Utenos apylinkės teismo nutartis

nutarimą priėmusios institucijos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Utenos AVPK) atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn traukiamo E. S., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 89-ANR_N-1857-2024 pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. S. Utenos AVPK 2024 m. balandžio 30 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį paskirta 1000 EUR bauda ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėn., draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 18 mėn. ir 4 020 Eur dydžio automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimas, už tai, kad jis 2024 m. kovo 16 d. nuo 7.45 val., Utenoje, Tauragnų g., vairavo automobilį Mercedes – Benz E320 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 0,58 promilių girtumas, kai jam buvo paskirta nuobauda pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir nepraėjo vieni metai nuo paskirtos administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos.

3. E. S. teismo posėdyje parodė, kad nesutinka su nustatyta jo vairuoto automobilio vidutine verte, mano, kad atsižvelgiant į automobilio būklę ji yra mažesnė. Parduodamas automobilį 2024 m. kovo 30 d. už 2000 eurų, jo vertę nustatė savo nuožiūra. Šį automobilį 2020 m. kovo 26 d. buvo pirkęs už 3400 eurų. Pripažino, kad VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyti automobilio techniniai duomenys sutampa su jo vairuotos transporto priemonės duomenimis. Taip pat prašė taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį ir trumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą. Nurodė, kad šį pažeidimą padarė praėjus 3 metams po analogiško nusižengimo. Teisė vairuoti reikalinga dėl to, kad turi padėti seneliams, gyvenantiems tame pačiame kaime kaip ir jis, mamai, gyvenančiai Biržuose. Jiems reikia nupirkti vaistų, nuvežti į gydymo įstaigas, pasirūpinti kitomis reikmėmis. Teisė vairuoti jam reikalinga ir dėl darbo, nes darbovietė randasi Vilniuje. Jis daugiausia dirba nuotoliu, bet kartais tenka nuvykti į darbovietę. Nurodė, kad prieš sėsdamas vairuoti, nejautė jokių neblaivumo požymių. Teigė, kad piktnaudžiauja alkoholiu, nes turi problemų dėl nugaros skausmo, o alus padeda malšinti skausmą. Kiekvieną dieną išgeria apie 5 l alaus 5,4 laipsnių stiprumo. Prieš vairavimą alkoholį buvo vartojęs vakare, buvo stipriai apsvaigęs, baigė vartoti apie vidurnaktį. Vairuojantis buvo sulaikytas Utenos m., atvažiavęs iš (duomenys neskelbtini) apie 30 km atstumą.

5. Skundas netenkinamas.

6. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija nustatytų faktinių bylos aplinkybių, veikos kvalifikavimo, savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo, tačiau prašo sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir sumažinti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą arba iš viso nekonfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančios sumos.

Motyvuojamoji dalis

7. ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 4, 5 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo ketverių iki septynerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų (ANK 427 straipsnio 2 dalis). Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą (ANK 427 straipsnio 3 dalis).

8. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad E. S. už šio administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta minimali bauda bei minimaliam terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones.

9. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas <...> atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Taigi šio straipsnio nuostatų taikymas skiriant administracinę nuobaudą yra siejamas su kompleksu faktinių duomenų bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kt.

10. E. S. padarė itin pavojingą administracinį nusižengimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,58 prom. girtumas (pritaikius alkotesterio 0,01 promilių paklaidą). Taigi, neblaivumo laipsnis, nuo kurio asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už vairavimą neblaiviam (0,41 prom.) buvo viršytas 0,17 prom. Jis nusižengimą padarė pakartotinai po to, kai jam 2021 m. gruodžio 10 d. buvo paskirta administracinė nuobauda už veiką, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir nepraėjus vieneriems metams nuo paskirtos administracinio poveikio priemonės - draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklių užraktai (nuo 2021 m. lapkričio 24 d. iki 2023 m. gegužės 23 d.) įvykdymo dienos. Nors E. S. nurodo, kad jis alkoholį vartojo iš vakaro, prieš nusprendžiant vairuoti automobilį nesijautė neblaivus, tačiau šie argumentai niekaip nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo ar pažeidėjo kaltės. Asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Negalima teigti, jog E. S. turėjo pagrindo tikėtis, kad jo iš vakaro suvartotas, kaip jis pats pripažino, didelis alkoholio kiekis neturės įtakos jo blaivumui vairuojant iš ryto, todėl tai negali būti traktuojama kaip išskirtinė aplinkybė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu.

