Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės ir Lino Šiukštos,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. B. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 4 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. B. kaltinamas tuo, kad, veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., G. Ž., G. B., A. J., D. Č., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų ‑ turėdamas tikslą palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų ir nubausti K. B. už šio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno mieste veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje, organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo disponavo šaunamaisiais ginklais, o būtent:

1.1. 2010 metų vasarą A. O. iš K. B. sužinojo apie pastarojo ketinimą tęsti savo nusikalstamą veiką nebe su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. ir kitais jų bendrininkais, o kitoje Kauno miesto nusikalstamoje grupuotėje. Apie tai A. O. pranešė organizuotos grupės lyderiams D. Č. ir T. G., tuo metu besislapstančiam nuo teisėsaugos pareigūnų Nyderlandų Karalystėje, Roterdamo mieste. T. G. nurodė A. Z. ir A. O. Lietuvoje susisiekti su kitais organizuotos grupės lyderiais G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., kad šie parinktų ir paskirtų nusikalstamos veikos bendrininkus bei nurodė K. B. stipriai sumušti už savo ir bendrininkų kriminalinio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno mieste veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje. A. O. ir A. Z. 2010 m. vasarą, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 21 d., degalinėje „Lukoil“, (duomenys neskelbtini), susitiko su D. Č. ir A. J., kurie paskyrė A. O., A. Z., D. Č., M. N., E. M. ir J. J. atsakingais už nusikaltimo parengimą bei padarymą, nurodė šiems paimti organizuotos grupės dalyvių be leidimo laikytą šaunamąjį ginklą ‑ 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą „TT“, K. B. surasti, atimti laisvę ‑ sučiupti ir nuvežti į nuošalią vietą, ten stipriai sumušti, sulaužyti rankas, kojas ir perduoti organizuotos grupės lyderių žinią, kad niekas iš jų grupuotės į kitą gaują pereiti negali.

1.2. Vykdydami nurodymą, 2010 m. rugsėjo 21 d., apie 18-19 val., A. Z., D. Č., M. N., E. M., J. J. ir A. O. pastarojo vairuojamu automobiliu „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvykę į aikštelę (duomenys neskelbtini), netoli degalinės (duomenys neskelbtini), užpuolė automobilyje „Audi A4“ sėdėjusius pistoletais ginkluotus K. B. ir P. R.. A. O. likus automobilyje „VW Caravelle“ už vairo, E. M., D. Č. ir J. J. bandė K. B. ištraukti iš automobilio, bet šis pasipriešino ir vieną kartą šovė iš be leidimo turėto 7,62 mm kalibro pistoleto „TT“ Nr. (duomenys neskelbtini) E. M. į galvą, tačiau kulka šį kliudė nežymiai, o M. N. tuo metu iš automobilio „Audi A4“ ištraukė P. R.. A. Z., nukreipęs be leidimo turimą 7,62 mm kalibro pistoletą „TT“ į gulintį ant žemės P. R., saugojo bendrininkus nuo galimo P. R. ginkluoto pasipriešinimo, kai tuo tarpu E. M., J. J., M. N. ir D. Č. ištraukė K. B. iš automobilio „Audi A4“, sudavė šiam rankomis ir kojomis bendrai ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas, nunešė į automobilį „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į kurį įsėdo ir A. Z., po ko visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) mišką. A. O. vairuojamu automobiliu vežant ant grindų paguldytą K. B., J. J. laužė pastarajam rankų pirštus, o atvežus į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) ir ištraukus K. B. iš automobilio, paguldžius šį ant žemės, taip atėmus nukentėjusiajam laisvę, A. O. ir A. Z. stebint, M. N., J. J. ir E. M. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip po 3-4 smūgius ir laužtuvais ‑ ne mažiau 10 smūgių į kojas ir rankas, bendrai suduodami nukentėjusiajam ne mažiau 24 smūgių į galvą, veidą, rankas, kojas, padarydami K. B. žaizdas nosies nugarėlėje ir jos šone, galvos plaukuotoje srityje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, paviršines žaizdas kairėje blauzdoje, plėštinę žaizdą dešiniame delne, odos nubrozdinimus dešiniame delne, dešiniame kelyje, poodines kraujosruvas apie kairę akį, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, nosies kaulų lūžimą, dešinės plaštakos ketvirto delnakaulio lūžimą ir kairio blauzdikaulio kūno lūžimą, durtinius ir pjautinius sužalojimus kaktoje, skruoste, viršutinėje lūpoje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vykdydami T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. nurodymą, mušant K. B. jie perdavė pastarajam organizuotos grupės lyderių žodžius, kad „niekas į kitą gaują pereiti negali“, po ko įkėlė K. B. į mikroautobusą bei nuvežę prie Masiulio g. 10, Kaune, paliko gulėti viešojo transporto stotelėje. A. O., A. Z., E. M., J. J., M. N. ir D. Č. K. B. sužalojimo metu, neturėdami leidimo 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo ‑ pagrobė nukentėjusiojo neteisėtai įgytą ir laikytą 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuo įgijimo iki 2017 m. sausio 21 d. organizuotos grupės lyderių nurodymu ir žinia, neturėdamas leidimo, E. M. laikė sandėliuke, esančiame Juozapavičiaus g. 44-13, Kaune, kol šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis atliekant kratą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiu būdu jis – R. B., veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., G. Ž., G. B., A. J., D. Č., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo Lietuvos Respublikos teritorijoje 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo ir iki 2017 m. sausio 23 d. laikė šaunamąjį ginklą ‑ 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais R. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat R. B. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., G. Ž., G. B., A. J., D. Č., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų ‑ turėdamas tikslą įtvirtinti ir palaikyti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų, nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č. kaip grupuotės lyderių pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, jų kontrabandą, o būtent:

