- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-08
- Bylos Nr.
- AS-146-319-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02274-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. L.
- Atsakovas
- Vilniaus
- Trečiasis asmuo
- V. B., E. Ž.
- Kategorijos
- 63.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. B. ir E. Ž. dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. L. (toliau – ir pareiškėjas) 2011 m. vasario 4 d. padavė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 30-20 „Dėl sklypo Stepono Batoro g. 38 duomenų nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 30-20) ir 2011 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 30-30 „Dėl Valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkio Nr. 724V „Dėl žemės sklypų suteikimo neatlygintinai buvusiems savininkams“ 9 ir 10 punktų pripažinimo netekusiais galios“ (toliau – Įsakymas Nr. 30-30); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkio Nr. 724V „Dėl žemės sklypų suteikimo neatlygintinai buvusiems savininkams“ 9 punktu suformuoti naudojamos namų valdos bei laisvos (neužstatytos) natūra grąžinamos žemės sklypus Stepono Batoro g. 38, ir vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkio Nr. 724V „Dėl žemės sklypų suteikimo neatlygintinai buvusiems savininkams“ 10 punktu suformuoti teritorijoje ties Rudens g., šalia Stepono Batoro g. 38 esantį laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės sklypą (I t., b. l. 1–9). Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Įsakymo Nr. 30-20 Įsakymo Nr. 30-30 galiojimą iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 11 d. nutartimi priėmė V. L. skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Įsakymą Nr. 30-30 ir atsisakė priimti skundo reikalavimus panaikinti Įsakymą Nr. 30-20 ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkio Nr. 724V „Dėl žemės sklypų suteikimo neatlygintinai buvusiems savininkams“ 9 punktu suformuoti naudojamos namų valdos bei laisvos (neužstatytos) natūra grąžinamos žemės sklypus Stepono Batoro g. 38, ir vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkio Nr. 724V „Dėl žemės sklypų suteikimo neatlygintinai buvusiems savininkams“ 10 punktu suformuoti teritorijoje ties Rudens g., šalia Stepono Batoro g. 38 esantį laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės sklypą, pareiškėjui nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymo nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (I t., b. l. 61–64). Teismas taip pat iš dalies patenkino ir pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė Įsakymo Nr. 30-30 galiojimą. Teismas atsisakė taikyti pareiškėjo reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo Nr. 30-20 galiojimą iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos nurodęs, kad šia nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl nurodyto įsakymo panaikinimo.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnio 2 dalimi ir nurodė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Įsakymą Nr. 30-20 turi būti skundžiamas išankstine ginčo ne per teismą tvarka. Teismas paaiškino, kad išanalizavus skundo argumentus, matyti, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl žemės sklypo, kuris, pareiškėjo tvirtinimu, jam turi būti suteiktas neatlygintinai, suformavimo teisėtumo, t. y. iki sprendimo dėl žemės įsigijimo ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo. Be to, pareiškėjas ne tik prašo panaikinti įsakymą, kuriuo patvirtinti ginčo sklypo duomenys, bet ir įpareigoti viešąjį administravimo subjektą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus nuosavybės teisų atkūrimo procese. Tai patenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies dispoziciją.
III.
Dėl pirmosios instancijos teismo 2011 m. vasario 11 d. nutarties pareiškėjas V. L. pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 39–42), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 11 d. nutarties dalį, kuria skundą iš dalies buvo atsisakyta priimti ir netaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas ir priėjo nepagrįstos išvados, jog remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu Įsakymas Nr. 30-20 turėjo būti skundžiamas išankstine ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Paaiškina, kad įstatymų leidėjas Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai nustatęs, jog išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovui skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniu padaliniu sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemes sklypą. Tuo tarpu pareiškėjas teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą ir įpareigoti administracijos direktorių atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Pareiškėjas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsniu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalimi, 29 straipsnio 1 dalimi, daro išvadą, kad savivaldybės administracijos direktorius nėra ir negali būti prilygintas Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio sprendimai ir veiksmai (neveikimas) privalomai skundžiami išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovui, kaip tai numatyta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje. Pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos struktūra ir teritoriniai žemėtvarkos skyriai yra nurodyti oficialioje Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje, pasiekiamoje adresu www.nzt.lt, jų tarpe nėra nurodytas savivaldybės administracijos direktorius. Pareiškėjas teigia, kad nepagrįstas teiginys, jog absoliučiai visiems ginčams, atsiradusiems iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo, nepriklausomai nuo to, koks viešojo administravimo subjektas priėmė ginčijamą sprendimą, yra imperatyviai nustatyta išankstinė ne per teismą nagrinėjimo tvarka.
Papildomuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. kovo 23 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. kovo 17 d. atsakymą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 49 SJ 223, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti jo skundą.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad pozicijos, jog skundus nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai (po 2010 m. liepos 1 d.) laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas (I dalis)). Nurodo, kad pareiškėjas taip pat nepagrįstai teigia, jog ginčai nagrinėjami išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka priklausomai nuo to, koks viešojo administravimo subjektas priėmė ginčijamą sprendimą. Pažymi, kad ginčai išankstine ne teismo tvarka nagrinėjami atsižvelgiant į ginčo pobūdį, o ne subjektą, priėmusį skundžiamą aktą. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi, administracinėje byloje Nr. AS556-762/2010, kurioje išaiškinta, kad atsisakymas formuoti pageidaujamą žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka turi būti skundžiamas apskrities viršininkui, o po to – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (pagal nuo 2010 m. liepos 1 d. galiojantį reglamentavimą - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui).
