- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-14
- Bylos Nr.
- 2A-490-555/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Algirdas Remeika, Ramūnas Mitkus
- Suinteresuotas asmuo
- S. K., notarei R
- Pareiškėjas
- D. K.
- Advokatai
- Eglė Grucytė
- Kategorijos
- 34.4.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 118.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant suinteresuoto asmens S. K. atstovams B. V. K., advokatei Eglei Grucytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui S. K., notarei R. L. dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. E. K. asmeninės nuosavybės teise valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaunas. Nurodė, kad E. A. K. testamentu palikus visą turtą, išskyrus pinigines lėšas, jis yra testamentinis paveldėtojas, tačiau notarė neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo, nes neaišku, koks turtas priklausė velionei. Teigė, kad rašytiniai įrodymai patvirtino aplinkybę, jog nekilnojamasis turtas priklausė E. A. K., tokiu būdu ji ir paliko šį turtą testamentu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu pareiškimą tenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. E. K., mirusi 2009-04-22, asmeninės nuosavybės teise valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaunas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ). Turintį juridinę reikšmę faktą nustatė paveldėjimo tikslu. Nurodė, kad 2006-08-31 A. E. K. surašė oficialų testamentą ir jį patvirtino, 2009-04-22 mirė E. A. K., 2009-08-10 mirė jos sutuoktinis P. K., 2006-08-31 testamentu E. A. K. visą savo turtą paliko D. K., o visas pinigines lėšas – P. K., nustatant ir testamentinę išskirtinę – įpėdinis leis P. K. iki gyvos galvos gyventi ir naudotis nuosavybės teise priklausančiu butu 5 (duomenys neskelbtini) Kaunas, t.y. išreiškė savo valią. Taip pat nurodė, jog ginčo butas 1963-09-25 Kauno m. DŽDTVK sprendimu buvo suteiktas V. Š., E. A. Š. tėvui, kuris mirė 1974-07-20, įgijus butą (duomenys neskelbtini) , Kaunas, priklausantį GNSK „Šviesa“, pradinį pajų mokėjo V. Š., jam mirus kooperatyvo nare tapo jo duktė K. E. (santuoka su P. K. įregistruota 1971-08-07), kuri po tėvo mirties ir paveldėjo visą turimą turtą. Teismas sprendė, jog sudarant santuoką A. E. K. su P. K., sutuoktinės tėvas V. Š. jau asmeninės nuosavybės teise valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaunas, t.y. nuo 1963 m. iki savo mirties 1974 m., o po mirties savo visą turėtą turtą paliko dukrai A. E. K., kuri palikimą priėmė visa apimtimi, juo rūpinosi, ką patvirtina ir tai, jog buvo baigtas mokėti pajus, toliau mokami mokesčiai už komunalinius patarnavimus. Nurodė, jog byloje nėra pateikta konkrečių rašytinių įrodymų, kieno lėšomis (E. A. K. ar P. K.) buvo dengiamas pajaus įmokėjimas, kokia buvo šeimos turtinė padėtis tiek bendrai, tiek kiekvieno asmeniškai, kaip buvo tvarkomi bendri reikalai, ar buvo bendri poreikiai bei interesai ir pan. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas sprendė, jog pareiškimas pagrįstas, įrodytas, todėl jį tenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo S. K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė neteisingą išvadą. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė, jog P. K. disponavo tam tikru turtu, įgytu santuokoje su E. A. K., ką patvirtina notarės liudijimas, kad P. K. priėmė palikimą po sutuoktinės mirties, tačiau nespėjo įforminti paveldėjimo teisių. Be to, teismas neįgyvendino CK 5.20 straipsnyje imperatyviai įtvirtintos teisės į privalomąją palikimo dalį, kuri yra patvirtinta teismų praktikoje – jei mirus vienam sutuoktiniui lieka turto, turinčio jungtinės sutuoktinių nuosavybės statusą, pergyvenęs sutuoktinis, kaip ½ turto savininkas, turi teisę gauti dokumentą, patvirtinantį jo nuosavybės teises. Apeliantas teigia, kad po V. Š. mirties (mirė 1974-07-20) A. E. K. paveldėjo tėvo - V. Š., turtą - sumokėtus pajus už butą, esantį (duomenys neskelbtini) Kaunas, kuris buvo mokamas laikotarpiu nuo 1965 iki 1979 metų, t.y. 992,40 rublių pajų buvo sumokėta nuo 1974-07-20 iki 1979 m. P. K. ir A. E. K. gyvenant santuokoje. Todėl vadovaujantis CK 3.87 straipsniu (CK, galiojusio nuo 1965-01-01, 131 straipsnis), turtas įgytas po santuokos sudarymo yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog sutuoktiniai būtų faktiškai nutraukę sutuoktinius santykius, gyvenę atskirai ar nevedę bendro ūkio bei, kad A. E. K. iš savo asmeninių lėšų dengė pajus už ginčo butą laikotarpiu nuo 1974-07-20 iki 1979 m., t.y. kad dalis pajų, sumokėtų šiuo laikotarpiu, yra A. E. K. asmeninė nuosavybė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas D. K. prašo suinteresuoto asmens S. K. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas nei pirmosios instancijos teisme nei prie apeliacinio skundo nepridėjo įrodymų, patvirtinančių, jog teismo yra pripažinta (CK 3.90 straipsnio 1 dalis), kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) , Kaune, yra bendroji jungtinė sutuoktinių A. E. K. ir P. K. nuosavybė, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad sprendžiant paveldimo buto teisinį statusą, turėjo būti vadovaujamasi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pareiškėjas byloje surinktais įrodymais nenuginčijo santuokoje įgyto turto teisinio rėžimo.