2.1. 2011 m. M. P. ir R. M. konflikto dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų metu sumušus E. B. (G. J. giminaitį) ir apie tai sužinojus G. J., pastarasis bei R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J., T. G., dėl savanaudiškų paskatų ‑ siekdami įtvirtinti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų bei nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č. kaip grupuotės lyderių pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo M. P. ir R. M. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo tikslu 2011 m. vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., G. J., R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J. pakvietė į susitikimą prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), A. Z., A. O., R. J., T. G., E. M., E. M. ir M. L., nurodė šiems: vykti į Nyderlandų Karalystę, Hagos mieste surasti M. P. ir R. M. bei stipriai juos sužaloti, o M. P. dar ir sulaužyti rankas, peršauti kojas ir stuburo slankstelius bei nupjauti ausį; perdavė duomenis apie M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą Nyderlandų Karalystėje, Hagos mieste; T. G. kelionių išlaidoms padengti davė 3 000 – 4 000 eurų; nurodė T. G. ir R. J. nusikaltimo metu panaudoti organizuotai grupei priklausančius šaunamuosius ginklus ‑ du „Taurus“ „80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei šaudmenis šiems ginklams, paminėtus ginklus ir šaudmenis į Nyderlandų Karalystę gabenant kontrabandos būdu. Vykdydami nurodymus, A. Z., A. O., R. J. ir T. G. automobiliu „VW Golf Plus“, o M. L., E. M., E. M. ir G. S. automobiliu „VW Passat“, 2011 m. vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., Kauno mieste, pasiėmę radijo ryšio priemones, skirtas nusikaltimo darymo metu ryšiui tarp bendrininkų palaikyti, taip pat be leidimo iki 2011 m. liepos mėn. Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytus ir laikomus šaunamuosius ginklus ‑ du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip keturis šaudmenis šiems ginklams, paslėpę revolverius su šoviniais automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo gabeno minėtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis iš Kauno per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kontrabandos būdu pergabeno du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip 4 šaudmenis šiems ginklams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Lenkijos Respublika, nepateikiant muitinės kontrolei ir jos išvengiant ‑ slepiant automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo pergabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis per Europos Sąjungos valstybių teritorijas iki Nyderlandų Karalystės Roterdamo miesto, kur neturėdami leidimo laikė iki 2011 m. liepos 6 d. nenustatytame bute, kuriame apsigyveno ir rengėsi nusikaltimo padarymui. A. Z., A. O., R. J., T. G., M. L., E. M., E. M. ir G. S. Roterdamo miesto parduotuvėje įsigijo kriketo lazdas, drabužius, avalynę, kepures, iš kurių pasigamino kaukes, kelias dienas iš eilės automobiliais „VW Golf Plus“ ir „VW Passat“ vyko į Hagos miestą, kur stebėjo M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą bei juos pačius, siekdami išsiaiškinti pastarųjų