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys V. B. ir E. Ž. atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 24 d. pasitarime aprobuotose Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose formuojama praktika, kad ginčams, susijusiems su nuosavybės teisių į mišką, žemę ir vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Paaiškina, kad pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą suformuoti sklypus nuosavybės teisių atkūrimui, objektas, į kurį turi būti atkurtos nuosavybės teisės šiuo metu neegzistuoja, sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas, todėl ginčui taikoma privaloma išankstinė ginču nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Teigia, kad pareiškėjas netinkamai aiškina Žemės reformos įstatymo 18 straipsnį, kurio 2 ir 3 dalys viena kitos atžvilgiu vertintinos kaip normos, reguliuojančios atskirus privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos stadijas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti jo skundo reikalavimą dėl Įsakymo Nr. 30-20 panaikinimo ir atsisakyta pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti šio įsakymo galiojimą iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22–24, 32–33 straipsniai. Be to, būtina laikytis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų. Asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Jei šios tvarkos nesilaikoma, teismas atsisako priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas), o jei byla jau iškelta ir tokia tvarka nebegalima pasinaudoti – nutraukia bylą (ABTĮ 101 straipsnio 7 punktas), kitu atveju skundą palieka nenagrinėtą (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-168/2009). Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu motyvavo atsisakymą priimti pareiškėjų skundą, nurodydamas, kad pareiškėjai nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymo nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.
Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai.
Aiškinant šią normą, darytina išvada, kad įstatymo leidėjas konkrečiai apibrėžė ikiteismine ginčo sprendimo tvarka nagrinėjamų ginčų ratą. Pagal šią nuostatą tokia tvarka gali būti skundžiamas jau atliktas konkretus pareigūnų (institucijų) veiksmas, suformuojant žemėnaudas ir parengiant dokumentus žemės privatizavimui ir nuomai. Kitokių ginčų nagrinėjimo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka įstatymas nenustato. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio norma priskirtina viešajai teisei ir plečiamai neaiškinama.
Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – ir Žemės įstatymas). Šio įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje atskleista žemės tvarkymo sąvoka – tai teisės aktais reglamentuojamas žemės sklypų ribų, žemės naudmenų sudėties, žemės sklypų priklausinių vietos, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas ir pakeitimas derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačius ir viešuosius interesus. Žemės įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad ginčai dėl valstybės ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, priimtą žemės tvarkymo klausimu, t. y. dėl sklypo duomenų (žemės sklypo ribų, naudojimo būdo, pobūdžio ir kt.) nustatymo. Taigi toks administracinis aktas skundžiamas tiesiogiai teismui, netaikant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme stadijos, vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis.
Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. vasario 19 d. su skundu, kuriuo prašė panaikinti Įsakymą Nr. 30-20 bei Įsakymą Nr. 30-30, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri 2011 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 49SJ-223 atsisakė nagrinėti pareiškėjo pateiktą skundą motyvuodama tuo, kad ginčijami sprendimai buvo priimti teritorinio planavimo srityje bei tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra pavaldi Nacionalinei žemės tarnybai.
Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2–3 dalių nuostatas, todėl atsisakydamas priimti pareiškėjo reikalavimą dėl Įsakymo Nr. 30-20 panaikinimo, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti šį pareiškėjo reikalavimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ir išvestinį iš šio skundo reikalavimo reikalavimą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkio Nr. 724V „Dėl žemės sklypų suteikimo neatlygintinai buvusiems savininkams“ 9 punktu suformuoti naudojamos namų valdos bei laisvos (neužstatytos) natūra grąžinamos žemės sklypus Stepono Batoro g. 38, ir vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkio Nr. 724V „Dėl žemės sklypų suteikimo neatlygintinai buvusiems savininkams“ 10 punktu suformuoti teritorijoje ties Rudens g., šalia Stepono Batoro g. 38 esantį laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės sklypą.
Nustatyta, kad ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo Nr. 30-20 galiojimą iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos nurodęs, kad šia nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl nurodyto įsakymo panaikinimo.
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).
Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.
Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių (reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrįstumo) nevertino ir atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą sustabdyti Įsakymo Nr. 30-20 galiojimą iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos tik tuo pagrindu, kad buvo atsisakyta priimti skundo reikalavimą dėl nurodyto akto panaikinimo.
Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2011 m. vasario 11 d. nutarties dalis, kuria buvo atsisakyta priimto pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti Įsakymą Nr. 30-20 bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkio Nr. 724V „Dėl žemės sklypų suteikimo neatlygintinai buvusiems savininkams“ 9 punktu suformuoti naudojamos namų valdos bei laisvos (neužstatytos) natūra grąžinamos žemės sklypus Stepono Batoro g. 38, ir vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkio Nr. 724V „Dėl žemės sklypų suteikimo neatlygintinai buvusiems savininkams“ 10 punktu suformuoti teritorijoje ties Rudens g., šalia Stepono Batoro g. 38 esantį laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės sklypą, bei ginčijamos nutarties dalis, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti atisakytų priimti skundo reikalavimų priėmimo ir atmesto prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones sprendimo klausimus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo V. L. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 11 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti Įsakymą Nr. 30-20 bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkio Nr. 724V „Dėl žemės sklypų suteikimo neatlygintinai buvusiems savininkams“ 9 punktu suformuoti naudojamos namų valdos bei laisvos (neužstatytos) natūra grąžinamos žemės sklypus Stepono Batoro g. 38, ir vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkio Nr. 724V „Dėl žemės sklypų suteikimo neatlygintinai buvusiems savininkams“ 10 punktu suformuoti teritorijoje ties Rudens g., šalia Stepono Batoro g. 38 esantį laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės sklypą, ir šios skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 11 d. nutarties dalį, kuria buvo atmesta pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones dalis ir šią prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą nutarties Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 11 d. dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.