11. Akcentuotina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, ir vien pats faktas, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sėdo už vairo būdamas neblaivus, neįsitikinęs savo būsena, rodo, jog administracinį nusižengimą jis padarė tyčia. E. S. teismo posėdyje parodė, kad iš vakaro buvo suvartojęs didelį kiekį alkoholinio alaus, baigė jį gerti apie vidurnaktį. Be to, parodė alų vartojantis kasdien. Jis, žinodamas, kad ryte reikės vairuoti transporto priemonę, savo įpročių nekeitė. E. S. policijos pareigūnų buvo sulaikytas ir patikrintas nuvažiavęs apie 30 kilometrų nuo savo gyvenamosios vietos, vadinasi iš namų išvažiavo dar girtesnis. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad po valandos ir 20 minučių po sulaikymo paėmus jo kraują, rasta 0,44 promilės etilo alkoholio (adm. nusiženg. b. l. 13).

12. Vien tai, kad nusižengimo padarymo metu, kaip nurodo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, vairuodamas nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nesudaro pagrindo švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes tokių padarinių atsiradimas lemtų atsakomybę pagal kitus ANK straipsnius, numatančius žymiai griežtesnes nuobaudas. Pažymėtina, kad transporto priemonę jis vairavo Utenos mieste, šeštadienį ryte, kai eismas pakankamai intensyvus, žinodamas, kad iš vakaro yra vartojęs alkoholio. Tai rodo, kad E. S. elgėsi itin neatsakingai ir tokiais savo veiksmais kėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei bei turtui, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus.

13. Aplinkybės, jog E. S. pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, taip pat nėra išskirtinės, be to, tai jau buvo įvertinta Institucijos ir lėmė minimalios baudos bei administracinio poveikio priemonės minimaliam terminui skyrimą.

14. E. S. jau buvo baustas už analogišką administracinį nusižengimą ir ši aplinkybė patvirtina, kad jo padarytas administracinis nusižengimas nėra atsitiktinis. Tai rodo, jog teigiamų išvadų dėl padaryto pažeidimo jis nedaro, o skiriamos nuobaudos prevencinių tikslų nepasiekia. Įvertinęs tai, teismas neturi pagrindo tikėti, kad ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę administracinio poveikio priemonę.

15. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė ir kitas aplinkybes dėl jam kylančių neigiamų pasekmių atėmus teisę vairuoti transporto priemones – teisės vairuoti transporto priemonės būtinumą darbinėms funkcijoms atlikti, pareigą rūpintis pensinio amžiaus seneliais bei padėti šeimai ūkininkauti. Teismui nekyla abejonių, kad dėl paskirtų administracinio poveikio priemonių jam bus apsunkintos galimybės atlikti darbines pareigas ir bus sunkiau ir nepatogiau rūpintis savo šeimos nariais, tačiau šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad juos patyręs pažeidėjas ateityje nedarys nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina tiek dėl asmeninių, tiek dėl šeimos poreikių tenkinimo, darbo pobūdžio ir kt., turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. Teismo manymu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios E. S. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

16. E. S. skunde nurodė teismų praktiką – teismų procesinius sprendimus, kuriais paskirtos administracinio poveikio priemonės buvo sutrumpintos arba neskirtos vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, kad kitose administracinių nusižengimų bylose yra taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir neskiriamos administracinio poveikio priemonės, arba yra paskiriamas trumpesnis negu straipsnio sankcijoje numatytas terminas, nesudaro pagrindo gretinti skirtingus administracinius pažeidimus bei aplinkybes. Kiekvienu skirtingu atveju teismas vertina individualiai nusižengimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę bei aplinkybių visumą, todėl kitų teismų sukurtais precedentais reikia remtis itin apdairiai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti, todėl kiekvienu atveju privalu įvertinti nagrinėjamo nusižengimo aplinkybes jų nesugretinant su kitomis administracinio nusižengimo bylomis.

