- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- 2A-1481-560/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15726-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- G. R.
- Atsakovas
- I. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovei I. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 6 400 Eur skolą, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė pagal 2007-08-02 vekselį negrąžino ieškovui 6 400 Eur skolos, kurią įsipareigojo grąžinti iki 2009-08-01. Dirbant toje pačioje įmonėje su atsakove, jis dažnai skolindavo jai pinigus įmonės padalinio veiklai plėtoti, tuos pinigus atsakovė jam grąžindavo, vėliau ji vėl skolindavosi. Paaiškino, jog vekselio tekstą ruošė ieškovas, o pats vekselis buvo išrašytas dėl to, jog šalys tarpusavyje susitarė suvesti atsakovės paskolintų ir negrąžintų piniginių lėšų balansą ir negražintą likutį įformino vekseliu, kurį atsakovė pasirašė.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovas ieškinyje nenurodo jokių aplinkybių, kurios pagrįstų 2007-08-02 vekselyje nurodytos skolos egzistavimo faktą, nepaaiškina, iš kokių teisinių santykių ir kokiu teisiniu pagrindu atsirado tariama atsakovės skola. Praleidus paprastojo vekselio pateikimo apmokėjimo terminą, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu. Tam, kad būtų pripažinta, jog šalis sieja paskolos teisiniai santykiai, turėtų būti nustatyta, kad paskolinti daiktai ar pinigai buvo realiai perduoti, nes paskolos sutartis laikoma sudaryta tik nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento. Nenustačius, kad pinigai ar daiktai buvo perduoti, sutartis turi būti laikoma nesudaryta ir sandorio pripažinimo negaliojančiu institutas tokiu atveju neturi būti taikomas. Atsakovė nėra gavusi jokių piniginių lėšų iš ieškovo ar trečiųjų asmenų pagal pasirašytą vekselį. Vekselis išduotas ieškovui suklaidinus atsakovę ir pasinaudojus apgaule. Atsakovė 2003-2005 m. laikotarpiu dirbo UAB „Volmaksas“ prekybos agente. Ieškovas visą laiką veikė kaip tiesioginis atsakovės vadovas. 2007 m. atsakovė nusprendė išeiti iš darbo, apie savo sprendimą atsakovė bijojo pranešti ieškovui. Kitą dieną, nuo pranešimo apie ketinimą išeiti iš darbo, atsakovė sulaukė kvietimo atvykti pas pagrindinius įmonių grupės vadovus. Po susitikimo su vadovais, lauke prie atsakovės pribėgo ieškovas, nešinas jau atspausdintu vekseliu. Jis pasakė, kad atsakovės grupės darbuotoja iš ieškovo pasiskolino pinginių lėšų, todėl atsakovė turi už tai atsakyti. Atsakovė sutriko, tačiau ieškovas ją nuramino teigdamas, kad tai yra tik formalumas ir pažadėjo susirasti pačią darbuotoją ir pasikalbėti apie skolą, kurią jai reikia padengti. Atsakovė sutrikusi pasirašė jai pateiktą vekselį lauke ant palangės. Vekselis buvo pasirašytas ieškovui pasitelkus psichologinį spaudimą ir pasinaudojus atsakovės jaunu amžiumi ir asmeninės patirties stoka bei neišmanymu ir jos sveikatos sutrikimais, kurie neleido adekvačiai įvertinti atliekamų veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-12-13 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad 2007-08-02 atsakovė pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame nurodyta, jog ji besąlygiškai įsipareigoja iki 2009-08-01 sumokėti ieškovui ar kitam vekselio turėtojui skolos sumą, sudarančią 6 400 Eur. Vekselio grafa „Pakvitavimas apie pinigų gavimą“ nėra užpildyta. Atsakovė dirbo UAB „Volmaksas“. Ieškovas buvo UAB „Ricmond Hill Advertising“ vadovas ir yra akcininkas. 2007-08-02 paprastasis neprotestuotinas vekselis, pasirašytas atsakovės, pagal kurį skola turėjo būti sumokėta iki 2009-08-01, laikytinas skolos rašteliu. Pinigų skolinimo atsakovei faktui įrodyti ieškovas pateikė 2007-08-02 vekselį. 