Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. laisvės atėmimu 4 metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 144 str. laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 4 metams ir 6 mėnesiams, uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams.

Iš R. B. priteista 2418,80 Lt turtinės ir 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 1000 Lt atstovavimo išlaidų V. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 3 d., apie 1-3 val., tiksliai nenustatytu laiku, kelyje Bubiai-Ramučiai, Spaudžių kaimo ribose, Šaukėnų seniūnijoje, Kelmės rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį J. B., pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 173 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, atsiradus kelyje kliūčiai nesustabdė savo vairuojamo automobilio, partrenkė ir mirtinai sužalojo keliu einantį A. G..

Be to, R. B. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 3 d., apie 1-3 val., tiksliai nenustatytu laiku kelyje Bubiai-Ramučiai, Spaudžių kaimo ribose, Šaukėnų seniūnijoje, Kelmės rajone po sukelto eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas A. G., turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju, nes grėsė pavojus gyvybei, jam nepagelbėjo, nors turėjo galimybę, paliko nukentėjusįjį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, nes būdamas laisvėje galėtų dirbti ir taip atlyginti nukentėjusiems asmenims priteistą žalą. Skunde teigiama, kad teismas nepilnai įsigilino į visas bylos aplinkybes, kad jis iš dalies pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, kad norėjo paskambinti policijai ir pranešti apie eismo įvykį, tačiau pats buvo šoko būsenoje, todėl nesąmoningai išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Be to apeliantas nurodo, kad teismas pripažino atsakomybę sunkinančią aplinkybę jo tariamą girtumą, nors jis nesijautė apsvaigęs, ką patvirtino liudytojai D. V., S. K., E. R. ir kt., buvo išgėręs tik truputį alaus vakare ir tai patvirtino liudytoja R. P.. Skunde nurodoma, kad teismas neįvertino A. G. girtumo ir jo neatsargaus elgesio kelyje, bei to, kad A. G. eismo įvykio metu gulėjo ant kelio, o ne ėjo. Apelianto nuomone, einantį A. G. būtų pastebėjusi liudytoja R. P., o nuo smūgio būtų sulankstyta visa priekinė automobilio dalis bei išdaužtas priekinis stiklas, ko nepaneigė ekspertai. Apeliantas skunde taip pat teigia, kad šalia nukentėjusiojo rastų alaus skardinių jis neturėjo ir iš jų negėrė. Be to apeliantas nurodo, kad J. B. jam padėjo atlyginti dalį turtinės žalos, ir kartu teigia, jog civilinis ieškinys turi būti mažintionas 750 Lt suma, nes tokia pinigų suma skiriama kaip laidojimo pašalpa.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis R. B. pareiškė, kad visiškai prisipažįsta dėl padarytų nusikaltimų, atsisako apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl įvykio aplinkybių bei civilinio ieškinio ir tik prašo paskirti švelnesnę bausmę.

Nuteistojo R. B. gynėja palaiko R. B. prašymą sušvelninti paskirtą bausmę.

Prokurorė prašo atmesti nuteistojo R. B. skundą ir paskirtą bausmę palikti tą pačią.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, vairavusio kelių transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, pažeidusio kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, konkrečioje byloje pažeidus kelių eismo saugumo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Taikant Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. būtina nustatyti kaltininko padarytą KET pažeidimą, padarinius ir priežastinį ryšį tarp veikos (KET pažeidimo) ir padarinių (nukentėjusiojo mirties). Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis R. B. vairuodamas automobilį pažeidė KET 53, 173 punktų reikalavimus, dėl to partrenkė ir mirtinai sužalojo keliu einantį A. G.. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės yra teisingos, to nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme neginčija ir apeliantas, prašydamas tik paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Skundžiamu nuosprendžiu R. B. yra nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 144 str. ir 281 str. 6 d. Nuosprendyje apylinkės teismas neteisingai įvardino, jog R. B. padarė sunkų nusikaltimą, nes Lietuvos Respublikos BK 11 str. 2 d. numatyta, jog tik tyčiniai nusikaltimai skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius. Taigi, nei vienas iš R. B. inkriminuotų nusikaltimų negali būti įvardinamas kaip sunkus, nes Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. numatyta atsakomybė už neatsargų nusikaltimą, o Lietuvos Respublikos BK 144 str. – už nesunkų nusikaltimą. Tačiau tai nemenkina nuteistojo veikos pavojingumo kilusių pasekmių atžvilgiu. Nuteistasis R. B. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau šią nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles: vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, ko pasėkoje nebesugebėjo sustabdyti automobilio ir kelyje partrenkė žmogų, kuris nuo patirtų sužalojimų mirė. Tokia R. B. veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga. Tai įvertino ir įstatymų leidėjas, numatydamas Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. sankcijoje tik terminuotą laivės atėmimo bausmę, kurią ir skyrė apylinkės teismas apeliantui.

