Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Audra Dudzinskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad S. M. tėvas A. M. turėjo brolį J. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini). A. M. gimimo liudijimas ir archyviniai duomenys apie J. M. gimimą patvirtina, kad jų tėvai buvo Z. M. ir A. Z. (Z). S. M. buvo J. M. dukterėčia ir penktos eilės įpėdinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Į notarą dėl J. M. palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, tai patvirtina notaro atsakymas į paklausimą dėl palikimo priėmimo po J. M. mirties. Duomenys iš Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo apie J. M. turėtą nekilnojamąjį turtą patvirtina, kad J. M. priklausė namų valda (duomenys neskelbtini), šie duomenys nekilnojamojo turto registre nebuvo registruoti. Taip pat J. M. jau po mirties (duomenys neskelbtini). apskrities viršininko sprendimu Nr. S-33-19132 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 329/493 dalis 4,9300 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 3 punktas nustato, kad mirus minėtos tvarkos 2.1. – 2.4. punktuose nurodytiems piliečiams, kurie nustatytuoju laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui. Pareiškėjos teta S. M. yra J. M. įstatyminė įpėdinė, ji ėmė rūpintis namų valda, o vėliau ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini)dalimi. Palikimo po J. M. mirties atsiradimo metu galiojo 1964 m. CK, pagal kurį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą ir šiuos veiksmus atliko per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Po J. M. mirties niekas nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, tačiau pareiškėjos teta S. M. po savo dėdės J. M. mirties pradėjo valdyti jo turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad S. M., mirusi (duomenys neskelbtini)., priėmė J. M., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti, todėl prašomas faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)., priėmė palikimą po savo dėdės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.