naudojamus automobilius, dienotvarkę ir parinkti tinkamą nusikaltimo padarymui laiką, parengė nusikaltimo padarymo planą, pagal kurį ketino įsiveržti į M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą ir ten juos sunkiai sužaloti. Atlikę nukentėjusiųjų stebėjimą ir nustatę, jog įsiveržimas į pastarųjų butą yra neįmanomas, nusikaltimo vykdytojai parengė naują planą, pagal kurį M. P. ir R. M. turėjo būti užpulti gatvėje. Šio plano įgyvendinimui pakakus mažesnio vykdytojų skaičiaus, E. M., M. L., E. M. ir G. S. buvo išsiųsti į Lietuvos Respubliką, kur išvyko automobiliu „VW Passat“. Pagal naujai parengtą planą A. Z. ir T. G. turėjo stebėti aplinką ir laukti link gyvenamosios vietos ar iš jos einančių M. P. ir R. M. bei radijo ryšio priemone apie tai pranešti A. O. ir R. J., kurie tuo metu už namo turėjo laukti ateinančių M. P. ir R. M. bei pastaruosius gatvėje užpulti ir apšaudyti turimais šaunamaisiais ginklais. 2011 m. liepos 6 d. vakare, A. Z., A. O., R. J. ir T. G., persirengę specialiai nusikaltimo padarymui įgytais drabužiais, apsiginklavę dviem revolveriais ir ne mažiau kaip 4 šoviniais, automobiliu „VW Golf Plus“ iš Roterdamo miesto nuvyko į Hagos miestą, kur (duomenys neskelbtini) pastatė automobilį bei veikė pagal sutartą planą. A. Z. ir T. G. stovėjo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje ir stebėjo (duomenys neskelbtini) esančio namo laiptinę, o A. O. ir R. J., iš automobilio „VW Golf Plus“ pasiėmę šaunamuosius ginklus ‑ du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius, užtaisytus ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, laukė M. P. ir R. M. J. W. g., t. y. pasikėsino padaryti sunkų M. P. ir R. M. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, nes į gatvę iš namo išėjo tik vienas M. P., o R. M. nepasirodė. 2011 m. liepos 7 d., apie 1 val., M. P. išėjus iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės ir einant link J. W. g. stovinčio automobilio, A. Z. ir T. G. radijo ryšio priemone apie tai pranešė R. J. ir A. O. bei pasišalino iš įvykio vietos. A. O. ir R. J. J. W. gatvėje, Hagos m., iš turimų šaunamųjų ginklų šovė ne mažiau kaip keturis šūvius į prisiartinantį M. P., padarydami nukentėjusiajam sėklidžių dešinės pusės, kairės kirkšnies, kairės šlaunies, kairio šono, kairio sėdmens, juosmens dešinės pusės šautinius sužalojimus, o jų kanalų eigoje pilvo ertmės ir užpilvaplėvinio tarpo organų ‑ pilvaplėvės, gaubtinės žarnos kylančiosios dalies, dešiniojo šlapimtakio sužalojimus, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Siekdami sunaikinti nusikaltimo įrankius ir priemones, A. O. ir R. J. šaunamuosius ginklus ‑ du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius iš karto po nusikaltimo padarymo, iš įvykio vietos bėgdami link automobilio, išmetė į vandens kanalą, esantį ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta, Hagos m., o grįžę į Roterdamo m., A. Z., T. G., A. O. ir R. J. drabužius, avalynę, kepures, radijo ryšio priemones sunaikino, išmesdami į šiukšlių konteinerį. A. Z. ir A. O. grįžę po nusikaltimo padarymo į Lietuvą, apie padarytą nusikalstamą veiką atsiskaitė R. B. ir G. B., o vėliau ir T. G. su G. J., kurie padėkojo už atliktą darbą.

