Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo

V. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, ir jam skirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. G. skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta trečdaliu ir skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu V. G. skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. spalio 13 d. nutartimi skirtos subendrintos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi – 10 metų (dešimčia) 11 (vienuolika) dienų laisvės atėmimo, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį – pusę švelnesnės bausmės, ir skirta galutinė subendrinta 10 (dešimties) metų 3 (trijų) mėnesių 11 (vienuolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Subendrintos laisvės atėmimo bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį ir nuteista J. G., tačiau dėl jos apeliacinis skundas negautas.

Išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo V. G. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. G. neginčija skundžiamo nuosprendžio išvadų dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau prašo skirti jam švelnesnę, su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam skirtinai bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 straipsnių nuostatas.

7. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas gali bausmę sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir todėl neteisingą bausmę. Pagal baudžiamąjį įstatymą, bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Viena iš bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 punktas). Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

8. Skundžiamu nuosprendžiu V. G. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, už kurios padarymą numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, V. G. nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Skirdamas bausmę teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į tai, kad V. G. pasikėsino padaryti nesunkų nusikaltimą, į nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o taip pat: jis kartą teistas už analogiško pobūdžio baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje; šiuo metu atlieka 11 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagal Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, be kita ko, už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis su tikslu ir be tikslo jas platinti; baudžiamoji atsakomybė anksčiau jam taikyta ir užsienyje (2007 m. Jungtinėje Karalystėje nuteistas už transporto priemonės viravimą esant neblaiviam); 8 kartus buvo baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, iš kurių du kartus – pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį (už amfetamino vartojimą be gydytojo paskyrimo), bei smulkius KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų; (duomenys neskelbtini) apibūdinamas teigiamai; taip pat jo asmenybę charakterizuojančius duomenis – vidutinio amžiaus ((duomenys neskelbtini)), vedęs, turi tris nepilnamečius vaikus, oficialaus darbo stažas Lietuvoje – 2001-2004 m., 2021-2023 m., jo priklausomybę narkotinėms medžiagoms (jo paties žodžiais). Šių duomenų pagrindu teismas padarė išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą jam paskiriant terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant mažesnę nei BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. spalio 13 d. nutartimi skirtos subendrintos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir skirta galutinė subendrinta 10 metų 3 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausmė, todėl pagrįstai nespręstas klausimas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo.

9. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aplinkybių, aktualių V. G. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo V. G. padaryta veika tyčinė, ne atsitiktinė, kadangi ir anksčiau jis du kartus teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje (Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. gegužės 20 d. ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. baudžiamaisiais įsakymais). Be to, ankstesniu – Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, V. G. nuteistas už dar sunkesnius nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, be kita ko ir padarytus bendrininkų grupėje, t. y. pagal BK 260 straipsnio 1, 3 dalis, bei kitus, numatytus BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse, 253 straipsnio 1 dalyje, iš viso 9 nusikalstamas veikas, už kurias jam skirta subendrinta 11 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ir šioje byloje nustatytą nusikalstamą veiką V. G. padarė laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nustatyti duomenys suteikia pagrindą spręsti, kad nuteistasis nėra linkęs keisti savo požiūrio ir nusikalstamo pobūdžio nuostatų, laikytis įstatymų.

10. Nors nuteistasis apeliaciniu skundu akcentuoja jam nustatytą neįgalumą – nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas, tai, kad atlikdamas bausmę tiek savanoriškai, tiek ir psichiatrės pagalba jis sumažino vartojamų raminamųjų vaistų kiekį, juos vartoja dėl stuburo skausmų, atsiradusių 2012 m. eismo įvykio metu patyrus stuburo traumą, be to, turi tris mažamečius vaikus, tačiau šio aplinkybės, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, jau buvo įvertintos nuteistajam skiriant bausmę. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad nuteistasis su žmona J. G. augina tris nepilnamečius vaikus, tačiau šeiminė padėtis, kaip matyti, nebuvo pakankamai svari priežastis sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Maža to, bylos duomenimis nustatyta, kad būtent V. G. įkalbino savo sutuoktinę ir trijų vaikų mamą atvežti jam į laisvės atėmimo vietų įstaigą narkotinių medžiagų, už ką J. G. tuo pačiu nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteista. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos charakterizuojamas teigiamai, 2022-2023 m. ambulatoriškai konsultavosi pas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pirminės asmens sveikatos priežiūros gydytoją-psichiatrę dėl prastos miego kokybės, nerimo, pažemintos nuotaikos, galvos skausmo, jam buvo skirtas medikamentinis gydymas, rekomenduota kreiptis į (duomenys neskelbtini) psichologus, Lietuvos kalėjimų tarnybos specializuoto padalinio psichiatrijos stacionare negydytas, tačiau vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti nuteistojo baudžiamąją atsakomybę. Pastebėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie nuteistojo susirgimą sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti jam būtų per sunku. Pažymėtina, kad asmens sveikatos priežiūra laisvės atėmimo vietose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka, taigi, esant reikalui, nuteistajam tokios pat kokybės ir lygio medicininė pagalba (gydymas), kaip ir laisvėje esantiems asmenims, bus užtikrinama ir laisvės atėmimo vietoje (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 90 straipsnis). Laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje yra užtikrinamas ir nuteistųjų, kurie serga priklausomybės ligomis, gydymas (BVK 91 straipsnis).

11. Įvertinusi išdėstytų duomenų visumą teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui ir konstatuoja, kad švelnesnės nei realus laisvės atėmimas bausmės skyrimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų, o už pasikėsinimą padaryti vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą V. G. paskirta mažesnė laisvės atėmimo bausmė, nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, nelaikytina aiškiai per griežta, ją švelninti nėra jokio teisinio pagrindo.

12. Atsižvelgusi į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, tinkamai įsigilino į visas bylos faktines aplinkybes ir teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nenustatė jokio pagrindo V. G. skirti švelnesnę bausmės rūšį ar mažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 8 d. nuosprendis yra pagrįstas, todėl keisti jį nuteistojo apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo. Nuosprendis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

13. Šiaulių apygardos teisme 2024 m. birželio 3 d. gauta pirminė Valstybės garantuojamos 5teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-06063 už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam V. G.. Pažymoje nurodyta, kad valstybės naudai iš nuteistojo priteistina suma yra 112,50 Eur.

14. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

15. Atsižvelgdama į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuteistajam gynėjas buvo būtinas, V. G. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas realiai atliktina ilgalaike laisvės atėmimo bausme, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju būtų neteisingas ir neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, todėl išlaidos už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo neišieškoti.

Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.