Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Dovilės Jazdauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Giedrės Kairienės,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Laimai Zajankauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. C. P. T. (H. C. P. T.) patikslintą skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas H. C. P. T. kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 2 d. Nr. 25S193860 sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo įvertinti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Pareiškėjas patikslintame skunde (b. l. 17–20) nurodo, kad yra priimtas studijuoti į (duomenys neskelbtini) universitetą pagal patvirtintą studijų programą. Šį faktą patvirtina elektroniniu būdu pateikti dokumentai, kurie yra oficialūs ir galiojantys. Tai reiškia, kad pareiškėjo statusas kaip studento yra teisėtai įtvirtintas, o studijų tikslas – aiškiai apibrėžtas.

Paaiškina, jog prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pateikė per oficialų išorės paslaugų teikėją, laikydamasis nustatytos procedūros. Vėliau buvo pakviestas į nuotolinę apklausą, kurios metu atsakymai galėjo pasirodyti nepakankamai išsamūs dėl objektyvių priežasčių – kalbos subtilybių, techninių trikdžių ar komunikacijos barjerų. Mano, kad tokios aplinkybės savaime negali būti vertinamos kaip sąmoningas tikrovės iškraipymas ar melagingų duomenų pateikimas.

Nurodo, kad iki šiol neturėjo jokių pažeidimų nei Lietuvos Respublikoje, nei kitose Šengeno erdvės valstybėse. Jo tikslas yra teisėtas – studijuoti Lietuvoje pagal priimtą programą, o tai atitinka migracijos politikos tikslus, susijusius su tarptautinių studentų pritraukimu.

Teigia, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, priimtam studijuoti į mokslo ir studijų instituciją. Pareiškėjo teigimu, jis šią sąlygą atitinka, nes yra oficialiai priimtas į aukštąją mokyklą, o tai patvirtina dokumentai. Vien tai, kad apklausos metu atsakymai buvo neinformatyvūs ar neišsamūs, negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti melagingų duomenų pateikimą. Migracijos departamentas nepateikė objektyvių įrodymų, jog jo (pareiškėjo) atsakymai ar dokumentai būtų klaidinantys ar sąmoningai melagingi.

Mano, kad atsakovo Sprendime trūksta objektyvių įrodymų, kodėl apklausos metu pateikti atsakymai turėtų būti laikomi tikrovės neatitinkančiais. Vien formalūs ar bendro pobūdžio įtarimai negali paneigti teisės į leidimą laikinai gyventi, kai egzistuoja kiti dokumentais patvirtinti faktai, įrodantys teisėtą tikslą – studijas Lietuvoje. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad jo anglų kalbos žinios buvo pakankamai geros, šį faktą patvirtino universitetas bei paruošiamosios studijos „English Preparatory Year“.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė jo skundą tenkinti.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą (b. l. 39–43), kuriuo prašo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nustatė, kad apklausos metu pareiškėjas nepagrindė savo atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų.

Migracijos departamentas pažymi, kad apklausos metu buvo siekiama nustatyti, ar pareiškėjo dokumentuose deklaruojami atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslai atitinka tikruosius jo ketinimus gavus leidimą laikinai gyventi. Nors su prašymu buvo pateikti visi reikalaujami dokumentai, apklausos metu pareiškėjas nurodė planuojantis pirmiausia studijuoti anglų kalbos paruošiamąjį kursą, o vėliau tęsti antrosios pakopos studijas. Ši informacija nesutampa su tarpininkavimo rašte pateiktais duomenimis, kuriuose aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas priimtas į pirmosios pakopos studijų programą laikotarpiui nuo 2025 m. rugpjūčio 20 d. iki 2030 m. birželio 30 d.

Įvertinus šį nesutapimą, Migracijos departamentui kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikrojo atvykimo tikslo ir sąlygų, taip pat dėl jo siekio mokytis studijų institucijoje.

Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėjas apklausos metu pateikė neišsamius ir prieštaringus atsakymus, o prašyme nurodyta informacija nesutapo su duomenimis, esančiais pridėtuose dokumentuose. Šiuos neatitikimus Migracijos departamentas vertino kaip piktnaudžiavimą leidimu laikinai gyventi išdavimo procedūromis – pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo tikslą. Atsakovo manymu, vien faktas, kad asmuo priimtas studijuoti į universitetą, savaime nesudaro pakankamo pagrindo išduoti leidimą, jei kyla abejonių dėl jo sąžiningo siekio studijuoti ir realaus ketinimo vykdyti studijų programą.

Migracijos departamentas pažymi, kad vertinant užsieniečio atvykimo tikslą būtina analizuoti ne tik formalius dokumentus, bet ir faktines aplinkybes, leidžiančias objektyviai įvertinti jo galimybes gyventi bei studijuoti Lietuvoje. Dokumentų pateikimas negali būti laikomas pakankamu, jeigu nustatoma, kad asmuo apklausos metu pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie studijų dalykus ar jų eigą. Tokie prieštaravimai kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo deklaruojamo tikslo, jo sąžiningumo bei faktinio dalyvavimo nurodytoje studijų programoje.

Migracijos departamentas mano, kad pareiškėjo elgesys rodo siekį pasinaudoti leidimo laikinai gyventi suteikiamomis galimybėmis ne studijų tikslais, o kitais, oficialiai nedeklaruotais motyvais. Todėl kyla pagrįsta abejonė dėl pareiškėjo tikrojo ketinimo apsigyventi ir studijuoti Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamentas pažymi, kad apklausos yra esminė priemonė nustatyti, ar deklaruojami tikslai atitinka realybę. Užsieniečiams pateikiami klausimai apie studijas, pragyvenimo šaltinius ir galimybes Lietuvoje. Jei asmuo negali atsakyti į paprastus klausimus anglų kalba, kyla abejonių dėl jo pasirengimo studijuoti arba tikrojo noro tai daryti. Tokie prieštaravimai vertinami kaip piktnaudžiavimas migracijos procedūromis, siekiant įteisinti buvimą Šengeno erdvėje. Nustatyta, kad pareiškėjo elgesys sudaro rimtą pagrindą manyti apie galimą nelegalios migracijos grėsmę. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Migracijos departamentas sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi laiko teisėtu, nešališku ir pakankamai motyvuotu.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. 25S193860, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. gegužės 8 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 2503-LLG-4819, nurodydamas pagrindą – ketinimą studijuoti pagal studijų programą (duomenys neskelbtini), universitete (b. l. 52–58).

Tarpininkavimo raštu Nr. 20250124-013462 (duomenys neskelbtini) universitetas patvirtino, kad pareiškėjas yra priimtas studijuoti pagal studijų programą ir sumokėjęs nustatytus mokesčius. Papildomai nurodyta, kad pareiškėjas bus nuolatinių studijų, pirmosios pakopos, Kūrybinių industrijų fakulteto pirmo kurso studentas. Studijų pabaiga numatoma 2030 m. birželio 30 d. Numatoma atvykimo studijuoti data – 2025 m. rugpjūčio 20 d. (b. l. 45–47).

2025 m. gegužės 16 d. įvyko nuotolinė asmens apklausa, kurios tikslas – patvirtinti pareiškėjo tapatybę, vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas (b. l. 68–76).

Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 2 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 25S193860 – atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, remdamasis tuo, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė (b. l. 59–62).

Ginčo teisiniai santykiai yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) ir Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – ir Kriterijų aprašas). Įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas). Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalį išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (2 punktas), taip pat, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 punktas).

Kriterijų aprašo 6 punktas numato, kad nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, priimant sprendimą panaikinti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi ir nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, atsižvelgiama į šiuos kriterijus: užsienietis atsisako būti apklaustas asmeniškai arba apklausos metu pateikia neišsamius, paviršutiniškus ar dviprasmiškus atsakymus, vengia atsakyti arba neatsako į užduodamus klausimus (Kriterijų aprašo 6.10 papunktis).

