- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-29
- Bylos Nr.
- II-261-870/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05594-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. balandžio 2 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-5132/15(1.1.56-SM3) panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė D. L., išnagrinėjusi M. M. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2015 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. A11-5132/15(1.1.56-SM3) (toliau – ir Nutarimas) pripažino, kad M. M. 2014-11-17, 09:59 val., Maironio g. 15, Vilniuje, nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 150.10 punkto reikalavimų, nes vairuodamas automobilį „Opel Signum“, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamojoje zonoje, t.y. ten, kur sustojusi transporto priemonė kliudė kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, Tuo M. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 4 d. bei jam paskirta 57 EUR bauda (b.l. 4).
Šalies argumentai
M. M. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą 2015 m. balandžio 2 d. nutarimą Nr. A11-5132/15(1.1.56-SM3), motyvuodamas tuo, kad administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Nurodo, kad įvažiavimui į teritoriją, esančią Maironio 15, Vilniuje, buvo paliktas tarpas, pro kurį galėjo pravažiuoti lengvasis automobilis, pėstieji taip pat galėjo be jokių kliūčių praeiti. Visa tai matyti iš savivaldybės fotonuotraukų. Todėl darytina išvada, kad automobilis nei pėsčiųjų, nei transporto priemonių eismui netrukdė. Taip pat pažymi, kad šis įvažiavimas į teritoriją, esančią Maironio 15, Vilniuje, jau keletą metų nėra naudojami. Kelių eismo taisyklėse nėra tiksliai ir konkrečiai apibrėžta sąvoka „trukdymas eismui“, todėl kiekvienas eismo dalyvis ją interpretuoja pagal situaciją. Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi pėsčiųjų ar transporto priemonių vairuotojų skundų, kuriuose būtų teigiama, kad jo transporto priemonė trukdė eismui. Be to, savivaldybė eismo trukdymo faktą nustatė remdamasi savivaldybės tarnautojo asmenine nuomone, o ne konkrečiais faktais ir įrodymais. Aikštelėse prie gyvenamųjų namų ar prekybos centrų automobiliai parkuojami arti vienas kito ir sunku patekti į pastarojo vidų, tačiau neteko girdėti, kad dėl to vairuotojai būtų baudžiami už trukdymą eismui (b.l. 2-3).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius nesutinka su skundu (b.l. 1).
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius nurodo, kad iš fotonuotraukų matyti, kad transporto priemonė „Opel Signum“, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini) buvo pastatyta KET draudžiamoje vietoje – ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesaforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelės, stovėjimo vietos, garažo, kiemo, teritorijos, trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Automobilis buvo pastatytas ant įvažiavimo į kiemą.
Apklaustas teismo posėdžio metu M. M. nurodė, kad skundą palaiko. Jis neneigia, kad paliko automobilį, kur jis niekam netrukdė. Ten yra įvažiavimas į kiemą, bet eismui nekliudo. Jo supratimu, draudžiama stovėti, jeigu jis trukdė kažkam pravažiuoti. Tie vartai, kurie yra įvažiuojant į teritoriją yra nenaudojami ir nenaudojami jau seniai. Jis ten dirba. Jis buvo palikęs vizitinę kortelę, o pėstiesiems buvo paliktas metro su puse ilgio atstumas. Net pats šaligatvis vietomis yra siauresnis negu buvo palikta. Jis mano, kad neįgalieji irgi pravažiuotų. Matosi, kad ten yra įvažiavimas į teritoriją. Ten, galima sakyti, yra kitas kelias. Ženklai sustoti ir stovėti draudžiama ten tikrai negalioja. Ženklas galioja Maironio gatvėje, kaip ir turi būti. Ženklas sustoti ir stovėti draudžiama baigiasi Maironio gatvės važiuojamojoje dalyje.
