- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-06-19
- Bylos Nr.
- e1-488-999/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21925-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Kaltinamasis
- R. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
susipažinusi su Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokurorės Vitalijos Gabartienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Plungės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, profesinio išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., neteistas
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. V. kaltinamas tuo, kad smurtavo prieš savo šeimos narį - sugyventinę, o būtent: 2024 m. birželio 9 d., apie 16.30 val., gyvenamosios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), lauko virtuvėje, tarpusavio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, paėmęs virtuvėje buvusią kėdę, trenkė ja vieną kartą į galvą savo sugyventinei A. J., bei padėjęs kėdę ant žemės, ranka sudavė vieną kartą į veidą, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Baudžiamoji atsakomybė už šią R. V. padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
2. Kaltinamasis R. V. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad kartu su A. J. gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena normaliai, turi nedidelį ūkelį. Pasiaugina daržovių, turi šiltnamį. Abu dirba namuose, jis gauna pensiją, o A. J. niekur nedirba. Gyvena iš jo pensijos. 2024 m. birželio 9 d., apie 16.30 val., kartu buvo lauko virtuvėje, dviese gėrė. Išgėrė 0,7 l. degtinės. Pasakė, kad užteks, daugiau nebegers, bet sugyventinei buvo negana ir ji dar norėjo išgerti, todėl kilo žodinis konfliktas. A. J. pradėjo pykti, šūkauti, todėl galimai jam pabodo tas rėkimas, tai ir trenkė taburete sugyventinei į galvą. Po to pamena, kad ranka dar į veidą sudavė. Kas vyko toliau nelabai dėl girtumo ir prisimena. Atsipeikėjo būdamas Klaipėdos policijos areštinėje, negali pasakyti, net kaip buvo atvežtas į Plungės policijos komisariatą. Labai gailisi, kad sukėlė A. J. fizinį skausmą. Grįžęs jos atsiprašys. Pažada daugiau niekada nesmurtauti. Sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu paskiriant jam kuo švelnesnę bausmės rūšį (e. b. l. 63-66).
Motyvuojamoji dalis
3. Kaltinamojo R. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:
3.1. Nukentėjusiosios A. J. parodymais, kuri apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, kad su R. V. kartu gyvena 20 metų. Gyvena jai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Gyvena normaliai, tiesiog pastaruoju metu R. V. labai daug geria. Neneigia, kad ir ji kartais pavartoja alkoholį, bet ne kasdien. 2024 m. birželio 9 d., apie 16.30 val., kartu su R. V. sodybos lauko virtuvėlėje vartojo alkoholinius gėrimus. Susiginčijo dėl smulkmenų, abu pavartojo vienas kito atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Atrodo tuo viskas ir baigėsi. Buvo tikrai abu neblaivūs. Tada R. V. staiga pašoko, pasigriebė kėdutę, ant kurios sėdėjo ir trenkė jai vieną kartą kėdute į galvą. Tada padėjo kėdutę ant žemės ir ranka sudavė jai vieną kartą į veidą. Nubrozdino akį, o galvoje nuo smūgio iššoko gumbas. Jai buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas. Į medikus nesikreipė ir nesikreips. Nepageidauja, kad R. V. būtų taikytas įpareigojimas nesiartinti ar gyventi skyrium. Ketina toliau su juo gyventi, galvoja, kad pasitaisys. Pageidautų, kad R. V. nebegertų, tada būtų viskas gerai, nes žmogus yra geras. R. V. jokių pretenzijų neturi, atleido (e. b. l. 34-37).
3.2. 2024 m. birželio 9 d. asmens apžiūros protokolu ir jo priedais ( fotolentele) nustatyta, kad A. J. sutikus buvo atlikta jos kūno apžiūra. A. J. parodžius, kur buvo suduotas smūgis kėde - pakaušio srityje čiuopiamas guzas bei skausminga vieta. Kadangi vieta plaukuota - matomų sužalojimų nėra. Dešinės akies paakyje matosi iki 1 cm įdrėskimas, o oda aplink paraudusi (e. b. l. 18-23).