Pareiškėjas teismui pateiktame skunde paaiškina, kad oficialūs dokumentai patvirtina, jog jis yra priimtas studijuoti į (duomenys neskelbtini) universitetą. Pareiškėjo teigimu, tai reiškia, kad jo statusas kaip studento yra teisėtai įtvirtintas, o studijų tikslas – aiškiai apibrėžtas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, kad pareiškėjas yra priimtas studijuoti į (duomenys neskelbtini) universitetą pagal studijų programą, vienareikšmiai nesudaro pagrindo Migracijos departamentui išduoti leidimą laikinai gyventi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad užsienietis negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2781-815/2025).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su Sprendimu, teigdamas, kad apklausos metu jo atsakymai galėjo pasirodyti nepakankamai išsamūs dėl objektyvių priežasčių – kalbos subtilybių, techninių trikdžių ar komunikacijos barjerų. Mano, kad tokios aplinkybės savaime negali būti vertinamos kaip sąmoningas tikrovės iškraipymas ar melagingų duomenų pateikimas.

Kaip matyti iš pareiškėjo apklausos transkripcinio vertimo, pareiškėjas net kelis kartus patvirtino, kad supranta anglų kalbą (b. l. 68, 75). Pareiškėjas apklausos metu paaiškino, kad ketina Lietuvoje studijuoti 3 metus, iš kurių 2 metai – magistro studijos. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad ketina pagerinti anglų kalbos žinias, todėl pirmaisiais metais studijuos anglų kalbos parengiamąją programą, o sekančiais metais tęs aplinkotyros ir vadybos magistro studijas. Vėliau pokalbio metu dar kartą patvirtino, kad Lietuvoje studijuos aplinkotyrą ir rašys darbą. Tačiau tarpininkavimo rašte nurodyta, kad pareiškėjas bus nuolatinių studijų, pirmosios pakopos, (duomenys neskelbtini) fakulteto pirmo kurso studentas nuo 2025 m. rugpjūčio 20 d. iki 2030 m. birželio 30 d. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad po parengiamųjų anglų kalbos studijų studijuos Kūrybinių industrijų fakultete Kūrybines industrijas (dokumentinių filmų ir video žaidimų kūrimą) ir ateityje norėtų būti kūrybinių industrijų dėstytoju (konkrečiai dokumentinių filmų kūrimo), nors apklausos metu tokių aplinkybių neminėjo ir netgi teigė, jog pasirinko (duomenys neskelbtini) universitetą, nes šio universiteto specialistai gerai išmano aplinkotyrą. Taigi, pareiškėjo paaiškinimai dėl studijų Lietuvoje programos ir laikotarpio yra prieštaringi. Be to, iš pareiškėjo apklausos transkripcinio vertimo matyti, kad pareiškėjas tinkamai nepaaiškino studijų Lietuvoje ((duomenys neskelbtini)) pasirinkimo motyvų, tik abstrakčiai nurodė, kad jis šis universitetas turi gerą reitingą. Pareiškėjas neaiškiai atsakė į klausimus, susijusius su aplikavimu į kitus universitetus. Įvertinusi tarpininkavimo rašte esančius duomenis, taip pat pareiškėjo apklausos metu ir teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Migracijos departamentas išnagrinėjo pareiškėjo su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateiktus dokumentus, įvykdė pareiškėjo apklausą. Taigi Migracijos departamentas tyrimą atliko tinkamai. Sprendime nurodytas teisinis ir faktinis sprendimo priėmimo pagrindas, motyvai, todėl vertinama, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintus reikalavimus keliamus administraciniam sprendimui. Esant tokioms aplinkybės naikinti Sprendimo, kaip to savo patikslintu skundu prašo pareiškėjas, nėra teisinio pagrindo. Netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Skundo netenkinus, atitinkamai nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo H. C. P. T. (H. C. P. T.) patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.