Institucijos, priėmusios nutarimą atstovė, D. L. paaiškino, kad pažeisti net du punktai. Yra įvažiavimas į kiemą, kas trukdo eismui ir taip pat trukdoma pėstiesiems. Prašo teismą palikti nutarimą nepakeistą ir atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vyresn. kasininkas – kontrolierius T. R. nurodė, kad buvo trukdoma pėsčiųjų ir transporto priemonių eismui. Ten yra pravažiavimas. Toliau ten yra šaligatvis, toliau stovi draudžiamasis ženklas, kuris taip pat galioja. Šaligatvis jau yra pažeidimas. Yra ženklas sustoti draudžiama. Šitas ženklas galioja kelyje. Kelias yra važiuojamoji dalis ir šaligatvis. Iš esmės, tokie vartai, bet kuriuo metu gali būti pradėti naudoti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) numatyta, kad sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas - užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų.
KET 150.10 punktas numato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
Iš bylos medžiagos (b.l. 29, 39, 40) matyti, kad M. M. pripažintas kaltu pagal ATPK 124¹ str. 4 d. už tai, kad jis, pirma, vairuodamas automobilį „Opel Signum“, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko automobilį stovėti įvažiavime į kiemą, kur jo tokiu būdu sustojęs ir paliktas stovėti automobilis trukdė kitiems vairuotojams įvažiuoti į kiemą, antra, jo tokiu būdu sustojęs ir paliktas stovėti automobilis kliudė pėsčiųjų eismui. M. M. nesutinka su jam inkriminuotais pažeidimais, teigdamas, kad jis jų nepadarė, todėl teismas vertina, ar M. M. vairuodamas automobilį „Opel Signum“, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko automobilį stovėti įvažiavime į kiemą, kur jo tokiu būdu sustojęs ir paliktas stovėti automobilis trukdė kitiems vairuotojams įvažiuoti į kiemą ir ar jo tokiu būdu sustojęs ir paliktas stovėti automobilis trukdė pėsčiųjų eismui.
M. M. teigia, kad jo įvažiavime į kiemą sustojęs ir paliktas stovėti automobilis netrukdė kitiems vairuotojams įvažiuoti į kiemą (b.l. 39). Šiam teiginiui M. M. nurodo argumentus, jog, pirma, įvažiavimui į teritoriją buvo paliktas tarpas, pro kurį galėjo pravažiuoti lengvasis automobilis (tai matyti iš fotonuotraukų) (b.l. 2-3), antra, šis įvažiavimas į teritoriją jau keletą metų nėra naudojamas (b.l. 3, 39).
Atsakydamas į pirmąjį M. M. argumentą, jog įvažiavimui į teritoriją buvo paliktas tarpas, pro kurį galėjo pravažiuoti lengvasis automobilis (tai matyti iš fotonuotraukų) (b.l. 2-3), teismas pažymi, kad, visų pirma, iš fotonuotraukų matyti, jog įvažiavimas į kiemą (teritoriją) yra platus, vartai taip pat platūs, todėl laikytina, kad šis įvažiavimas į kiemą (teritoriją) skirtas ne tik tokių matmenų transporto priemonėms, kurios galėtų pravažiuoti pro M. M. paliktą tarpą, tačiau ir kitoms, didesnių matmenų, masyvesnėms, sunkesnių kategorijų transporto priemonėms arba masyvesniems lengviesiems automobiliams, kurios, akivaizdu, negalėtų įvažiuoti į kiemą (teritoriją) palikdamos pakankamą tarpą tarp M. M. ir savo automobilio. Pats M. M. skunde nurodė, kad iš fotonuotraukų matyti, jog buvo paliktas tarpas, pro kurį galėjo pravažiuoti lengvasis automobilis, taigi, jis sutinka, kad masyvesnės, sunkesnių kategorijų transporto priemonės pro tokį jo paliktą tarpą nepravažiuotų, be to, iš fotonuotraukų matyti, jog į kiemą (teritoriją) galimai galėjo įvažiuoti būtent tokių matmenų šviesios spalvos lengvasis automobilis, tačiau tai nereiškia, kad į kiemą (teritoriją) galėtų įvažiuoti masyvesnis už šį šviesios spalvos automobilį lengvasis automobilis. Antra, svarbu paminėti, kad T. R. nurodė, jog buvo trukdoma transporto priemonių eismui (b.l. 12, 40). Šis jo liudijimas reiškia, kad jis būdamas įvykio vietoje įvertino galimybę pravažiuoti, prasilenkti saugiai, paliekant pakankamą tarpą tarp 2 automobilių, tarp jų ir lengvųjų, ir nustatė, kad tai padaryti ne dėl kitų objektyvių kliūčių, pavyzdžiui, vairavimo įgūdžių stokos, o dėl M. M. sustojusio ir palikto stovėti automobilio, neįmanoma. Pažymėtina, kad byloje duomenų, jog T. R. būtų suinteresuotas apkalbėti M. M., būtų kitaip suinteresuotas neskaidria bylos baigtimi, nėra. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad M. M. sustojusio ir palikto stovėti automobilio trukdymo kitiems transporto priemonių vairuotojams įvažiuoti į kiemą (teritoriją) faktas įrodytas.
