose ženklais „Automagistralė“, važiuoti traktoriais, kurių maksimalus konstrukcinis greitis arba greitis dėl jų techninės būklės mažesnis kaip 40 km/h (ekspertizės aktuose užfiksuotas J. V. vairuojamo traktoriaus konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 33,8 km/h), Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 9 str. 8 d. ir KET 250 p. reikalavimus, pagal kuriuos transporto priemonių ar transporto junginių, kurių matmenys, masė su kroviniu ar be jo viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus dydžius, vairuotojai privalo su savimi turėti Susisiekimo ministerijos ir savivaldybių nustatyta tvarka išduotą leidimą (Susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 nustatytas visų kelių transporto priemonių maksimalus leidžiamas plotis 2,55 m.). J. V. taip pat pažeidė ir VĮ „Automagistralė”, kurios viename iš padalinių jis dirbo, direktoriaus įsakyme bei Instrukcijoje apie žoliapjovės panaudojimą nustatytą taisyklę, draudžiančią judėjimą ir darbą magistralėje tamsiu paros metu (Negalima sutikti tik su apeliantų teiginiu, jog J. V. ir atsakingi jo darbdavio atstovai pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. ir KET 285 p. reikalavimus, pagal kuriuos, jeigu dirbama kelyje ar prie kelio, atsakingi asmenys, darbininkai turi pasirūpinti, kad darbo vietos būtų pažymėtos reikiamais kelio ženklais, aptveriamaisiais ir nukreipiamaisiais įtaisais, o tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui – ir signalinėmis šviesomis, o kelyje ne transporto priemonėse ar mechanizmuose esantys darbininkai privalo vilkėti ryškiaspalves įspėjamąsias liemenes, kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog autoįvykio metu J. V. tik važiavo į darbo vietą, o ne dirbo). Nežiūrint to, jog traktoriaus vairuotojas J. V., važiuodamas automagistralėje tamsiu paros metu traktoriumi, kurio maksimalus konstrukcinis greitis nesiekia 40 km/h bei tempdamas be valstybės institucijų leidimo 3,57 m pločio žoliapjovę su iš traktoriaus šoninių gabaritų išsikišančiais reikalaujamais ženklais nepažymėtais kraštais, pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 9 str. 8 d., KET 53 p., 217.1 p., 249 p., 250 p. reikalavimus bei darbdavio VĮ „Automagistralė” nustatytas saugaus darbo taisykles, kolegija laiko, jog baudžiamosios atsakomybės aspektu ne J. V. ar atsakingų VĮ „Automagistralė“ darbuotojų padaryti KET bei darbų saugos taisyklių pažeidimai, o J. Č. padaryti KET 53 ir 171 p. reikalavimų pažeidimai yra tiesioginė autoįvykio priežastis.

