Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. T. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotais asmenimis byloje esant J. K., J. V., A. V., M. J., R. M., V. V., M. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po Pareiškėjos dukters K. V. mirties liko turto dalis, kuri nebuvo paskirta testamentu, tai piniginės lėšos, esančios uždarosios akcinės gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje, taip pat auksiniai papuošalai, paveikslai ir kitas turtas.

Pareiškėja yra antros eilės įpėdinė pagal įstatymą į palikėjos K. V. turtą. Pareiškėjos dukterys M. J., R. M., J. K. bei sūnūs J. V., A. V., V. V., M. V. yra ketvirtos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Pareiškėjos dukters K. V. sudarytas testamentas yra galiojantis, todėl jos sūnaus V. V. sutuoktinei yra taikomos testamentinio paveldėjimo teisės normos bei testamento sąlygos, ir nėra taikomos įstatyminio paveldėjimo normos.

Pareiškėja po dukros K. V. mirties nesikreipė į notarų biurą nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslais, tačiau tuoj pat, po jos mirties priėmė dukters palikimą pradėdama paveldimą turtą valdyti. Ji dukrą slaugė iki jos mirties jos gyvenamojoje vietoje, aprūpino ją maisto produktais, vaistais, priežiūros priemonėmis, palaidojo iš savo lėšų. Iš karto po dukters mirties ji perėmė jos pinigus, auksinius papuošalus, porcelianinį servizą ir visus kitus jai priklausiusius vertingus bei kitus daiktus, t. y. po palikimo atsiradimo ji atliko visus įmanomus ir būtinus veiksmus išreiškiant norą bei sutikimą įgyti visas teises į dukters K. V. palikimą. Pareiškėjos dukros ir sūnūs neišreiškė valios ir noro priimti sesers palikimo, sesers paliktu turtu nesirūpino, jo nepriėmė ir į paliktą turtą nepretenduoja. Kadangi neleidžiama palikimo priimti iš dalies, todėl laikytina, kad Pareiškėja priėmė visą palikimą, t. y. ir pinigines lėšas, esančias uždarosios akcinės gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės (duomenys neskelbtini) valdomame pensijų fonde. Pareiškėja siekia paveldėti turtą, po dukters K. V. mirties, tačiau neturi reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog Pareiškėja priėmė palikimą po savo dukters K. V. mirties ir kitokia, negu teismo tvarka, šį faktą patvirtinančių dokumentų negali gauti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas visiškai.

Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka negalima įgyvendinti savo teisių paveldėti, juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Iš pareiškėjos M. T. V. pareiškimo ir jame nurodytų paaiškinimų, suinteresuotų asmenų atsiliepimų ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjos dukra K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos dukra K. V. santuokos sudariusi nebuvo, vaikų nesusilaukė.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog po palikėjos K. V. mirties atsirado palikimas, kurį sudaro nekilnojamas ir kitas turtas – dalis gyvenamojo namo ir kitų pastatų, žemės sklypo dalis, esantys adresu (duomenys neskelbtini), piniginės lėšos, esančios uždarosios akcinės gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės (duomenys neskelbtini) valdomame pensijų fonde, piniginės lėšos paliktos paskutinėje palikėjos gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), ir kitas kilnojamas turtas. Pagal patvirtintą (duomenys neskelbtini) testamentą Kauno miesto 23-iojo notarų biuro notarės J. M., notarinio registro (duomenys neskelbtini), palikėja paliko turto dalį – nekilnojamąjį turtą esantį adresu (duomenys neskelbtini), Pareiškėjos sūnaus V. sutuoktinei B. V.. Taip pat, po palikėjos K. V. mirties liko turto dalis, kuri nebuvo paskirta testamentu – piniginės lėšos, esančios uždarosios akcinės gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės (duomenys neskelbtini) valdomame pensijų fonde, piniginės lėšos, asmeniniai daiktai palikti paskutinėje palikėjos gyvenamojoje vietoje taip pat auksiniai papuošalai, paveikslai ir kitas turtas. Šį mirusiosios turtą priėmė Pareiškėja, kuri juo naudojosi, rūpinosi, prižiūrėjo jį kaip savo nuosavą turtą. M. T. V. dėl priimto palikimo niekas jokių pretenzijų nepareiškė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienas iš atsiradusio palikimo priėmimo būdų yra pradėjimas faktiškai jį valdyti, tai yra rūpintis kaip savo turtu.

Šiuo atveju mirusiosios turto faktinis valdymas yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad M. T. V. aktyviais ir viešais veiksmais išreiškė valią siekdama įgyti teises į savo dukros K. V., mirusios (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ir galinčias kilti iš palikimo, tai yra faktiškai po palikėjos mirties pradėjo palikimą valdyti, taigi ir priėmė jį per įstatymo nustatytą terminą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po dukros K. V., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.