- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-06
- Bylos Nr.
- II-1105-331/2007
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pažeidėjas
- R. R. N.
- Nukentėjusysis
- M. M.
- Advokatai
- Ignotas Ungaila
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, sekretoriaujant Sigitai Gamulėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. R. N., jo atstovui advokato padėjėjui Ignotui Ungailai, nukentėjusiajam M. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinės teisės pažeidimo bylą pagal R. R. N. skundą dėl Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus m. VPK) įgaliotasis pareigūnas 2007 m. vasario 8 d. surašė R. R.N. administracinio teisės pažeidimo protokolą (b.l. 8) už tai, kad jis 2006 m. gruodžio 15 d., 23.15 val., M. K. Čiurlionio – Suvalkų gatvių sankryžoje vairuodamas automobilį nevažiavo kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, važiavo priešinga kryptimi važiuoti skirta eismo juosta, kliudė priešinga kryptimi važiuojančio automobilio veidrodėlį ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 144, 164, 271 punktų reikalavimus.
Išnagrinėjęs R. R. N. administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus m. VPK įgaliotasis pareigūnas 2007 m. vasario 14 d. nutarimu (b.l. 9) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. skyrė 160 Lt baudą, pagal ATPK 130 str. – 3 600 Lt baudą ir, pritaikęs ATPK 33 str. 2 d. nuostatas, galutinę nuobaudą paskyrė 3 600 Lt baudą.
R. R. N. skundžia minėtą nutarimą ir prašo jį panaikinti. Skunde (b.l. 2-3) paaiškino, kad nutarime nurodytą dieną eismo įvykis neįvyko. Pripažino, kad jo ir M. M. vairuojami automobiliai tik susilietė veidrodėliais, tačiau jokia žala jiems padaryta nebuvo. Automobilio „Mazda Xedos“ vairuotojas M. M. po automobilių susilietimo nėjo apžiūrėti automobilio, davė jam suprasti, kad apgadinimų nėra, todėl nėra reikalo kviesti policijos pareigūnus. Kadangi minėto įvykio metu nebuvo apgadintas joks turtas ar transporto priemonė, žmonės nenukentėjo, šis įvykis nelaikytinas eismo įvykiu pagal KET 12 punktą, o administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d., nes nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal ATPK 127 str. 2 d., Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), baudžiamas bauda vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Pagal ATPK 130 str. 1 d., nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, baudžiamas nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.
Įvertinus byloje esančius įrodymus: administracinės teisės pažeidimo protokolą (b.l. 8), policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus (b.l. 11-12), eismo įvykio schemą (b.l. 10), automobilių apgadinimus, eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų paaiškinimus, liudytojų S. Š. ir A. M. paaiškinimus bei kitus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad R. R. N. 2006 m. gruodžio 15 d., 23.15 val., M. K. Čiurlionio – Suvalkų gatvių sankryžoje vairuodamas automobilį nevažiavo kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, važiavo priešinga kryptimi važiuoti skirta eismo juosta, kliudė priešinga kryptimi važiuojančio automobilio veidrodėlį ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 144, 164, 271 punktų reikalavimus. Pagal minėtus KET punktų reikalavimus eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse, vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, jeigu eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, o visi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria vertindami jo aplinkybes, leidžiama palikti įvykio vietą ir nedelsiant vykti į policiją, prieš tai nubraižius eismo įvykio schemą ir po ja pasirašius. Taigi šie reikalavimai yra imperatyvūs ir vairuotojai privalo griežtai jų laikytis.
Įvertinęs bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju R. N. paminėtų KET reikalavimų nesilaikė, vairuodamas automobilį nevažiavo kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, važiavo priešinga kryptimi važiuoti skirta eismo juosta, kliudė priešinga kryptimi važiuojančio automobilio veidrodėlį ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. R. N. skunde ir teismo posėdžio metu ginčijo tą aplinkybę, kad automobilių susilietimo metu įvyko eismo įvykis, nes nebuvo jokių apgadinimų ant automobilių. Teismas šiuos paaiškinimus atmeta, kadangi jie yra paneigti byloje esančiais įrodymais. Iš byloje esančių papildomų duomenų apie įvykį matyti, kad automobilio „Mazda Xedos“ veidrodėlis buvo apgadintas (b.l. 10). Apgadinimai taip pat nustatyti ir ant R. R. N. priklausančio automobilio „Hyundai Lantra“ veidrodėlio (b.l. 13). Kadangi abu įvykyje dalyvavę automobiliai yra apgadinti, šis įvykis pagal KET 12 punktą yra laikomas eismo įvykiu.
Teismas, išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes ir įvertinęs įrodymus (LR ATPK 257 str.), daro išvadą, kad R. R. N. pažeidimai yra įrodyti, jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, nuobauda paskirta pagal bendrąsias nuobaudų ir baudų skyrimo taisykles, todėl teisėtai ir pagrįstai (LR ATPK 297 str.). Tačiau teismas mano, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, kurios numato, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo pasekmes ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, galima pažeidėjui skirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje. Teismas pažymi, kad eismo įvykio metu padaryti apgadinimai yra nežymūs. Darytina išvada, kad asmuo negali likti nenubaustas už pažeidimus, kuriuos jis padarė, tačiau nuobauda turi atitikti pažeidimo pobūdį bei bausmės tikslus, todėl ji mažintina iki 1 000 Lt. Dar labiau švelninti nuobaudą nėra pagrindo, nes nuobauda prarastų savo paskirtį – pagal ATPK 20 straipsnį, administracinė nuobauda skiriama siekiant ne tik bausti, bet ir auklėti, kad asmuo laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5 p., 128 str., teismas
nutarė:
Vilniaus m. VPK 2007 m. vasario 14 d. nutarimą, kuriuo R. R. N. paskirta 3 600 Lt bauda, pakeisti ir paskirti jam 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą.
Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.