Byloje surinktais, teismo ištirtais, skundžiamame nuosprendyje bei šioje nutartyje detaliai aptartais ir įvertintais įrodymais patikimai nustatyta, jog nuteistasis J. Č., vairuodamas sunkvežimį ir juo artėdamas prie ta pačia kryptimi važiujančio traktoriaus BELARUS 1221B su žoliapjove VOTEX BINGO-4, kuris važiavo taip, kad jo galinis kairės pusės ratas riedėjo asfaltuotą dešinįjį kelkraštį nuo važiuojamosios dalies skiriančia ištisine kelio ženklinimo linija, pastebėjęs oranžinius švyturėlius ant traktoriaus kabinos stogo ir traktoriaus galinius gabaritinius žibintus, pažeisdamas KET 53, 171 p. reikalavimus, artėjo prie traktoriaus be šoninio intervalo. Turėdamas visas galimybes užtikrinti saugų atstumą iš šono prasilenkiant su lėtaeige transporto priemone, prie kurios artėjo, o taip pat galimybę pastebėti tinkamai nepažymėtą traktoriaus krovinį atstumu, kuris buvo pakankamas sunkvežimio greičiui sumažinti iki traktoriaus greičio į jį neatsitrenkiant, J. Č. buvo neatidus ir nedėmesingas, ko pasekoje nepažymėtą kliūti pastebėjo per vėlai ir tik tada ėmėsi nusukinėti sunkvežimį nuo traktoriaus, tačiau to padaryti nebespėjo ir susidūrė su prikabinta prie traktoriaus žoliapjove. Apeliantai tik iš dalies teisūs teigdami, jog tuo atveju, jeigu prie traktoriaus nebūtų prikabinta tinkamai nepažymėta žoliapjovė, duotoje situacijoje sunkvežimis (atsižvelgiant į ekspertų nustatytus atstumus) būtų pravažiavęs pro traktorių, jo nekliudydamas. Kaip matyti iš paties nuteistojo parodymų, jis ėmė nusukinėti sunkvežimį nuo traktoriaus, tik pamatęs žoliapjovę, iki to momento, nuteistojo manymu, saugiam prasilenkimui su traktoriumi sunkvežimio važiavimo krypties keisti nereikėjo. Įvertinus paskutiniosios ekspertizės metu patikimai nustatytą aplinkybę, jog iki sunkvežimio nusukinėjimo pradžios sunkvežimis prie traktoriaus artėjo apskritai be šoninio intervalo, galima pagrįstai teigti, jog nuteistasis, pasak jo iki pat manevro pradžios būdamas įsitikinęs, jog traktorius juda kelkraščiu, dėl neatidumo ir nedėmesingumo klaidingai įvertinęs traktoriaus išsidėstymą važiuojamosios dalies atžvilgiu būtų kliudęs traktorių ir tuo atveju, jeigu prie jo apskritai nebūtų buvusi prikabinta žoliapjovė. J. Č. padaryto pažeidimo esmė ir yra tame, kad jis, vairuodamas 2,44 m. pločio sunkvežimį (b. l. 37, t. 2) 3,75 m. pločio pirmąja automagistralės eismo juosta, turėdamas apie 1,30 m. atsargą saugiam šoniniam tarpui užtikrinti neišvažiuojant į antrąją eismo juostą, ignoruodamas traktoriaus oranžinės spalvos švyturėlius bei gabaritines šviesas, artėjo prie jo be šoninio intervalo. 0,26 m. šoninį intervalą tarp sunkvežimio ir traktoriaus J. Č. užtikrino tik pastebėjęs žoliapjovę (kurią, nepaisant tinkamo žoliapjovės nepažymėjimo, turėjo ir galėjo pastebėti žymiai anksčiau), tačiau šis intervalas jau nebuvo pakankamas autoįvykiui išvengti. Paskutiniosios ekspertizės akto tiriamojoje dalyje yra pateiktas detalus, pagrįstas ekspertiniuose tyrimuose naudojamomis formulėmis skaičiavimas, priklausomai nuo transporto priemonių judėjimo greičio nustatant minimalų saugų eismą galintį užtikrinti šoninį tarpą tarp įvykyje dalyvavusių sunkvežimio ir traktoriaus, kuris, sunkvežimio greičiui esant intervale nuo 70 km/h iki 85 km/h, yra nuo 0,8 iki 0,88 m. Taigi, 80 km/h greičiu artėdamas prie traktoriaus (net ir tuo atveju, jei traktorius nebūtų pažymėtas oranžiniais švyturėliais), neprikausomai nuo traktoriaus krovinio (šiuo atveju žoliapjovės) buvimo ar nebuvimo, sunkvežimio vairuotojas saugiam prasilenkimui turėjo užtikrinti ne mažesnį kaip 0,85 m. šoninį tarpą. Tokie sunkvežimio vairuotojo veiksmai, užtikrinantys saugų prasilenkimą su traktoriumi ir nekeliantys jokių nepatogumų nei kitiems eismo dalyviams, nei pačiam sunkvežimio vairuotojui, duotoje kelio situacijoje būtų visiškai atitikę KET 53 ir 171 p. reikalavimus ir leidę išvengti susidūrimo nepriklausomai nuo to, ar traktoriaus vairuotojas būtų padaręs aukščiau aptartus kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus. Duotoje situacijoje šoninis 0,26 m. dydžio intervalas, kurį tarp sunkvežimio ir traktoriaus įvykio metu manevruodamas sukūrė sunkvežimio vairuotojas, negali būti pripažintas saugiu, jis sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, o sunkvežimio vairuotojo J. Č. padaryti KET 53 ir 171 p. reikalavimų pažeidimai - būtinų atsargumo priemonių nesilaikymas, nepaliekant saugiam eismui reikalingo šoninio tarpo tarp transporto priemonių, buvo tiesioginė ir pagrindinė aptariamo autoįvykio kilimo priežastis.

