Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-02-03 · Civilinė byla Nr. 2S-108-345/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-03
Bylos Nr.
2S-108-345/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Neringa Švedienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
Ieškovas
S. Š.
Atsakovas
H. Š., VĮ Registrų centrui
Trečiasis asmuo
VAVA, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Nemėžio
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1152-345/2008-
2S-108-345/2009
Procesinio sprendimo kategorija:
122.2.;122.4.;(S).;VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. vasario 03 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Rasos Gudžiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka ieškovo S. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria nutarta nutraukti civilinę bylą, civilinėje byloje pagal ieškovo S. Š. ieškinį atsakovams H. Š., VĮ Registrų centrui, tretiesiems asmenims - VAVA, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Nemėžio seniūnijai, dėl teisinės registracijos panaikinimo.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas S. Š. 2007-07-03 patikslintu ieškiniu (b.l.149) kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia VI ,,Registrų centro“ atliktą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), žymimo l Al m, teisinę registraciją, bei prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Š. yra šio namo statytojas.

Nurodė, kad 2006 birželio mėnesį ieškovas per Vilniaus 6 notarų kontorą gavo savo brolio H. S. 2006-05-24 pranešimą, kad H. Š. parduoda jam nuosavybės teise priklausančią 1/5 dalį gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 30 000 Lt sumą. Iš šio pranešimo ieškovas sužinojo, kad brolis savo vardu įteisino 1/5 dalį 1984 metais ieškovo ir už ieškovo lėšas pastatyto pastato dalį ir dabar jam siūlo ją pirkti. Pasidomėjus, kokiu teisiniu pagrindu namo dalis namo tapo brolio nuosavybe, paaiškėjo, kad VĮ „Registrų centrui“ H. Š. pateikė (duomenys neskelbtini) 2004-08-12 išduotą informacinio pobūdžio pažymą Nr. 4-178, kurioje informuojama, kad „šalia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio S. Š. 4/5 ir H. Š. 1/5 namo dalys yra 1984 metais savavališkai pastatytas medinis namas“. Jokių duomenų šioje pažymoje apie pastato statytoją nėra. Pagal tokio turinio pažymą VI „Registrų centras negalėjo užregistruoti nuosavybės teisiųį savavališkai pastatytą statinį, joje nėra jokių duomenų apie pastato statytoją ar pastato buvusią registraciją. Šioje pažymoje nėra nurodyta nei vieno Registrų įst. 22 str. nustatyto teisinio nekilnojamojo turto registracijos pagrindo. Paaiškėjo, kad tokio pat turinio 2004-11-16 pažymos NR. 12-1116 pagrindu yra įregistruota ir ieškovo nuosavybės teisės dalis į tą patį statinį. Nors ieškovas ir yra šio namo statytojas, tačiau tokios pažymos negalėjo būti pagrindu nuosavybės teisės registracijai. Ieškovas yra lenkas, lietuvių kalbos nesupranta visiškai, o tuo labiau rašytinės, todėl nunešė pažymą Registrų centrui, tikėdamasis, kad ji išduota ieškovui, kaip statytojui. Negalėjo netgi įtarti, kad brolis gali pretenduoti į ieškovo asmeninėmis lėšomis ir darbu pastatytą pastatą. Kadangi ir ieškovo dalies registracija atlikta dokumento, kuris nesudaro pagrindo teisinei registracijai atlikti, teisinė registracija neteisėta ir naikintina pilnai. Šiuo metu tarp ieškovo ir brolio yra ginčas dėl šio namo nuosavybės, atsakovas įsitikinęs, kad dalis namo jam turi priklausyti vien dėl to, kad jis stovi greta bendra nuosavybės teise abiems priklausančio namo ir ta aplinkybė kas yra šio namo statytojas esą neturi reikšmės. Pagal Statybos įstatymą, statybos reglamentus, tik pastato statytojui atsiranda teisė įteisinti statinį, jis įgyja nuosavybės teisę. Teismui pripažinus ieškovą statytoju, ieškovas sieks jo įteisinimo įstatymo nustatyta tvarka. Šį statinį 1984 - 1985 m. ieškovas pastatė asmeniškai, be