2.2. Tokiu būdu jis – R. B., veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., G. Ž., G. B., A. J., D. Č., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų ‑ ne mažiau kaip dviejų „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverių, užtaisytų ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, įgijimą, laikymą, gabenimą neturint leidimo, jų kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Šiais savo veiksmais R. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktuose, 135 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. B. 2018 m. balandžio 17 d. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi R. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis to paties teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Kaltinamojo R. B. gynėja advokatė L. Guižauskienė skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį ir pakeisti suėmimą į užstatą kartu su kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

5.1. Skunde nurodoma, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą atkreipė dėmesį į tai, jog pagrįsto manymo, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kaip kardomosios priemonės skyrimo (jos termino pratęsimo) pagrindo savaime neužtenka, turi būti ir kitų kardomosios priemonės skyrimo (suėmimo termino pratęsimo) pagrindų (sprendimas byloje Ilijkov prieš Bulgariją). Be to, konkretūs faktiniai duomenys, įrodantys būtinybę asmenį laikyti suimtą, turi būti kruopščiai patikrinti.

5.2. Atskirtoje baudžiamojoje byloje R. B. inkriminuojamų nusikaltimų padarymo laikotarpis – 2010-2011 metai. Per 9-10 metus R. B. nebuvo taikomos procesinės prievartos priemonės, ribojančios jo teisę judėti, be to, per tą patį laikotarpį buvo pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėtos teismuose kai kurių kitų kaltinamųjų atžvilgiu, tačiau R. B. nebėgo, nesislėpė, jo paieška nebuvo paskelbta. Gynėja pažymi, kad kaltinamasis yra saistomas tvirtais socialiniais ir ekonominiais ryšiais. R. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, turi du vaikus, vienas jų nepilnametis, iki sulaikymo dirbo Lietuvos futbolo mėgėjų asociacijoje komunikacijos vadovu bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku ir gavo legalias pajamas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. R. B. ir jo sutuoktinė taip pat vertėsi metalo pardavimu ir iš to gaudavo pajamas, kas taipogi papildydavo šeimos biudžetą. Be to, R. B. mokėsi Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokykloje. Atliktų kratų R. B. ir jo artimųjų gyvenamosiose vietose metu nebuvo rasti pinigai, taip pat nėra nustatyta, kad R. B. būtų įgijęs nekilnojamojo ar kito brangaus turto. Gynėjos manymu, R. B. inkriminuoti nusikaltimai nėra susiję su neteisėtų pajamų gavimu. Kauno apygardos teismui priėmus nutartį pakeisti suėmimą švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis ir paleidus R. B. į laisvę, jis netrukus įsidarbino. Iki šiol R. B. nėra atleistas iš Kauno vandensvydžio ir plaukimo klubo „(duomenys neskelbtini)“, tai patvirtina prie skundo pridedama VSDFV pažyma.

5.3. Gynėjos vertinimu, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog kaltinamasis turi ryšių užsienyje. Skundžiamoje nutartyje nenurodyti jokie konkretūs asmenys ir jų ryšys su kaltinamuoju, kurių pagalba R. B. galėtų pasinaudoti, siekdamas pasislėpti nuo teismo. Gynėja nurodo, kad šį teismo argumentą paneigia faktas, jog, pakeitus R. B. suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones, per aštuoniolika laisvėje išbūtų dienų iki Lietuvos apeliacinis teismas patenkino prokuroro skundą ir vėl paskyrė R. B. suėmimą, jis niekur neišvyko bei nepasislėpė nuo teismo, nors turėjo visas galimybes tai padaryti, kas aiškiai parodo, kad to neketina daryti ateityje. Be to, paskelbus karantiną, išvykimas iš Lietuvos į kitas valstybes tapo apsunkintas.

5.4. Gynėja skunde nurodo ir tai, kad R. B. turi sveikatos problemų ir medicininės paslaugos įkalinimo įstaigoje neteikiamos taip, kaip jos teikiamos laisvėje. Tačiau apie R. B. sveikatos būklę ir jos įtaką griežčiausios kardomosios priemonės taikymui teismas nepasisakė. Be to, pastaruoju metu paskelbus karantiną ir nustačius tam tikras sąlygas, įkalinimo įstaiga neužtikrina vienam asmeniui reikalingo atstumo. Kamerose laikomi suimtieji negali kitais būdais apsisaugoti nuo koronaviruso užkrato, kaip tą galima padaryti būnant laisvėje. Šis virusas jau yra nustatytas ir įkalinimo įstaigose. Be to, dėl karantino sutriko tiek teismų (šiuo metu atšaukti iš anksto suplanuoti teismo posėdžiai lapkričio 20 ir 23 dienomis, kitas posėdis numatytas tik gruodžio 11 d.), tiek kitų teisėsaugos institucijų darbas, dėl ko yra pažeidžiama R. B. teisė į greitą procesą.