Nusikaltimas, numatytas BK 281 str. 3 d., yra neatsargus. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str.). Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali kilti BK numatytos pasekmės, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d). Neginčytina, kad J. Č. nenumatė, jog dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Nustatyta, kad traktorius, kuris važiavo taip, kad jo galinis kairės pusės ratas riedėjo asfaltuotą dešinįjį kelkraštį nuo važiuojamosios dalies skiriančia ištisine kelio ženklinimo linija, J. Č. buvo iš anksto gerai pastebimas. Iš anksto matydamas traktoriaus oranžinės spalvos švyturėlius bei gabaritinius žibintus, akivaizdžiai rodančius, jog traktoriaus galinio kairio rato ir sunkvežimio priekinio dešinio rato judėjimo trajektorija iš esmės sutampa, J. Č. turėjo numatyti, kad jo kelyje gali atsirasti kliūtis, ir privalėjo vadovautis aukščiau aptartais KET 53, 171 p. numatytais reikalavimais. Įvertinus nurodytą įvykio situaciją, taip pat tai, kad J. Č. yra profesionalus vairuotojas akivaizdu, kad nuteistasis, atsižvelgdamas į kelio ir meteorologines sąlygas bei matomumą, turėjo pasirinkti saugų šoninį tarpą tarp transporto priemonių ir galėjo numatyti, jog kelyje atsiras kliūtis, ir kad nesilaikant KET reikalavimų, gali įvykti autoavarija.

Taigi, nuteistojo kaltė inkriminuoto nusikaltimo padaryme neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo kaltės ir jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 281 str. 3 d. klausimu, baudžiamasis įstatymas nuteistajam pritaikytas tinkamai, apeliacinių skundų argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas.

Dėl civilinės atsakomybės

Civilinio kodekso 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Apylinkės teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos patenkino pilnai, ir nukentėjusiojo naudai priteisė iš civilinio atsakovo M. Č. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 40000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Savo sprendimą dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžio teismas argumentavo tuo, jog nukentėjusiajam J. V. buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas, jam buvo sukeltas didelis fizinis skausmas ir šį skausmą jis patiria iki šiol, dėl to nukentėjusysis patiria ir dvasinius išgyvenimus, po sukeltų sužalojimų tapo pirmos grupės invalidu bei neteko 100 procentų darbingumo ir jo visiško pasveikimo galimybės yra neįmanomos, jam reikalinga nuolatinė slauga, dėl savo sveikatos būklės jis negali savarankiškai judėti, negali savarankiškai atlikti gamtinių reikalų, dėl to nuolat jaučia diskomfortą, prarado gyvenimo džiaugsmą bei dėl patirtų sužalojimų pats negalėjo dalyvauti teisiamajame posėdyje, taip pat atsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę, civilinio atsakovo M. Č. individualios įmonės „(duomenys neskelbtni)“ turtinę padėtį, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kolegija, priimdama dėmesin apeliacinių skundų argumentus, kuriais ginčijamos skundžiamame nuosprendyje padarytos teismo išvados civilinio ieškinio klausimu konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos išsprendė neatsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kuomet neatsargiais nusikaltimais asmuo sunkiai sužalojamas, neturtinės žalos dydis sudaro apie 30 000 litų, o esant mišriai kaltei, neturtinės žalos dydis mažintinas proporcingai nukentėjusiojo kaltės daliai (kasacinės bylos Nr. 2K-132/2007, 2K-492/2006, 2K-474/2004 ir kt.). Atsižvelgiant į sukauptą teisės taikymo patirtį darytina išvada, kad šioje konkrečioje byloje teismas nepakankamai įsigilino į taikytinus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, jų visų nepanaudojo ir dėl to nustatė neproporcingai didelį atlyginimo dydį. Kaip jau aukščiau minėta, kiekvienas eismo dalyvis privalo laikytis visų KET nustatytų saugaus elgesio reikalavimų, tuo tarpu šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad KET reikalavimus pažeidė (šių pažeidimų esmė šioje nutartyje jau yra aptarta) ir nukentėjusysis, taigi paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti, todėl, kaip teisingai pastebi apeliantai, atsižvelgiant į jo kaltės dydį, žalos atlyginimas gali būti sumažintas (CK 6.282 str. 1 d.). Kiekvienu atveju esant mišriai kaltei teismas turi nurodyti nukentėjusiojo kaltės dalį, nes priešingu atveju neįmanoma patikrinti, kuri aplinkybė nulėmė atlygintinos žalos dydžio esminį sumažinimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes dėl įvykio yra trečdalis ir nukentėjusiojo kaltės, todėl proporcingai jo kaltės daliai neturtinės žalos dydis mažintinas. Kolegija, atsižvelgdama į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes ir motyvus, kuriais grindžiami prašymai tiek atlyginti neturtinę žalą, tiek ir sumažinti atlygintinos žalos dydį, vadovaudamasi įstatymu ir teismų praktikos patirtimi bei atsižvelgdama į tai, jog dėl autoįvykio yra trečdalis nukentėjusiojo kaltės, laiko galimu pirmosios instancijos nukentėjusiajam priteistą 40000 litų neturtinės žalos dydį sumažinti iki 20000 litų (t. y. mažinant trečdaliu nuo įprasto tokios kategorijos bylose vidurkio). Dėl žalą padariusio asmens kaltės šioje nutartyje jau yra detaliai pasisakyta, todėl prie apeliacinių skundų argumentų, kuriais prašoma apskritai atmesti civilinį ieškinį motyvuojant nuteistojo kaltės dėl žalos atsiradimo nebuvimu, kolegija plačiau neapsistoja.