niekieno pagalbos, už savo lėšas, tėvui priklaususioje namų valdoje, kurios 4/5 dalių savininku šiuo metu yra. Atsakovas pats vienoje iš nagrinėtų civilinių bylų savo kasaciniame skunde, kurio originalas išlikęs ir yra pateiktas teismui, rašo apie tai, kad tėvas leido broliui Stanislovui ant tėvo žemės pasistatyti medinį namą ir, kad jį pasistatęs. Ant šio kasacinio skundo yra autentiškas atsakovo parašas. Ginčo namų valdoje šiuo metu yra atkurtos nuosavybės teisės, kiekvienam iš vaikų, o taip pat ir ieškovui priklauso po 0,43 ha žemės sklypo. Todėl labai svarbu tinkamai ir teisėtai įteisinti statinį, nustatyti jo statytoją, ir savininką, kad žemės sklypas, esantis po namu būtų priskirtas tam asmeniui, kam bus pripažinta teisė į namą. Kadangi atsakovas - ieškovo brolis, prie šio pastato statybos nėra prisidėjęs, teisinio pagrindo įregistruoti jam nuosavybės teisę į 1/5 dalį pastato nebuvo ir nėra pagrindo, ši registracija labai pažeidžia ieškovo šeimos turtines teises. Ieškovas su tėvo sutikimu nutarė pasistatyti kieme lauko virtuvės tipo pastatėlį. Ieškovas su tėvu, prieš pradedant statybą, nuvyko kartu į (duomenys neskelbtini) ir abu prašė leidimo statyti tėvo kieme lauko virtuvės tipo statinį. Tai buvo apie 1983 metus. Pirmininkas paaiškino, kad pagal tuo metu galiojusią tvarką tokiems statiniams specialaus leidimo nereikia. Netgi po 10 metų įsigaliojęs 1999 m. Organizacinio tvarkomojo statybos reglamento SRT 1. 07.01 mažiesiems statiniams leidimų statybai nereikalavo. Tai patvirtina ir pridedama VAVA Valstybinės teritorijų planavimo statybos inspekcijos 2000-02-04 pažyma. Statybinės medžiagos buvo deficitas, parduodamos tik pagal paskyras. Todėl nusprendė naudoti senas medžiagas. Pradėjus statybą, nupirko griaunamą seną namelį ir iš jos nupirkęs dalį naujų medžiagų savo rankomis ir lėšomis talkininkų pagalba statė pastatą tinkamą šeimai gyventi. Statybinių medžiagų pirkimo dokumentai teismui pateikti. Dėl tos statybos vėl ėjo į apylinkės tarybą derinti su apylinkės pirmininku dėl statomos virtuvės padidinimo turimų medžiagų galimybėse. Pirmininkas atvyko į vietą, su architektu ir apžiūrėję vietoje ieškovo turimas medžiagas, sklypą leido statyti. Pirmininkas buvo atvykęs ir jau baigus statybą, matė statinį ir jokių pretenzijų nereiškė. Įpareigojo susitvarkyti draudimo dokumentus. Tuo metu visi reikalai kaime buvo tvarkomi per apylinkės tarybą. Ieškovas sutvarkė draudimui reikiamus dokumentus ir pastatytą pastatą apdraudė. Ieškovui pastoviai ateidavo pranešimai apie mokesčių mokėjimą ir jis juos apmokėdavo. Visuose liudijimuose nurodoma, kad su ieškovu sudaryta draudimo sutartis dėl jam priklausančio medinio namo draudimo. Tai patvirtina, kad ieškovo pastatytas gyvenamasis namas buvo įregistruotas kaip jam priklausantis, ir tik daug vėliau, pasikeitus apylinkės tarybos pirmininkui ir po tėvo mirties ieškovo namas pradėtas traktuoti kaip savavališka statyba. Ieškovas yra užtikrintas, kad jo pastatytas statinys 1985 metais buvo įrašytas į ūkines knygas, nes priešingu atveju jis negalėjo būti draudžiamas. Ūkinės knygos yra išlikusios nepilnai. Šį pastatą ieškovas yra teisėtai sąžiningai bei teisėtai įgijęs statybos būdu ir atvirai bei nepertraukiamai valdo kaip savo jau dvidešimt du metus. Jeigu bus pripažintas statinio statytoju, tai suteiks jam teisę kreiptis į statybos priežiūros inspekciją dėl Statinio pripažinimo naudotis tinkamu akto surašymo ir jo forminimo VI „Registrų centre“. Pripažinimo statytoju fakto nustatymas reikalingas tikslu kreiptis dėl statinio tinkamumo naudotis akto surašymo ir įregistravimo ieškovo vardu daiktinių teisių į pastatą. Ieškovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė. Nurodė, kad statė namą, gavęs kolūkio pirmininko leidimą, o atsakovas jį apgavo. Registrų centrui pateikė pažymą 2004-11-16. Ieškovas prašė pripažinti ieškovą statytoju, nes toks faktas reikalingas pastatui įteisinti.

