Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2018-11-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-417-201/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-22
Bylos Nr.
II-417-201/2018
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01305-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Adolfina Simaitienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-417-201/2018Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01305-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.3; 21.10.1; 21.10.4 (S)
Registro objektas ROIK: 18092270844KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 22 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Adolfina Simaitienė,sekretoriaujant Svajonei Krakienei,dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui V. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Z., asm. kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., skundą dėl 2018 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK 2-ojo veiklos skyriaus (toliau - Institucija) tyrėja L. D. nutarimu nutraukė (nepradėjo) administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal 2018 m. rugsėjo 18 d. V. Z. pareiškimą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 str. 1 p.). Pareiškėjo nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 15 d. apie 14.00 val. parduotuvėje „Moki – Veži pirko polikarbonado plokštes, už kurias sumokėjo ir gavo kasos čekį. Kasininkės paprašius paslaugos dėl prekės pristatymo į namus, jis buvo nukreiptas pas informatorę, kuri paaiškino, kad vežėjas yra ir prekę gali atvežti ir paskaičiavusi paprašė iš jo 20 Eur, kuriuos jis sumokėjo. Informatorė patikino, kad pinigai nenuplauks ir pirmadienį prekė bus pristatyta. Kai sutartu laiku vairuotojas atvežė pirkinį, jis iš pareiškėjo paprašė už atvežimą sumokėti ne 20 Eur, o 35 Eur, ir kaip pareiškėjas teigia, antrą kartą. Prašo peržiūrėti vaizdo įrašą. Peržiūrėjus UAB „Makveža“ pateiktą vaizdo įrašą, jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, kad jis susimokėjo už parduotuvėje pirktos prekės transportavimo paslaugas, negauta. Negavus neginčijamų įrodymų, jog V. Z. sumokėjo 20 Eur už prekės atvežimą tiesiogiai parduotuvės administratorei ir negavo to patvirtinančio čekio, nėra administracinio nusižengimo požymių numatytų ANK 108 straipsnyje.

Teisme 2018 m. spalio 10 d. gautas V. Z. skundas dėl 2018 m. rugsėjo 26 d. Institucijos nutarimo ir su juo susijusi medžiaga. Skunde nurodoma, jog nusipirkus prekes parduotuvėje „Moki-veži“, dėl prekės pristatymo į namus, jis buvo nukreiptas į informaciją, kur dirbanti moteris paaiškino, kad už prekės atvežimą reikės susimokėti apie 20 Eur. Pareiškėjas padavė 20 Eur jai, negavo jokio kvito už tai ir buvo patikintas, kad ji pinigus perduos vežėjui. Pareiškėjo manymu, tyrėja nesiaiškino aplinkybių ir nutarime meluoja. Nutarime tyrėja nurodo, kad buvo atspausdinti papildomi lapai, tačiau išskyrus sąskaitas, jokių kitokių papildomų lapų jis negavo. Sąskaitas, kurias išdavė kasoje ant vienos pasirašė V. Ž., o ant kitos asmeniškas V. B. spaudas. Visi šie veiksmai rodo nesąžiningos darbuotojos bendrininkavimą su administratore V. B.. Kokiu metu V. B. galėjo uždėti savo asmeninį spaudą, jis nežino. Prašo teismo įvertinti aplaidų tyrėjos darbą bei atitinkamų parduotuvės „Moki-Veži“ darbuotojų, einančių atsakingas pareigas tinkamumą šiam darbui.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į pareiškėjos skundą nurodo, kad su V. Z. skundo reikalavimais nesutinka, kadangi tyrimą atlikusi tyrėja atsižvelgė į ANK 617 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, besivadovaudama įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas ir nutarimą priėmė tinkamai, todėl nėra pagrindo nutarimą naikinti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis buvo apgautas. Jis sumokėjo pinigus už prekes ir prekės atvežimą į namus 20 Eur, buvo išrašytos sąskaitos, tačiau atvežus prekę, pasirodė kad už prekių atvežimą nesumokėta. Kitą dieną nuvažiavo į parduotuvę išsiaiškinti, paprašė peržiūrėti filmuotą medžiagą, tačiau jam neleido susipažinti su ja, liepė atvažiuoti po valandos. Kasoje jis gavo kasos kvitą ir sąskaitą, buvo uždėtas antspaudas, kad prekės apmokėtos. Dėl negabaritinės prekės atvežimo jis buvo nukreiptas į informaciją. Ten jo paprašė nurodyti kilometražą, pasakė, kad atvežimas kainuos apie 15-20 Eur, paskambino kažkam telefonu ir pasakė, kad 20 Eur kainuos. Atkreipia dėmesį, jog kai gavo sąskaitos originalą, buvo pasirašyta V. Ž., o kopiją pasirašė vedėja, nors jos net nebuvo. Jis sumokėjo 20 Eur už prekės atvežimą informacijoje, jokio dokumento, kad sumokėjo 20 Eur negavo, jam buvo pasakyta, kad yra uždėtas antspaudas, jog viskas apmokėta. Vairuotojas atvežė prekę ir paprašė susimokėti už prekės atvežimą, kadangi jam nebuvo sumokėta.

