- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-21
- Bylos Nr.
- e2-504-302/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00437-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ABB
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos informacinės sistemos“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ABB atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ABB ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos informacinės sistemos“ dėl skolos ir netesybų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ABB kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Baltijos informacinės sistemos“ 49 379 Eur skolą, 1 359 Eur delspinigių ir 6 (šešių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Baltijos informacinės sistemos“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises, esančius pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, egzistuoja tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi atsakovei ieškinio suma yra didelė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
4. Teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu ir pateiktais įrodymais, nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje civilinio proceso stadijoje teiktų pagrindą daryti išvadą, kad ieškinys preliminariai yra nepagrįstas.
5. Spręsdamas klausimą dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, teismas pažymėjo, kad nors atsakovė turi finansinių sunkumų, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą, nenustatyta, o vien ieškovės deklaratyvūs teiginiai apie grėsmę teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teisių, juolab, jog atsakovė yra ūkio subjektas, kurio veiklai turto areštas gali turėti itin sunkių pasekmių.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė UAB ABB atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Aplinkybė, kad atsakovė vengia atsiskaityti su ieškove ir nenurodo informacijos apie neatsiskaitymo priežastis, patvirtina atsakovės nesąžiningą elgesį.
7.2. Atsakovei ieškinio suma yra didelė, kadangi jos veikla nuostolinga, be to, atsakovė valstybės biudžetui yra skolinga 42 467,08 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujo įrodymo priėmimo
9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
10. Ieškovė 2022 m. gegužės 27 d. teismui pateikė 2022 m. gegužės mėn. akcinės bendrovės Vilniaus šilumos tinklai raštą, kuriuo grindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei būtinybę, t. y. atsakovės nesąžiningumą.
11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės pateiktas naujas įrodymas neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam atskirajam skundui, t. y. pateiktas naujas įrodymas yra susijęs su ginčo nagrinėjimu iš esmės, o šiuo atveju sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir šio naujo įrodymo į bylą nepriima.
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, o šalys šios teismo išvados neginčija. Vadinasi, pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
14. Tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme, tiek atskirajame skunde ieškovės pozicija dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo (grėsmės sąlygos) grindžiama ieškinio reikalavimo sumos dydžiu ir galimu atsakovės nesąžiningumu. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovei ar atsakovės turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovės turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovės nesąžiningą elgesį (t. y. jos veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto apimtį) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018).
15. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovės) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas būtent siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovės jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovės interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepateikė duomenų, leidžiančių atsakovės elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Pažymėtina, kad vien aplinkybė dėl atsakovės neatsiskaitymo su ieškove ir nepateikimo informacijos apie neatsiskaitymo priežastis, savaime negali būti laikoma pakankama atsakovės nesąžiningumui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu nustatyti. Šios ieškovės nurodytos aplinkybės pagrįstumas vertinamas ir gali būti konstatuotas tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Iš bylos medžiagos apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog atsakovė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, o aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys, neįrodo realaus atsakovės suinteresuotumo siekti apsunkti ar padaryti neįmanomu galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą. Priešingai, atsakovė atsiliepime į ieškinį pripažįsta skolą ieškovei ir nurodo, kad 2022 m. birželio – rugsėjo mėnesiais ketina atsiskaityti su ieškove, o tai paneigia atsakovės siekį elgtis nesąžiningai ir perleisti turtą. Kadangi turto areštas taikytinas tik tuomet, kai grėsmė būsimo teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui galėtų kilti dėl atsakovės nesąžiningais pripažintų veiksmų, bet ne dėl to, kad atsakovė neturi pakankamai turto / piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti, ieškovės atskirajame skunde išsakomos abejonės dėl atsakovės realaus pajėgumo įvykdyti būsimą teismo sprendimą praranda aktualumą.
17. Nesant objektyvių duomenų, rodančių nesąžiningą atsakovės elgesį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti aiškinamas ir taikomas tokiu būdu, jog sudarytų sąlygas ieškovei nustatyti atsakovės turimo turto sudėtį, įvertinti, ar ieškinio patenkinimo atveju bus reali galimybė iš atsakovės išieškoti priteistas lėšas. Tai neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių esmės ir paskirties.
18. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.