Atsakovas H. Š. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo teiginys, kad jis vienintelis statė ginčo namą, o atsakovas prie statybų neprisidėjo, neatitinka tikrovės. Prie patikslinto ieškinio buvo pridėti dokumentų kopijos iš archyvo (išrašai iš ūkinių knygų). Minėtuose išrašuose atsakovas taip pat figūravo kaip ūkio ir šeimos narys nuo 1986 iki 1990 m. Be to, pats ieškovas registruojant ginčo namą savo vardu, pateikė VĮ „Registrų centras“ 2004 -11 -16 apylinkės pažymėjimą, kuriame buvo nurodyta, kad jam priklauso 4/5 turto, esančio prie ginčo namo, kurio pagrindu jo vardu buvo registruota ir 4/5 ginčo namo. Dėl tokio padalinimo ieškovas S. Š. neprieštaravo. Atsakovas kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su analogišku pažymėjimu jau po ieškovo. Tuomet jokių prieštaravimų iš ieškovo pusės pateikta nebuvo. Dėl apylinkės seniūnijos pažymėjimų, kaip turto registravimo pagrindo atsakovas visiškai pritaria VĮ „Registrų centras“ ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos pozicijoms, išdėstytoms atsiliepimuose į pirminį ieškinį. Reikalavimas pripažinti neteisėta ginčo namo teisinę registraciją turi būti išvestinis. Pagrindinis reikalavimas turi būti - pripažinti negaliojančiais atitinkamus seniūnijos pažymėjimus, kurių pagrindu buvo atlikta teisinė registracija. Reikalavimas dėl pripažinimo statytoju, taip pat neturi jokio pagrindo. Jeigu ieškovas mano, kad teisinė registracija turėjo būti atlikta ne (duomenys neskelbtini) pažymėjimų pagrindu (nesupaprastinta, o kita tvarka), tai pripažinimui statytoju jis turėtų pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jis pastatė ginčo namą teisėtai (projektas, leidimas statyti ir 1.1.).

Atsiliepimas

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į ieškinį nurodė, ieškovas nesuprasdamas lietuvių kalbos, ir būdamas brandaus amžiaus, rūpestingas ir atsakingas Lietuvos Respublikos pilietis, daiktinių teisių įgijėjas privalėjo pasiaiškinti minėtos pažymos turinį bei paties ieškovo prašymu ir jo pateikto dokumento, patvirtinančio nuosavybės teisę į tam tikrą minėto pastato dalį turinį, ir jo pagrindu atliktos teisinės registracijos prasmę. Ieškovas neturi teisės reikalauti pripažinti jo nuosavybės teisės į tam tikrą dalį minėto pastato teisinę registraciją negaliojančia. LR CPK 5 str., l d. nustatyta, kad asmuo turi teisę įstatymų nustatytą tvarka kreiptis į teismą tik tokiu atveju, kai siekiama apginti savo teises ar teisėtus interesus. Taigi, šia norma asmeniui suteikiama teisė ginti tik savo teises ir tik jei jos yra pažeistos, tuo tarpu teisė įstatymų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą numatyta tik LR CPK 49 str. l d. valstybės vardu numatytiems subjektams. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo nuosavybės teisės į tam tikrą dalį pastato teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre atlikta jo paties prašymu pateikto teisėto dokumento pagrindu, nepažeidžiant ieškovo teisių ir teisėtų interesų, o kaip tik juos tenkinant, bei norminių aktų, reglamentuojančių daiktinių teisių registraciją Nekilnojamojo turto registre, nustatytos tvarkos, patikslinto ieškinio reikalavimą dėl minėto gyvenamojo namo teisinės registracijos panaikinimo visa apimtimi prašė atmesti kaip nepagrįstą ir pareikštą neturinčio teisės jį reikšti asmens.