3.3. Tarnybiniu pranešimu „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ nustatyta, kad smurtą patyręs asmuo - A. J., gyvenanti (duomenys neskelbtini) Smurtą patyrusio asmens sužalojimai: teigė, kad skauda pakaušį, yra guzas, apčiuopiamas ranka guzas, dešinėje pusėje paakyje įdrėskimas, paraudę, moteris teigė, kad nuo suduoto smūgio ranka. Smurtą patyrusio asmens būsena: akivaizdžiai neblaivi - alkoholio kiekio matavimo prietaisu nustatytas - 2,09 promilių neblaivumas. Smurtu įtariamas asmuo - R. V., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu - sugyventiniai. Smurtu įtariamo asmens būklė - akivaizdžiai neblaivus - alkoholio kiekio matavimo prietaisu nustatytas - 2,40 promilių neblaivumas. Gauti paaiškinimai: A. J. paaiškino, kad su savo sugyventiniu R. V. kartu gyvena 20 metų, jog lauko virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus. Kilus žodiniam konfliktui R. V. paėmė kėdę ir kėde sudavė smūgį jai į galvą, kliuvo į pakaušį, dėl ko iškilo guzas ir šiuo metu skauda, negali paliesti. Po to padėjęs kėdę vieną kartą ranka sudavė smūgį į dešinę akį, taip sukeldamas fizinį skausmą ir įdrėksdamas. Moteris iškvietė pagalbą, o R. V. užmigo ir šiuo metu miega. Moteris, užmigus R. V., apsitvarkė lauko virtuvę, kėdę išnešė į kiemą, todėl aplinka tvarkinga (e. b. l. 5-11).
3.4. 2024 m. birželio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūros objektas - gyvenamosios patalpos pagalbiniame pastate - lauko virtuvėlėje, kiemas prie pagalbinio pastato įėjimo. Įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Sodyba susideda iš mūrinio gyvenamojo namo ir mūrinio ūkinio pastato, kurio dešinėje dalyje yra gyvenama patalpa - vienas kambarys. Pagal dešinę kambario sieną stovi virtuvės baldai, ant spintelių sudėti įvairūs indai, kiti virtuvės reikmenys. Kairėje pusėje krosnis, už jos spintelė, šaldytuvas, prie kurio padėtas 1 l. talpos alaus butelis, kuriame skysčio pusė butelio. Prie galinės sienos yra sofa-lova, šalia kėdė, ant kurios induose maistas, lėkštė su nuorūkomis. Kambarys pakankamai tvarkingas, jokių išvartytų ar sulaužytų baldų, indų nesimato. Akivaizdžių girtavimo ar grumtynių požymių taip pat nematyti. Kieme prie ūkinio pastato, kairėje pusėje apie 5 m nuo įėjimo į kambarį durų guli apversta metalinio rėmo kėdė (e. b. l. 14-17).
3.5. Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono policijos komisariato alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 7510 Nr. ARC-0052 panaudojimo registracijos žurnalo išrašo kopija nustatyta, kad 2024 m. birželio 9 d., 17:13 A. J. nustatytas - 2,09 promilių girtumas; 2024 m. birželio 9 d., 17:51 R. V. nustatytas - 2,40 promilių girtumas (e. b. l. 24-26).
4. BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
5. BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
6. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo R. V. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis smurtavo prieš sugyventinę A. J., t. y. konflikto metu paėmęs virtuvėje buvusią kėdę, trenkė ja vieną kartą į galvą savo sugyventinei A. J., bei padėjęs kėdę ant žemės, ranka sudavė vieną kartą į veidą, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, nukentėjusiosios parodymai bei ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.
Dėl bausmės skyrimo
7. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytą žalą, veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (e. b. l. 77-78), pensinio amžiaus.
8. Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs minėtą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
9. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, atsižvelgęs į atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, jos dydį nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis, paskiriant įpareigojimą.
10. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
11. Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme, t. y. nuo 2024 m. birželio 9 d. 17.15 val. iki 2024 m. birželio 10 d. 13.48 val., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
12. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kaltinamajam paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (e. b. l. 70-73).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 641, 65, 721 straipsniais, 140 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. V. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimo bausmę 4 (keturiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. birželio 9 d. iki 2024 m. birželio 10 d., vieną parą, keičiant santykiu viena laikino sulaikymo para lygi dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo teismo įsakymo gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.
R. V. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Išaiškinti R. V., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.