Liudytoja V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad klientas pageidavo pristatyti prekes į vietą, buvo perspėtas, kad už transportą reikės susimokėti, nes parduotuvė savo vežėjo neturi, o tik bendradarbiauja su vežėjais. Ta diena buvo šeštadienis, vežėjai nekėlė ragelio, prisiskambino vienam tik pirmadienį ryte. Kasininkė buvo pamiršusi atspausdinti sandėlio lapą, todėl ji atspausdino sandėlio lapą iš savo programos ir davė klientui užrašyti kontaktinį telefoną, kad vežėjas galėtų su juo susisiekti. Klientas buvo įspėtas, kad konkrečios sumos nėra, kaina bus nuo 20 Eur. Klientas iš anksto už atvežimą nemokėjo.

Liudytoja V. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba kasoje, išrašinėja sąskaitas, ant sąskaitos uždeda antspaudą, kad už prekes apmokėta. Prekių atvežimu klientui rūpinasi administracija, todėl klientas ten ir buvo nukreiptas.

Liudytoja E. S. teismo posėdžio metu parodė, kad su Vytautu pažįstami iš senai, matė kaip Vytautas sumokėjo už prekių atvežimą informacijoje 20 Eur, nes buvo kartu su juo parduotuvėje „Moki – veži“, kada tai buvo tikslios datos nepamena. Vytautas padavė 20 Eur ir paklausė ar nebus problemų, jį patikino, kad nebus. Ji stovėjo šalia Vytauto ir matė kaip jis išsitraukė 20 Eur, jokio čekio už tai negavo, nematė ar yra kasos aparatas. Jeigu pasakė, kad prekes atveš žodžiu, tai tikėjosi, kad atveš tą prekę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. Z. skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad tarp pareiškėjo V. Z. ir parduotuvės „Moki-veži“ administracijos kilo ginčas dėl apmokėjimo vežėjui už prekių pristatymą. Pareiškėjas teigia, jog jis parduotuvės informacijos darbuotojai davė 20 Eur už prekės pristatymą į namus, tačiau negavo jokio čekio, o darbuotoja V. B., teigia, kad V. Z. nemokėjo jokių pinigų, už prekės atvežimą, tik buvo informuotas apie tai, kokia preliminari atvežimo kaina. Siekiant išsiaiškinti V. Z. pareiškime nurodytas aplinkybes buvo peržiūrėtas UAB „Makveža“ pateiktas vaizdo įrašas, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, kad jis susimokėjo už parduotuvėje pirktos prekės transportavimo paslaugas, negauta. Liudytojos E. S. teigimu, ji matė kaip V. Z. mokėjo 20 Eur informacijoje, nes buvo šalia jo, tačiau šie liudytojos parodymai vertintini kritiškai, kadangi ji su V. Z. yra senai pažįstami, todėl jos parodymai nelaikytini objektyviais. Vertinant V. Z. argumentus dėl tyrėjos šališkumo, jo argumentai yra atmestini, kadangi byloje nėra jokių duomenų, jog tyrėja L. D. turėjo tikslą apkalbėti ar kitaip pakenkti pareiškėjui. Byloje pateiktas vaizdo įrašas taip pat nepatvirtina pareiškėjo nurodomų aplinkybių, jog jis padavė informacijos darbuotojai 20 Eur už atvežimo paslaugą, jokių kasos čekių patvirtinančių minėtą apmokėjimą byloje nėra. Taigi, iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad siekiant išsiaiškinti kokiomis aplinkybėmis buvo sumokėti pinigai už prekių atvežimą ir ar buvo sumokėti, nepavyko.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai kas nurodyta, darytina išvada, jog administracinė teisena parduotuvės administratorės V. B. atžvilgiu negali būti pradėta, negavus neginčijamų įrodymų. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. PK 2018 m. rugsėjo 26 d. skundžiamas nutarimas yra teisėtas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu ir V. Z. skundas netenkintinas (ATPK 591 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. Z. skundo netenkinti.

2018 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Adolfina Simaitienė