Tretysis asmuo Nemėžio seniūnija, seniūnas V. S. atsiliepime nurodė, kad pažymos buvo išduotos remiantis ūkinėmis knygomis. Buvo padarytos kopijos iš ūkinės knygos, kad Registrų Centrui būtų aiškiau. Ūkinėse knygose buvo nurodytas tik vienas namas. Statyti namus nebuvo išduotas leidimas, todėl naujai pastatytas namas yra savavališka statyba. Kaip dabar, taip ir anksčiau namų valdoje galėjo būti tik vienas gyvenamasis namas. Nagrinėjamu atveju vienas namas pastatytas savavališkai. Buvo byla ir po tėvo mirties visiems vaikams namas buvo padalintas po 1/5. Kiti vaikai palikimo atsisakė ir S. Š. atiteko 4/5 namo, o Hendrikui - 1/5 namo dalis. Ankstesnėje byloje S. Š. nurodė, kad naują namą pastatė Č. Š.. Nurodo, jog Registrų Centras nepagrįstai įregistravo savavališkai pastatytą namą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 10 d. nutartimi, civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nutraukė. Konstatavo, kad iš neteisės neatsiranda teisė. Gyvenamas namas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. yra 4400-0419-0018), pastatytas savavališkai, todėl prašomas nustatyti juridinis faktas ieškovui nesukurs siekiamų teisinių pasekmių - statinį pripažįstant tinkamu naudotis. Kadangi teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas subjektinės teisės atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o ieškovo prašomam nustatyti juridiniam faktui nėra visų CPK 444 ir 445 str. nurodytų sąlygų, civilinė byla nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme (LR CPK 293 str.1p.). Kadangi ieškovas kelia ginčą dėl viešojo administravimo subjektų, vykdančių viešojo administravimo funkcijas, priimtų sprendimų teisėtumo, kurie turi būti nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, ieškovo reikalavimas panaikinti teisinę registraciją ieškininiame pareiškime nurodytu pagrindu nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka ir byla šioje dalyje nutrauktinas LR CPK 293 str.1p. pagrindu.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų. Byloje nagrinėjo tai, kas buvo ieškinio dalyku. Teismas byloje nenagrinėjo ginčo, kuris iš dviejų brolių pastatė statinį, o nagrinėjo savavališkai pastatyto statinio įteisinimo klausimą. Teismas neteisingai aiškino Statybos įstatymo 28 str. nuostatas, kad savavališkos statybos įteisinti negalima, ji tik griautina. Pažymi, kad pagal minėtą įstatymo nuostatą, savavališka statyba gali būti ne tik nugriautina, tačiau pertvarkyta. Šie reikalavimai yra adresuoti statytojui, dėl ko byloje yra ir kilęs ginčas. Taigi ne tik teisėtos statybos, tačiau ir neteisėta statyba statytojui sukuria pareigas, nugriauti arba pertvarkyti pastatą. Jeigu tarp dviejų subjektų yra ginčas dėl statytojo, viešojo administravimo subjektas to nesprendžia, ginčas tarp šalių turi būti sprendžiamas teisme. Todėl pirmos instancijos teismo išvada, kad toks juridinis faktas ieškovui nesukels teisinių pasekmių yra nepagrįstas.