5.5. Gynėja teigia, kad pastaruoju metu itin pablogėjo ir R. B. tėvų sveikata, tai patvirtina prie skundo pridedami medicinos dokumentai. Tiek R. B., tiek ir jo brolis G. B. yra suimti toje pačioje baudžiamojoje byloje, jie daugiau brolių ir seserų neturi, todėl nėra kam padėti sveikatos problemų turintiems tėvams.

5.6. LKPB atliekamas ikiteisminis tyrimas apima nusikaltimus, galimai įvykdytus prie dešimt metų ir šiame tyrime R. B. kaltės klausimas šiuo metu negali būti sprendžiamas, o minėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame tiriami galimai nusikalstamo susivienijimo padaryti nusikaltimai, negali būti priežastis ar sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę šioje, galimai dėl organizuotos grupės asmenų padarytų nusikaltimų, nagrinėjamoje byloje.

5.7. Anot gynėjos, kaltinimas sunkių ar labai sunkių nusikaltimų padarymu ir gresianti terminuota laisvės atėmimo bausmė nėra absoliutus pagrindas neribotą laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Be to, įstatymas nenumato, kad kaltinamajam suėmimas turi būti taikomas tiek laiko, kad jo terminas atitiktų du trečdalius sankcijoje numatytos didžiausios laisvės atėmimo bausmės. Kiekvienu atveju suėmimo taikymo tikslingumas turi būti sprendžiamas individualiai.

5.8. Dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindo gynėja nurodo, kad byloje nėra jokių faktinių duomenų, jog R. B. ruošiasi ateityje daryti naujus nusikaltimus. Tokių duomenų neatsirado ir laikotarpiu, kai R. B. nebuvo taikomas suėmimas. Kauno apygardos teismui pakeitus R. B. suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones ir jį paleidus, jokie nauji nusikaltimai ar kitokie teisės pažeidimai padaryti nebuvo. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų pažeidęs jam paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygas. Kaip jau buvo minėta, R. B. turėjo legalų pragyvenimo šaltinį iš darbinės veiklos dar iki suėmimo jam paskyrimo (dirbo dvejose darbovietėse, mokėsi, pajamų turėjo ir iš metalo pardavimo), be to, paleistas iš suėmimo, iš karto įsidarbino, taip pat turi kitus tvirtus socialinius bei ekonominius ryšius, kas neabejotinai paneigia nepagrįstą teismo manymą, kad jis gali naujai nusikalsti. Spręsdamas šio pagrindo buvimą, teismas akcentuoja ankstesnius R. B. teistumus. Tačiau gynėja atkreipia dėmesį, jog teistumai R. B. yra išnykę, todėl jais grįsti išvadas nederėtų.

5.9. Gynėja atkreipia dėmesį, kad teismas buvo informuotas, jog R. B. artimieji į teismo depozitinę sąskaitą yra įnešę 10 000 Eur dydžio užstatą. Tačiau skundžiamoje nutartyje dėl galimybės kaltinamajam taikyti užstatą nebuvo pasisakyta. Po paskutinio teismo posėdžio R. B. sutuoktinė į teismo depozitinę sąskaitą įnešė per du kartus dar 15 000 Eur užstato papildymą. Šuo metu Kauno apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje už R. B. kaip užstatas įnešta viso 25 000 Eur dydžio suma, kuri, gynėjos manymu, pakankama tam, kad R. B. nevengs baudžiamojo proceso. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, 25 000 Eur dydžio užstatas kartu su kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis būtų pakankamas BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.