Atsakydamas į antrąjį M. M. argumentą, jog šis įvažiavimas į teritoriją jau keletą metų nėra naudojamas (b.l. 3, 39), teismas atkreipia dėmesį į kelis aspektus. Visų pirma, sutiktina su T. R. nuomone, kad vartai bet kuriuo metu gali būti pradėti naudoti. Taigi, jeigu vartai automobilio palikimo stovėti momentu būtų pradėti naudoti pagal paskirtį, t.y. atverti tam, kad pro juos būtų galima patekti į kiemą (teritoriją), kitos transporto priemonės vairuotojas dėl aukščiau išvardintų priežasčių negalėtų pro juos įvažiuoti į kiemą (teritoriją). Antra, tai yra įvažiavimas į įmonės, kurioje M. M. dirba pardavimų vadybininku (b.l. 39), kiemą (teritoriją). Nors teismas neturi pagrindo abejoti, jog M. M. žino, kad vartai nenaudojami seniai, tačiau jis, nebūdamas atsakingas už galimybės transporto priemonėms ar asmenims judėti pro vartus užtikrinimą, pavyzdžiui, nebūdamas įmonės vadovu ar jo paskirtu atsakingu asmeniu, negalėjo tikėtis ar žinoti, kad jo automobilio palikimo stovėti momentu šie vartai nebus pradėti naudoti.
M. M. teigia, kad pėstieji galėjo be jokių kliūčių praeiti (b.l. 2), jiems buvo paliktas 1, 5 m. atstumas (b.l. 40), todėl jis nesutrukdė pėsčiųjų eismui (b.l. 39). Teismas nesutinka su šiuo M. M. argumentu. Iš vidurinės dešinės pusės nuotraukos (b.l. 16) matyti, kad stulpo, ant kurio pakabintas ženklas, nurodytas KET 1 priedo 332 p., pagrindo tolimiausias nuo važiuojamosios dalies kraštas, kurį, sprendžiant iš tos pačios fotonuotraukos, galima būtų laikyti minimaliu šaligatvio pločiu, pagal viduriniąją kairiąją fotonuotrauką (b.l. 16), išvedus tiesią liniją nuo šio tolimiausio krašto link M. M. automobilio, ši linija susikerta su M. M. automobilio priekiniu bamperiu. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad M. M. paliktas atstumas tarp jo automobilio priekio ir Maironio g. važiuojamosios dalies pradžios buvo siauresnis, nei minimalus šaligatvio plotis. T. R. būdamas įvykio vietoje įvertino galimybę praeiti ar pravažiuoti neįgaliojo vežimėliu šiuo tarpu, tačiau jis nustatė, kad pėstiesiems tai padaryti trukdo M. M. automobilio priekis. Pažymėtina, kad byloje duomenų, jog T. R. būtų suinteresuotas apkalbėti M. M., būtų kitaip suinteresuotas neskaidria bylos baigtimi, nėra. Pažymėtina, kad netgi jeigu ir pėstieji galėtų praeiti ar pravažiuoti šį tarpą priverstinai neišlįsdami į važiuojamąją dalį, jie negalėtų laisvai judėti tarpo, kuris dėl M. M. automobilio priekio išsikišimo į šį tarpą, tampa mažesniu už šaligatvį, ribose. Tokiu būdu pėstieji priverčiami aplenkti automobilio priekį, jie negali judėti toje dalyje, kurioje yra automobilio priekis, tokiu būdu suvaržoma pėsčiųjų teisė laisvai pasirinkti savo judėjimo kryptį, t.y. laisvai judėti.