Iš CPK 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų pareiškimo turiniui (CPK 443 straipsnis) matyti, kad pareikšime turi būti tiksliai suformuluoti pareiškimo elementai – pareikšimo dalykas (reikalavimas) ir faktinis pareiškimo pagrindas (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai), nes pareiškimo elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką.
Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių, jas patvirtinančių įrodymų, šalių procesinių dokumentų matyti, kad pareiškėjas, pateikdamas pareiškimą, teisiniu pareiškimo pagrindu nurodė CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto normą ir prašė pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) , Kaune yra E. A. K. asmeninė nuosavybė. Pareiškimo reikalavimus dėl juridinio fakto nustatymo pareiškėjas grindė faktinėmis aplinkybėmis, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune, palikėja įgijo iš asmeninių lėšų. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl nuosavybės teisės į turtą pripažinimo kvalifikavo kaip reikalavimą nustatyti juridinį faktą ir nagrinėjo jį kaip juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą.
Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms sąlygoms: nuo šių faktų priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tokius faktus patvirtinančių dokumentų arba prarastų dokumentų negalima atkurti; įstatymai nenumato neteisminės šių faktų nustatymo tvarkos (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis). Faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik esant tam tikrai įstatymo apibrėžtai situacijai. Norint nustatyti, ar faktas turi juridinę reikšmę, ar neturi, reikia išaiškinti, kodėl faktas turi būti nustatytas. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas numato galimybę nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, t. y. įregistravimo faktą (ar kitokius faktus), o ne patį turto teisinį rėžimą.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, kaip jau minėta, prašė nustatyti faktą, jog palikėja butą įgijo iš asmeninių bei jos tėvo dovanotų lėšų. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Visų pirma pažymėtina, kad nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune, kuris įgytas palikėjos vardu santuokos su P. K. metu, yra įregistruotos, todėl dėl šios priežasties nebuvo teisinio pagrindo nustatinėti nuosavybės teisę patvirtinantį juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 445 straipsnis).
Įrodinėjimo dalyką civilinėse bylose sudaro: materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu byloje dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Šiuo atveju galioja prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Paneigti prezumpciją dėl buto teisinio statuso ir įrodyti, kad butas yra asmeninė palikėjos nuosavybė, yra asmens, siekiančio įgyti teises į butą, pareiga (CPK 178 straipsnis). Faktas apie palikėjos panaudotas lėšas įgyjant butą gali būti vertinamas kaip įrodomasis, kartu su kitų faktų visuma patvirtinantis arba paneigiantis kurias nors bylos aplinkybes ir įrodinėjamas nagrinėjant ieškinį, o CPK 444–448 straipsniuose nurodyta tvarka nenustatinėjamas. Kolegija sprendžia, kad tais atvejais, kai įpėdinis siekia įrodyti reikšmingus faktus – teisiškai individualizuoti palikėjui priklausančią turto dalį, t.y. palikėjo turto teisinį rėžimą, kuris nulemia jo teisinį santykį su įgyjamu turtu, kai galioja sutuoktinių turto prezumpcija, bei siekdamas nuginčyti santuokoje įgyto turto režimą gali įrodinėti reikšmingas aplinkybes, reikšdamas ieškinį. Tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka. Konstatavus, kad, atsižvelgiant į įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, prašomas nustatyti faktas neįgis juridinės reikšmės, akivaizdu, kad nėra vienos iš būtinų jo nustatymo sąlygų (CPK 445 straipsnis). Kadangi pareiškėjas turi dokumentus, patvirtinančius palikėjos nuosavybės teises į butą, spręstina, kad šioje byloje nėra ir kitos būtinosios sąlygos, suteikiančios teismui pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Šioms aplinkybėms paaiškėjus, teismas, priėmęs pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turėjo bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, pažeidimų, lėmusių neteisėto procesinio sprendimo priėmimą, todėl šio teismo priimtas procesinis sprendimas naikintinas ir byla nutrauktina (CPK 326 straipsnio 1 dalis 5 punktas, 293 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutari a:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d d. sprendimą panaikinti.
Civilinę bylą dėl nuosavybės teisių fakto nustatymo pagal D. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. K., Kauno miesto 1-ojo notarų biuro notarei R. L. nutraukti.