5.10. Gynėja nurodo, kad, taikant procesines prievartos priemones, būtina laikytis teisėtumo principo. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 5 straipsnio 3 dalis numato asmens teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir tuo pačiu garantuoja asmens teisę į laisvę, nesant objektyvaus būtinumo šią teisę riboti. Kardomoji priemonė nėra bausmės rūšis. Taikant kardomąsias priemones, jomis nesiekiama nubausti kaltinamą asmenį, kaip to siekiama paskiriant bausmę. Pasak gynėjos, šioje proceso stadijoje švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis gali būti pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

6. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo R. B. gynėjos advokatės L. Guižauskienės skundas atmetamas

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojų J. M., M. G., R. K., R. P., V. J., V. P., A. Z., A. A. parodymuose, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje, kratos protokoluose, specialisto išvadose, Nyderlandų Karalystės Haaglanden teismo ekspertizės biuro pareigūnų surinktos informacijos protokoluose, Nyderlandų teismo ekspertizės instituto tyrimo išvadose ir ataskaitose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju kaltės klausimas taip pat nesprendžiamas, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju taip pat nesprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios bylos išskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės ‑ suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

8. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

9. Kauno apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam R. B. pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus.

10. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

11. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

12. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. R. B. kaltinamas padaręs keturis apysunkius, vieną sunkų ir du labai sunkius nusikaltimus. R. B. inkriminuotas vienas sunkus ir du labai sunkūs nusikaltimas patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Už visų R. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti laisvės atėmimo bausmę, o už kai kurias iš jų skiriamos išimtinai tik itin griežtos laisvės atėmimo bausmės. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti ar lemiama sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Sprendžiant, ar nuteistasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą.

13. R. B. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje, iš savanaudiškų paskatų organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, K. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, jog disponavo šaunamaisiais ginklais, neturėdamas tam leidimo, kad dėl savanaudiškų paskatų organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, jų kontrabandą. Kaltinamojo R. B. galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti, galimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų, veikiant organizuota grupe. Pagal pareikštus kaltinimus R. B. vaidmuo nusikalstamų veikų daryme galimai buvo svarbus ar net lemiamas, organizuota grupė, kurios sudėtyje galimai veikė R. B., galimai disponavo šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis, tai rodo itin aukštą kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį.

14. Pateiktos baudžiamosios bylos duomenimis R. B. praeityje yra 2 kartus teistas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje, pastarąjį kartą 2002 m. liepos 18 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant. Nors ankstesnis teistumas jau išnykęs, tačiau R. B. anksčiau teistas už vagystę bei disponavimą suklastotais dokumentais, pirmą savo nusikalstamą veiką R. B. padarė būdamas itin jauno amžiaus ‑ 19 metų, o dalis nusikaltimų, kurių padarymu jis kaltinamas šiuo metu, yra daug pavojingesni ir sunkesni už praeityje jo įvykdytus nusikaltimus. Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Pagal kaltinime nurodytas aplinkybes, dalis R. B. inkriminuotų nusikaltimų buvo padaryta ir užsienyje. R. B. praeityje yra teistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kaltinamasis ne kartą vyko į D. B.. Taip pat byloje yra duomenų, kad kaltinamasis R. B. galimai yra siejamas su šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotu nusikalstamu susivienijimu. Kaip matyti iš 2019 m. rugpjūčio 26 d. prokuroro nutarimo, ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00028-19 buvo atskirtas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00696-10, kuriame R. B., be kita ko, įtariamas tuo, kad dalyvavo nusikalstamame susivienijime, veikusiam ne vienoje užsienio valstybėje ‑ Norvegijos Karalystėje, Airijoje, Rusijos Federacijoje, Ukrainos Respublikoje ir kitose šalyse. Nors šie duomenys negali būti betarpiškai vertinami šioje baudžiamojoje byloje, kurioje R. B. dėl minėtos veikos nėra kaltinamas, tačiau jie suteikia pagrindą spręsti apie R. B. kaip apie asmenį, galimai turintį autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų, nusikalstamai veikusių ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir už jos ribų, galimai grindžiant tarpusavio santykius su jais abipusiu pasitikėjimu, teikiant vienas kitam pagalbą tikslu išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog R. B. galimai turi kriminalinių ryšių ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose užsienio valstybėje (tame tarpe tokiose valstybėse, su kuriomis bendradarbiavimas dėl asmenų, kurių atžvilgiu yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas Lietuvos Respublikoje, perdavimo (ekstradicijos) procesas yra sudėtingas). Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog R. B. gali turėti asmeninių ryšių net keliose užsienio valstybėse.