Nurodo, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylą dalyje dėl teisinės registracijos pripažinimo negaliojančia, kaip neteismingą bendros kompetencijos teismui. Pažymi, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas 2006-12-01 nutartimi atsisakė priimti ieškinį nurodydamas tuos pačius motyvus, t.y., kad šis klausimas neteismingas bendros kompetencijos teismui. Pateikus atskirtąjį skundą, pirmos instancijos teismas 2006-12-01 nutartį panaikino, konstatuodamas, jog ginčas šioje dalyje nagrinėtinas bendros kompetencijos teisme, todėl pirmos instancijos teismas turėjo šį klausimą išnagrinėti iš esmės. Teismas nepagrįstai ieškovo reikalavimą dėl registracijos pripažinimo negaliojančia sutapatina su netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų ištaisymu, numatytu Registro įstatymo 33 str. Ieškovas neprašo ištaisyti teisinės registracijos, nes likusi teisinės registracijos dalis išliks, ieškovas siekia pripažinti įrašą negaliojančiu, t.y., panaikinti nuosavybės teises. Pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, institucijų sprendimais negali būti panaikinama ar keičiama nuosavybė teisė, ji gali būti panaikinama ar keičiama tik teismine tvarka. Klausimas dėl daikto prigimties ar nuosavybės į jį yra daiktinės teisės – civilinės teisės dalykas, todėl jie nagrinėtini bendros kompetencijos teisme. Kadangi ieškovo vienas iš reikalavimų yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, o šie reikalavimai yra susiję, ieškovo antras reikalavimas, taip pat nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Kadangi ieškovas kitu būdu negali gauti dokumentų, patvirtinančių, jog statinio statytojas yra ieškovas, dėl to ginčijant broliui, ieškovas negali spęsti statybos įteisinimo klausimo. Pažymi, jog byloje pateiktas kasacinio skundo originalas su atsakovo parašu, kuriame jis nurodo, kad ant tėvo sklypo jam leidus ieškovas pasistatė medinį namą. Kadangi ieškovui šiame sklype atkūrinėjamos nuosavybės teisės į 4/5 dalį žemės sklypo, labai svarbu tinkamai įteisinti statinį, nustatyti jo statytoją, ir savininką, tikslu, kad žemės sklypas ant kurio stovi statinys būtų priskirtas tam asmeniui kam bus pripažinta teisė į namą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirtąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog iki 1991-07-25, pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu nuosavybės teises į pastatus kaimo vietovėse buvo ūkinių knygų įrašai. Ieškovui buvo leista pastatyti ūkinį pastatą virtuvę, tačiau ieškovas pasistatė gyvenamąjį namą, todėl gyvenamasis namas nebuvo užregistruotas ūkinėse knygose. Statybos buvo savavališkos, todėl nėra galimybės jų įteisinti. Pagal Statybos įst. 3 str. 2 d. teisė būti statytoju įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise ar kitais pagrindais, turi parengtą ir patvirtintą statinio projektą ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektą, statytojas turi išduotą statybos leidimą. Nagrinėjamu atveju statytojas neturi nei statybos leidimo, nei projekto. Be to, net ir panaikinus teisinę namo registraciją, ieškovas neturėtų galimybės ateityje įteisinti ginčo pastato, nes šis pastatas pastatytas ieškovui ir atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tokiu būdu ieškovas turėtų namo įteisinimui gauti atsakovo sutikimą. Negavus šio sutikimo, nustatytas juridinis faktas ieškovui nesukurs jokių teisinių pasekmių. Todėl tesimo nutartis šioje dalyje yra teisėta ir pagrįsta.

Šalies argumentai

Pažymi, kad pastato teisinė registracija buvo atlikta ieškovo prašymu. Ir tik po šios registracijos atsakovas kreipėsi dėl savo namo dalies įregistravimo. Panaikinus teisinę pastato registraciją, dėl galiojančių griežtų teisės aktų nuostatų (savavališkos statybos), ieškovo reikalavimų patenkinimas neišspręstų problemų, o tik jas sukeltų. Todėl pastato teisinės registracijos panaikinimas būtų nelogiškas, o pirmos instancijos teismo nutartis, ieškovo teisių nepažeidžia.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

Pagal LR CPK 444, 445 str. nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme. Nustatomi tik tokie juridinę reikšmę turintys faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (LR CPK 444 str. 1 d.).