2007-08-02 vekselyje esančio parašo atsakovė neginčija. Teismas, vertindamas pateiktus dokumentus apie ieškovo pajamas 2007 metais, nurodė, jog ieškovo darbinės grynosios pajamos per mėnesį buvo apie 174 Eur, metinės neapmokestinamų pajamos sudarė 4 347 Eur (apie 360 Eur per mėnesį), be to, ieškovas gavo 51 824,61 litų (15 009,44 Eur, t. y. vidutiniškai per mėnesį apie 1 250 Eur) pajamų, apmokestinamų 15 proc. mokesčio tarifu. Tokiu būdu, ieškovo grynosios pajamos per mėnesį vidutiniškai sudarė apie 1 500 Eur. Vekselyje nurodyta 6 400 Eur suma viršija keturių mėnesių grynąsias pajamas. Byloje nepateikta jokių duomenų apie ieškovo turimas santaupas, tačiau, pateikta duomenų, jog vekselio pasirašymo laikotarpiu paties ieškovo skoliniai įsipareigojimai buvo išdėstyti 37 mėnesių laikotarpiui, ir tai netiesiogiai patvirtina, jog ieškovas stokojo piniginių lėšų. Atsižvelgęs į šias aplinkybes ir į tai, jog byloje nėra jokio šalių susirašinėjimo dėl reikalaujamos skolos, t. y. nėra duomenų, jog beveik per 10 metų ieškovas būtų reikalavęs skolos iš atsakovės, arba atsakovė būtų pripažinusi, kad yra skolinga, teismas kritiškai vertino ieškovo teiginius dėl paskolos suteikimo. Vekselio pasirašymo dieną atsakovei buvo 23 metai, kas suponuoja išvadą, jog ženklios pinigų sumos skolinimas tokio amžiaus asmeniui be jokių užtikrinimo priemonių bet kuriam apdairiam asmeniui būtų rizikingas ir mažai tikėtinas. Teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė pinigų perdavimo fakto atsakovei, todėl ieškinį atmetė. Teismas bylos medžiagą, susijusią su atsakovės sveikata (asmens sveikatos istorija) pripažino nevieša ir valstybės naudai iš ieškovo priteisė 13,74 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovas G. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir ieškinį tenkinti. Nurodė, kad teismo posėdžio metu apeliantas paaiškino, kad 2007-08-02 vekselyje nurodyta suma buvo skolinama atsakovei dalimis 2006-2007 metais, kai apeliantas ir atsakovė būdami Latvijoje, bendravo darbiniais reikalais. Vekselis buvo išrašytas suskaičiavus bendrą įsiskolinimo apeliantui sumą kai atsakovė nutarė išvažiuoti iš Latvijos. Taigi 6 400 Eur skola susikaupė vidutiniškai per mėnesį skolinant po 533 Eur. 2006-2007 m. vien neapmokestinamųjų pajamų apeliantas gavo 94 972,89 Lt, kas sudaro apie 2 292,71 Eur per mėnesį. Taigi apelianto pajamos ženkliai viršijo skolintą atsakovei sumą. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad apeliantas su A. Č. pasirašė susitarimą dėl 41 700 Eur skolos išdėstymo, nepaneigia atsakovės skolos apeliantui, nes susitarimas surašytas dėl santykių, prasidėjusių anksčiau nei apelianto ir atsakovės paskoliniai santykiai, susitarimas kilęs ne iš paskolos, o kitų santykių, o vekselio surašymo dieną, šis susitarimas dar nebuvo sudarytas. Jeigu atsakovė nebūtų skolinga ieškovui, ji niekada nepasirašytų ginčo vekselio.
Atsiliepimas
6. Atsakovė I. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodytas pinigų perdavimo faktas atsakovei ir dėl to pagrįstai atmetė ieškinį. Ieškovas tiek skunde, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nenurodė, kokiomis aplinkybėmis tariamai atsakovei suteikė paskolą. Jis nėra įvardijęs nei kokiu konkrečiu laiku, nei kokiomis konkrečiai sumomis ar kitomis aplinkybėmis buvo tariamai suteikta 6 400 Eur paskola atsakovei. Ieškovo parodymai yra ne tik nenuoseklūs, bet ir prieštaringi. Skunde ieškovas teigia, kad pinigai buvo skolinami dalimis po ~533 Eur per mėn., kai teismo posėdžio metu teigė, jog skolinta suma susidarė per kelerius metus skolinant po labai nedideles sumas, pavyzdžiui, nuo 10-20 latų iki kelių šimtų latų. Asmuo realiai suteikęs paskolą sugebėtų nurodyti, kokiomis aplinkybėmis buvo suteikta paskola. Ieškovo pozicija, kad paskola tariamai buvo suteikta vos po keliasdešimt latų yra nelogiškai dar ir dėl to, kad tokiu atveju, ieškovas būtų turėjęs praktiškai kiekvieną savaitę arba net dažniau vykti fiziškai į Latviją (ieškovui tvirtinant, kad paskola suteikta grynais pinigais).
7. Byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų paskolos suteikimo faktą atsakovei. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pinigai atsakovei nebuvo perduoti. Vekselyje esanti grafa, kuri turėtų patvirtinti pinigų perdavimą, nėra užpildyta ir šioje grafoje nėra atsakovės parašo. Teismui pasiteiravus, kodėl vekselio vieta, kuri turėtų patvirtinti pinigų perdavimo faktą, nebuvo užpildyta, ieškovas negalėjo pateikti jokio racionalaus paaiškinimo. Jeigu ieškovo reikalavimo teisė būtų reali, atsakovė kaip ieškovo debitorė jau anksčiau iš antstolio būtų gavusi raginimą sumokėti tariamą skolą. Ieškovui teigiant, kad piniginės lėšos buvo skolinamos Latvijoje veikiančio juridinio asmens veiklai plėtoti, reikalavimai galėtų būti pareiškiami tik tokiai įmonei, bet ne paprastai įmonės darbuotojai. Teismo posėdžio metu pasiteiravus, kodėl turėtų kilti atsakovės atsakomybė už juridinio asmens tariamas prievoles, ieškovas nesugebėjo racionaliai atsakyti į tokį klausimą. Nesant byloje jokių duomenų, kurie patvirtintų paskolos teisinių santykių atsiradimo faktą, be to, ieškovui net nesugebant atsakyti į elementarius klausimus, kurie susiję su tariamos paskolos suteikimo aplinkybėmis, nėra galima teigti, kad paskolos teisiniai santykiai būtų buvę susiklostę.
8. Ieškovas dar iki 2007 m. turėjo didelių finansinių sunkumų, nes neturėjo reikiamų piniginių lėšų finansinėms išlaidoms, susijusioms su UAB „Gintalis“ veikla, padengti. Ieškovas, turėdamas tokių didžiulių finansinių įsipareigojimų tretiesiems asmenimis ir neturėdamas reikiamų lėšų paties įsteigtos įmonės veiklos išlaidoms padengti (t. y. būdamas priverstas tokias lėšas skolintis iš kito įmonės steigėjo), objektyviai negalėjo suteikti neatlygintinės paskolos atsakovei, nes neturėjo tam reikiamų lėšų. Esant blogai ieškovo finansinei padėčiai, jis per beveik 10 metų laikotarpį tikrai būtų pareikalavęs atsakovės grąžinti suteiktą paskolą, jeigu tokia paskola būtų buvusi realiai suteikta. Iki vekselio pasirašymo ieškovas niekada neuždirbo tiek draudžiamųjų pajamų, kad būtų galėjęs suteikti 6 400 Eur dydžio paskolą. Atsakovė nebuvo vienintelis ieškovui pavaldus asmuo, kuriam buvo pateiktas pasirašyti vekselis nesant tam teisinio pagrindo. Ieškovas vekselį 2007-07-18 pateikė pasirašyti ir V. G. (ankstesnė pavardė – Š.), kuris darbo teisiniais santykiais buvo susijęs su tomis pačiomis įmonėmis kaip ir atsakovė (2 516 Eur sumai). Tai, kad susijusių įmonių grupėje dirbusius asmenis buvo bandoma įtikinti pasirašyti vekselius, nors tam nebuvo jokio teisinio pagrindo, patvirtina ir susirašinėjimo su S. V. ištrauka. Ieškovas buvo pateikęs pasirašyti vekselį ir A. P..
