- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-25
- Bylos Nr.
- N-575-110-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-08811-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutarimo R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. G. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad R. G. 2010 m. lapkričio 28 d., apie 19.45 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairavo automobilį „MB“, persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė gretima eismo juosta važiavusį automobilį, jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Įvykio metu apgadintos transporto priemonės. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 106, 109, 231.1 ir 234 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 9 d. nutarimu už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymą R. G. skyrė galutinę 3 100 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas nurodė, kad pažeidėjas iš dalies kaltę pripažino, paaiškindamas, jog minėtu laiku važiavo Savanorių prospektu ir nejuto, kad būtų sukėlęs eismo įvykį, tačiau gailisi dėl įvykusių pasekmių. Konstatavo, jog padarytą pažeidimą įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, nuotraukos, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, nukentėjusiojo ir liudytojos paaiškinimai, transporto priemonių techninės apžiūros aktas ir kita bylos medžiaga. Nurodė, jog pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Apeliantas nurodo, kad eismo įvykio schemoje ir fotonuotraukose pateikti prieštaringi duomenys, kuriais teismas vadovautis negalėjo. Pažymi, jog teismas nepagrįstai nukentėjusiuoju pripažino automobilį vairavusį A. P., o liudytoja – D. Z., kadangi automobilio savininkė yra D. Z., todėl ji pripažintina nukentėjusiąja, o A. P. liudytoju. Be to, apelianto nuomone teismas negalėjo remtis D. Z. paaiškinimu, nes jis akivaizdžiai parašytas remiantis A. P. paaiškinimu. Nurodo, kad eismo įvykio nejuto, jokių signalizavimų iš paskos nematė. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, nes ne visi jame išdėstyti duomenys yra neginčijami. Paaiškina, kad pareigūno padaryta išvada, jog automobilį „MB“ vairavęs asmuo turėjo jausti automobilių kontaktą, viršija jo kompetenciją. Atkreipia dėmesį, jog teismas turėjo nustatyti, ar apeliantas iš eismo įvykio vietos nuvažiavo suvokęs, kad sukėlė eismo įvykį, sąmoningai siekdamas išvengti atsakomybės, todėl labai svarbūs yra liudytojų A. P. ir D. Z. parodymai, tačiau jie teismo apklausti nebuvo. Nurodo, kad automobilių apgadinimai yra menkaverčiai, vos įžiūrimi, iš to matyti, kad kontaktas buvo labai silpnas ir dėl to galėjo jo nesuvokti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu R. G. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3 100 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Apeliantas savo kaltės padarius jam inkriminuojamą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą neneigia, tačiau ginčija padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, argumentuodamas tuo, kad byloje nėra surinkta pakankamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog jis jautė ir suvokė savo vairuojamu automobiliu kliudęs kitą transporto priemonę.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų, nesurinko ir neištyrė visų galimų įrodymų, todėl priimto nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.
Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad jis priimtas pasirėmus iš esmės tik nukentėjusiojo nubraižyta eismo įvykio vietos schema, nuotraukomis, rašytiniais nukentėjusiojo ir juo važiavusios liudytojos paaiškinimai bei policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu, kurie šiuo atveju nėra pakankami spręsti apie padarytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pažeidimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nei policijos pareigūnas G. S., nei nukentėjusysis A. P. ir su juo važiavusi D. Z. apklausti nebuvo. Pažymėtina, jog vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs (žr. pvz., nutartį byloje Nr. N1-1333/2007), jog nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Byloje teismo posėdžio protokolo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, kokius parodymus administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo davė teisme, ar jo paaiškinimai nuoseklūs. Neaišku, ar teismo posėdžio metu buvo tiriami esantys rašytiniai įrodymai ir ar R. G. buvo sudaryta reali galimybė juos ginčyti, pateikti pastabas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementų apskritai neanalizavo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas. Toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. G. apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.