17. Nesant kitų aplinkybių, kurios būtų vertinamos išskirtinai išimtinėmis dėl šios įstatymo leidėjo išlygos taikymo švelninant nusižengimo sankcijoje nustatytą privalomą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies straipsnio nuostatas, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

18. E. S. skunde taip pat prašo išieškotiną konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą sumažinti iki 2 000 Eur, nes už tokią kainą pardavė prastos būklės, nusidėvėjusią transporto priemonę Mercedes – Benz E320 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), arba iš viso nekonfiskuoti transporto priemonės vertės atitinkančios sumos. Taip pat pateikė 2020 m. kovo 26 d. šios transporto priemonės įsigijimo už 3400 eurų sutartį.

19. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal to paties ANK 29 straipsnio 2 dalį, konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, o pagal 3 dalį, turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Šios bylos kontekste reikšminga ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostata, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

1. ANK 427 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. E. S. padarė nusižengimą naudodamasis automobiliu Mercedes – Benz E320 CDI, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas administracinio nusižengimo padarymo priemone (ANK 29 straipsnio 2 dalis). Ši transporto priemonė iki nutarimo priėmimo buvo parduota pagal 2024 m. kovo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį (administracinio nusižengimo byla Nr. 24234582922, b. l. 20-21), todėl institucija, vadovaudamasi ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nutarė iš E. S. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš institucijos priimto nutarimo matyti, kad, nustatant konfiskuotino turto vertę, buvo remiamasi VšĮ „Emprekis“ pažyma (administracinio nusižengimo byla Nr. 24234582922, b. l. 88), kurioje nurodyta, jog vidutinė tokios transporto priemonės kaina Lietuvoje 2024 m. balandžio mėn. buvo 4 020,00 Eur su PVM ir nutarta visą šią sumą iš pažeidėjo konfiskuoti.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-7-12-495/2020).

21. ANK tiesiogiai nėra numatyta galimybė išieškoti ne visą, o dalį konfiskuotino turto (šiuo atveju – transporto priemonės, kurią vairuodamas asmuo padarė administracinį nusižengimą) vertę atitinkančios pinigų sumos, tokia galimybė nėra numatyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK). LAT formuojamoje praktikoje baudžiamosiose bylose dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, yra ne kartą pasisakyta, kad toks baudžiamojo poveikio priemonės taikymo būdas yra galimas. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-195-788/2019, Nr. 2K-50-303/2020). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, turi būti įvertintos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgta į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

22. E. S. skunde nurodė, jog prastos būklės, nusidėvėjusį automobilį Mercedes – Benz E320 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė už 2 000 Eur. 2024 m. kovo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti šie automobilio trūkumai: transmisija (dėžės automato defektas), smulkūs trūkumai, korozija. Byloje nesant specialisto atlikto konkrečios transporto priemonės įvertinimo, mažinti VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytą analogiškos rūšies transporto priemonės vidutinę vertę vien pagal nurodytą automobilio būklę nėra pagrindo. Pažymėtina, kad „Emprekis“ – tai mėnesinis leidinys, apimantis naudotų, natūraliai nusidėvėjusių transporto priemonių vidutines kainas iki trisdešimties metų senumo. Šiame leidinyje vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Taigi, nustatant vidutinę rinkos kainą atsižvelgiama tiek į mažiau, tiek ir į daugiau natūralių nusidėvėjimo trūkumų turinčių transporto priemonių vertę. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad E. S. nusižengimo padarymo metu jo vairuojama transporto priemonė buvo važiuojanti, neturėjo gedimų, dėl kurių pagal KET draudžiama važiuoti, todėl nurodyti trūkumai nesudaro pagrindo mažinti jos vidutinę rinkos kainą.

23. Išdėstytais motyvais naikinti ar pakeisti Utenos AVPK 2024 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 89-ANR_N-1857-2024 skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. S. skundo netenkinti.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 89-ANR_N-1857-2024 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.