Atsakydamas M. M. argumentą, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi pėsčiųjų ar transporto priemonių vairuotojų skundų, kuriuose būtų teigiama, kad jo transporto priemonė trukdė eismui ar pėsčiųjų judėjimui (b.l. 3), teismas pažymi, jog sutiktina su D. L. pozicija, kad administracinio teisės pažeidimo protokolai rašomi tik tuomet, kai yra gauti skundai bei kad jei KET neleidžia toje vietoje statyti automobilį, skundas nėra privalomas (b.l. 39). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie, tikėtina, padarytą pažeidimą (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2/2012). Bylos tyrimo pradėjimo vada yra informacija apie padarytą administracinės teisės pažeidimą. Tokia vada pradėti tyrimą gali būti kompetentingo pareigūno tiesioginis administracinės teisės pažeidimo fakto nustatymas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-33-648/2015). Šiuo atveju, T. R. pagrįstai įtarė, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas ir tiesiogiai administracinės teisės pažeidimo faktą nustatė.
Atsakydamas M. M. argumentą, jog savivaldybė eismo trukdymo faktą nustatė remdamasi savivaldybės tarnautojo asmenine nuomone, o ne konkrečiais faktais ir įrodymais (b.l. 4), atkreiptinas dėmesys, kad pažeidimas įrodomas ne tik subjektyviais duomenimis, t.y. savivaldybės tarnautojo asmenine nuomone (liudijimais), tačiau ir objektyviais duomenimis, t.y. fotonuotraukomis (b.l. 16).
Atsakydamas į M. M. argumentą, jog jis buvo palikęs vizitinę kortelę (b.l. 39), teismas pastebi, kad nei KET, nei ATPK nenumato išimties administracinės atsakomybės pagal KET 150.10 p., ATPK 124¹ str. 4 d. taikymui tuo atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo palieka vizitinę kortelę. Iš principo, toks eismo dalyvių informavimas apie galimybę jiems paskambinti M. M. netgi neužtikrina, kad visais atvejais eismo dalyviui pavyks prisiskambinti M. M., pavyzdžiui, neįgaliajam, sėdinčiam neįgaliojo vežimėlyje, kurio rega silpna.
Teismas pažymi, kad M. M. pripažintas kaltu pažeidęs KET 150.10 p., o ne kitus KET punktus, pagal kuriuos draudžiama sustoti ir palikti stovėti automobilį, todėl M. M. kaltės nustatymui neturi reikšmės ženklo, nurodyto KET 1 priedo 332 p., pažeidimas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad byla ištirta išsamiai, Nutarimas teisėtas ir pagrįstas, nuobauda skirta pagal įstatymus (sunkinančia aplinkybe pagrįstai laikyta tai, kad pareiškėjas per metus padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą (2014-08-18 jo atžvilgiu priimtas nutarimas už ATPK 124¹ str. 4 d. numatytą pažeidimą (b.l. 14)), bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuobauda galėtų būti švelninama, nenustatyta. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. balandžio 2 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-5132/15(1.1.56-SM3) yra teisėtas bei pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. balandžio 2 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-5132/15(1.1.56-SM3) palikti nepakeistą ir M. M. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.