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
9. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-08-02 atsakovė I. B. (ankstesnė pavardė – R.) pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame nurodyta, jog ji besąlygiškai įsipareigoja iki 2009-08-01 sumokėti ieškovui G. R. ar kitam vekselio turėtojui skolos sumą, sudarančią 6 400 Eur. Vekselio grafa „Pakvitavimas apie pinigų gavimą“ nėra užpildyta. Byloje pateikta Sodros pažyma patvirtinanti, jog atsakovė dirbo UAB „Volmaksas“ bei išrašas iš juridinių asmenų registro, patvirtinantis, jog ieškovas buvo UAB „Ricmond Hill Advertising“ vadovas ir yra akcininkas. Teismui pateikta atsakovės asmens sveikatos istorija, kurioje 2013-12-20 jai nustatytas susirgimas su šifru F48.0 bei atliktas psichologinis tyrimas. Vidutinės mėnesinės grynosios ieškovo pajamos 2007 metais buvo apie 600 litų (174 Eur). Ieškovas 2007 metais gavo 15 009,04 litų (4 347 Eur) neapmokestinamų pajamų. Ieškovas pateikė Metinių pajamų deklaraciją, kurioje nurodyta, jog 2007 metais jis gavo 51 824,61 litų (15 009, 44 Eur, t. y. vidutiniškai per mėnesį apie 1 250 Eur) pajamų, apmokestinamų 15 proc. mokesčio tarifu. Byloje pateiktas ieškovo 2007-08-14 susitarimas su trečiuoju asmeniu, kuriuo 41 700 litų skolos mokėjimas ieškovui buvo išdėstytas 37 mėnesių laikotarpiui.
11. Byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovas neįrodė pinigų perdavimo fakto atsakovei. Šiuo atveju ieškovas reikalauja 6 400 Eur skolos priteisimo iš atsakovės, kurią kildina iš atsakovės pasirašyto 2007-08-02 vekselio. Dėl to, jog 2007-08-02 vekselis yra laikytinas skolos rašteliu ir tarp šalių susiklosčiusiems santykiams taikytinos CK nuostatos, reglamentuojančios paskolos teisinius santykius, ginčo tarp šalių nėra. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 1 ir 3 dalys).
12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2009-06-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2011-12-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011). Šios kategorijos bylose tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, ypač svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai matytis pinigų perdavimo faktas. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir pareiga įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą tenka paskolos gavėjui (CPK 12, 178 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2010-12-27 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010; 2011-03-14 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011).
13. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą ir jo aiškinimo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl to, jog ieškovas neįrodė vieno iš esminių paskolos sutarties elementų – tai yra pinigų perdavimo fakto. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog jeigu atsakovė nebūtų skolinga jam 6 400 Eur, tai nebūtų pasirašiusi vekselyje, tačiau atsakovė ir neginčija tos aplinkybės, jog ji pasirašė ginčo vekselyje. Ginčas byloje yra kilęs dėl to, jog, atsakovės teigimu, jai ieškovas pinigų neskolino, o jos parašą gavo pasinaudojęs apgaule. Apeliaciniame skunde ieškovas įrodinėja, jog jis turėjo pakankamai pajamų, kad galėtų atsakovei paskolinti ginčo sumą. Apeliantas nurodo, jog jis ginčo pinigų sumą skolino atsakovei dalimis, vidutiniškai po 533 Eur per mėnesį, o jo pajamos tuo metu sudarė apie 2 292,71 Eur per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir pripažinus, jog ieškovo finansinė padėtis galėjo jam leisti skolinti atsakovei ginčo sumą, tai nepaneigtų pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo, kadangi tokios aplinkybės nustatymas nereikštų, jog yra įrodytas pinigų perdavimo faktas.
14. Apeliantas taip pat teigia, jog jo ir A. Č. susitarimas nepaneigia atsakovės skolos apeliantui, tačiau pirmosios instancijos teismas tokios išvados skundžiamame sprendime nebuvo padaręs. Pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą remdamasis ne vien aplinkybe dėl skolos išdėstymo, o visa byloje esančių duomenų visuma. Minėta, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų paskolos dalyko perdavimą. Jokių argumentų, kuriais įrodinėtų aplinkybę, jog ginčo sumą yra perdavęs atsakovei, apeliantas nenurodo ir apeliaciniame skunde. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vekselyje nėra įrašytas atsakovės patvirtinimas apie pinigų gavimą, nors toks patvirtinimas tekste numatytas. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo sprendimo motyvais, jog nėra jokio šalių susirašinėjimo dėl reikalaujamos skolos, nėra duomenų, jog per beveik 10 metų laikotarpį ieškovas būtų reikalavęs skolos grąžinimo iš atsakovės. Taigi apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo padarytai išvadai, jog pagal 2007-08-02 skolos raštelį tarp šalių paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nes nebuvo įgyvendinta pirmoji būtinoji paskolos sutarties sudarymo sąlyga – pinigai nebuvo perduoti atsakovei.
15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas jį tinkamai motyvavus, o pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovo G. R. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.