15. Skunde nurodoma, kad R. B. vedęs, turi du vaikus, vienas jų nepilnametis, iki sulaikymo mokėsi Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokykloje, dirbo Lietuvos futbolo mėgėjų asociacijoje komunikacijos vadovu bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, kartu su sutuoktine vertėsi metalo pardavimu ir gavo legalias pajamas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Šios aplinkybės, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, pagrindžia, kad jo socialiniai ryšiai Lietuvoje pakankamai stiprūs, tačiau nepaneigia bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė. Todėl apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis R. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

16. Šiems suėmimo taikymo pagrindams konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys naujus nusikaltimus ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo mėgino bėgti (slėptis) ar rengiasi bėgti (slėptis), daryti konkrečias naujas nusikalstamas veikas.

17. Sprendžiant dėl kaltinamojo suėmimo trukmės pastebėtina, kad kaltinamajam R. B. suėmimas taikomas dvejus metus ir septynis mėnesius (nuo 2018 m. balandžio 17 d.). Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Taigi, taikomo suėmimo terminas ir šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas. Atkreipiamas dėmesys, kad šioje byloje kaltinimai pareikšti 17 kaltinamųjų, veikos buvo padarytos ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienyje, bylą sudaro ne mažiau kaip 74 tomai, bylos nagrinėjimas nėra vilkinamas.

18. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau nagrinėjamu atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir siekti užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas R. B., kiekį, pobūdį ir sunkumą, kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

19. Atsižvelgus į kaltinamojo R. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat į kaltinamojo turimus ryšius užsienyje, galimai padarytų nusikaltimų kiekį, pavojingumą, pobūdį, sunkumą, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti, pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones (tarp jų ir kaltinamojo artimųjų sumokėtos sumos dydžio užstatą). Taigi, šiuo atveju nėra teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą Kauno apygardos teismo nutartį.

20. Skunde nurodoma, kad R. B. turi sveikatos problemų ir medicininės paslaugos įkalinimo įstaigoje nėra teikiamos tinkamai. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirminio lygio ambulatorinę suimtųjų asmens sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba tardymo izoliatorių asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos tardymo izoliatorių patalpose. Šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis R. B. iš tiesų turi sveikatos problemų. Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2018 m. rugpjūčio 2 d. rašto matyti, kad kaltinamasis kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą ir jam buvo paskirtas gydymas. 2018 m. birželio 29 d. R. B. buvo išvežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, konsultuotas gydytojo, atlikti tyrimai. 2018 m. liepos 31 d. tardymo izoliatoriuje apžiūrėtas šeimos gydytojo, nusiskundimų dėl sveikatos neišsakė, tęsiamas anksčiau paskirtas gydymas. Byloje šiuo metu nėra objektyvių duomenų, kad dėl turimų sveikatos problemų kaltinamajam negali būti taikoma kardomoji priemonė – suėmimas ir kad jam nėra suteikiama tinkama medicininė pagalba.

21. Nors dėl valstybėje paskelbto karantino iškilo kliūčių bylos nagrinėjimui, dėl to buvo atšaukti iš anksto suplanuoti teismo posėdžiai, o kiti teismo posėdžiai yra numatyti nuo 2020 m. gruodžio 11 d., tačiau šios objektyvios priežastys, vertinant pirmiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad R. B. turi būti paleistas iš suėmimo, paskiriant kitas švelnesnes skunde nurodytas kardomąsias priemones. Skunde nurodoma, kad kamerose laikomi suimtieji negali išlaikyti atitinkamų atstumų ar kitais būdais apsisaugoti nuo koronaviruso užkrato. Šiuo atveju, atsižvelgiant į viruso plitimą, kiekvienam asmeniui, kontaktuojančiam su kitais, egzistuoja panaši tikimybė užsikrėsti Covid-19 virusu.

22. Kaltinamojo gynėjos skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau R. B. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo R. B. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą atmesti.

Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi kaltinamajam R. B. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 4 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.