Civilinis atsakovas M. Č. individuali įmonė „(duomenys neskelbtni)“ apeliaciniame skunde teisingai pastebi, jog sudaryta civilinės atsakomybės draudimo sutartis perkelia civilinio atsakovo pareigą atlyginti žalą draudimo įmonei, o pats civilinis atsakovas yra atsakingas tik dėl tos žalos, kurios neapima draudimo sutartis, todėl apylinkės teismas nepagrįstai patenkino nukentėjusiojo ieškinį dėl 1726,40 litų (500 eurų) priteisimo iš civilinio atsakovo M. Č. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“.

Nuteistasis J. Č. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas civilinio atsakovo M. Č. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ automobilį MAN 12.232. Civilinio atsakovo, kaip transporto priemonės valdytojo, civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio 2004 m. gegužės 1 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100 000 eurų dėl žalos turtui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo žalą atlyginti. Pagal CK 6.254 str. 2 d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Šioje byloje apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo J. Č. nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą privalo atlyginti nuteistojo darbdavys M. Č. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad civilinį atsakovą ir AB „(duomenys neskelbtini)“ sieja privalomasis procesinis bendrininkavimas (CPK 43 str.). Tokiu atveju teismas turėjo patraukti AB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniu atsakovu (CPK 43 str. 2 d.), tačiau, esant reikalavimui patraukti civiliniu atsakovu ir AB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 245), to nepadarė ir nuosprendyje priteisęs nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimą vien iš civilinio atsakovo M. Č. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ , netinkamai pritaikė BPK 109 str., 113 str. 2 d., CK 6.254 str. 2 d. nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, ištaisydamas šią pirmosios instancijos klaidą, įtraukė byloje civiliniu atsakovu ADB „(duomenys neskelbtini)“ ir teismo posėdyje išklausė jos atstovą. Taigi atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuosprendis dėl civilinio ieškinio išsprendimo keistinas, sumažinant nukentėjusiajam iš civilinio atsakovo M. Č. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 18273,60 lito ir priteisiant nukentėjusiajam iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ 1726,40 litų (500 eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitų nuosprendžio klausimų

Kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė sunaikinti kompaktinę plokštelę ( nepamatuotai įvardindamas ją daiktiniu įrodymu) su eismo įvykio vietos apžiūros vaizdais ir vaizdo lentelėmis. Pagal BPK 94 str. nuostatas teismas, priimdamas nuosprendį, privalo išspręsti daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimą. Tuo tarpu minėta kompaktinė plokštelė pagal BPK 96 str. 1 d. 4 p. turi ne daikto, o dokumento, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, statusą, todėl paliktina saugojimui prie bylos.

Remiantis BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d., iš nuteistojo išieškotinos liudytojo kelionės išlaidos 60 litų 72 ct. (t. 2, b. l. 89).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., 332 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 12 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo. Nukentėjusiojo J. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam J. V. iš M. Č. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 18273 litus 60 ct, iš akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 1726 litus 40 ct neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje nukentėjusiojo J. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Kompaktinę plokštelę su eismo įvykio vietos apžiūros vaizdais ir vaizdo lentelėmis palikti saugojimui prie bylos.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš nuteistojo J. Č. 60 litų 72 ct proceso išlaidų valstybei.