Ieškovas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), žymimas 1A1m, statytojas. Juridinę reikšmę turintis faktas prašomas nustatyti tikslu kreiptis dėl statinio tinkamumo naudotis akto surašymo ir daiktinių teisių įregistravimo į pastatą ieškovo vardu. Vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nuosavybės teisės į ginčo pastatą yra įregistruotos ieškovo vardu (ieškovo vardu 4/5 dalys ginčo pastato, atsakovo -1/5 dalis ginčo pastato). Taigi ieškovas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl daiktinių teisių įregistravimo, kurios jau yra įregistruotos. Jeigu pareiškėjas turi nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise faktas negali būti nustatomas. Nagrinėjamu atveju ieškovas turi nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, todėl nėra pagrindo nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, nes nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t.y., kad ieškovas yra statytojas, nesukurs ieškovui siekiamų teisinių tikslų. Kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais, jog nustačius juridinę reikšmę turintį faktą dėl pastato statytojo, t.y., kad tai yra savavališka statyba, statytojui atsirastų pareigos susijusios su šia statyba. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu daiktinių teisių įregistravimo į pastatą ieškovo vardu, kolegija dėl statytojo pareigų esant nelegaliai statybai nepasisako, nes nagrinėjamu atveju tai yra ne ieškinio dalykas, o ieškovas nėra tas subjektas, kuris gali kreiptis į teismą dėl savavališkos statybos padarinių. Taigi esant šioms aplinkybėms, apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmos instancijos teismo nutarties šioje dalyje.

Kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylą dalyje dėl teisinės registracijos pripažinimo negaliojančia, kaip neteismingą bendros kompetencijos teismui.

Pirmos instancijos teismas nutraukdamas bylą šioje dalyje vadovavosi Registro įstatymo 33 str. Pagal minėtą įstatymo nuostatą suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Teritorinio registratoriaus atsisakymas tenkinti prašymą skundžiamas Centriniam registratoriui, o centrinio registratoriaus sprendimas - Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi Registro įstatymo 33 str. taikomas tuomet, kai kreipiamasi dėl duomenų ištaisymo, papildymo, ar patikslinimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo panaikinti teisinę registraciją, pagal kurią nuosavybės teisės į ginčo namą priklauso ieškovui S. Š. (4/5 dalys) ir H. Š. (1/5). Taigi byloje yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisių - daiktinių teisių, o tai yra civilinės teisės dalykas, ir yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Be to, šio klausimo teismingumas šioje byloje yra sprendžiamas jau antrą kartą. Pirmos instancijos teismas 2006-12-01 nutartimi atsisakė priimti ieškinį, kaip neteismingą bendros kompetencijos teismui. Apeliacinės instancijos teismui 2007-02-28 nutartimi panaikinus pirmos instancijos teismo 2006-12-01 nutartį pirmos instancijos teismas turėjo šį klausimą išnagrinėti iš esmės. Kadangi šioje dalyje ieškinys liko neišnagrinėtas, o procesas nutrauktas nepagrįstai, nutarties dalis dėl teismingumo yra naikintina ir perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes reikalavimas dėl nuosavybės teisių panaikinimo neišnagrinėtas. Pažymėtina, kad nagrinėjant prašymą, dėl nuosavybės teisių panaikinimo, aplinkybės dėl galimai savavališkos statybos gali būti ieškinio reikalavimo pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str. 337 str. 3 d., kolegija,

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutarties dalį, kuria civilinė byla, dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), žymimas 1A1m, teisinės registracijos panaikinimo, panaikinti, ir bylą šioje dalyje perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

Kitą nutarties dalį, kuria procesas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutrauktas, palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisTeisėjos Neringa ŠvedienėRasa Gudžiūnienė.