Be to nuteistasis po eismo įvykio sužalotam žmogui nesuteikė pagalbos, nors tokią galimybę turėjo, paliko jį įvykio vietoje ir pasišalino. Nors Lietuvos Respublikos BK 144 str. sankcijoje be laisvės atėmimo bausmės numatytos ir 3 alternatyvios bausmės, tačiau pastarojo ir Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. numatyto nusikaltimo sutaptis lemia ir paskesnės nusikalstamos veikos didesnį pavojingumą.

R. B. padarytos nusikalstamos veikos sukėlė sunkias, neatstatomas pasekmes – žmogaus mirtį, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantui už abi nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistasis R. B. nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme už neatsargų nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. ir vienerių metų laisvės atėmimo bausme už nesunkų nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos BK 144 str. Baudžiamojo įstatymo teisės normose, reglamentuojančiose bausmės skyrimą kaltininkui, yra imperatyviai numatyta teismo pareiga maksimaliai individualizuoti bausmę. Lietuvos Respublikos BK 75 str. numato bausmės vykdymo atidėjimo galimybę asmeniui, nuteistam už kelių nesunkių ar apysunkių tyčinių nusikaltimų padarymą ne didesne kaip trejų metų laisvės atėmimo bausme arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Esant byloje Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. numatytoms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti, ar galima pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuteistajam kliūčių nebuvo, tačiau pirmosios instancijos teismas nemotyvuodamas konstatavo, jog bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatos reikalauja, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgtų į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę bei į bylos aplinkybes, lengvinančias ir sunkinančias atsakomybę.

Pirmosios instancijos teismas apelianto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė ir skirdamas nuteistajam realias laisvės atėmimo bausmes atsižvelgė į tai, kad R. B. teistumas išnykęs, kad vienas iš jo padarytų nusikaltimų priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, kad apeliantas prisipažino tik iš dalies, neatsiprašė nukentėjusiųjų ir neatlygino padarytos žalos, yra baustas administracine tvarka už greičio viršijimą ir vairavimą esant neblaiviam.

R. B. teismo buvo teistas 1989 metais (t. 1; b. l. 81-82; 85), teistumas išnykęs – taigi jis laikomas neteistu (BK 97 str. 6 d.). Lietuvos Respublikos BK 55 str. nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas, nors ir savaip traktuodamas įvykio aplinkybes, dėl esminių padarytų nusikaltimų aplinkybių prisipažino ikiteisminio tyrimo metu (t. 1; b. l. 66-76), teisiamojo posėdžio metu (t. 2; b. l. 12-14) ir visiškai pripažino savo kaltę bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme apeliantas pareiškė, kad labai gailisi dėl to ką padarė, savo elgesį vertina blogai, nori atsiprašyti nukentėjusiosios ir pilnai sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu (t. 2; b. l. 14; 29). Kad R. B. suvokia savo poelgio neigiamybę, kremtasi dėl padarytų nusikaltimų, byloja ne tik paminėti pareiškimai teisiamojo posėdžio metu, bet ir jo elgesys iškart po nusikaltimų padarymo, kai jis pats paskambino į policiją ir pranešė apie partrenktą žmogų bei jo buvimo vietą (t. 1; 22-24). Be to, po skundžiamo nuosprendžio priėmimo iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiajai visiškai buvo atlyginta turtinė žala (t. 2; b. l. 41) ir dalis priteistos neturtinės žalos (t. 2; b. l. 54).

Paminėtos aplinkybės byloja apie nuteistojo kritišką savo elgesio vertinimą, gailėjimąsi dėl to kas įvyko, parodo geranorišką požiūrį į nukentėjusiąją ir jai padarytą žalą. Taigi, kolegija sprendžia, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pripažinti R. B. dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o būtent, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo - Lietuvos Respublikos BK 59 str. (BPK 328 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis teisine sąmone turi tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, siekti, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai. Kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginė kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio pasekmė.

Išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, nusikaltimo padarymo aplinkybes, paties žuvusiojo elgesį, kuomet būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (t. 1; b. l. 31) tamsiu paros metu neapšviestame kelyje jis buvo ant važiuojamosios kelio dalies (t. 1; b. l. 6-12), kaltininko asmenybę, matyti, kad nusikaltimai, už kurių padarymą nuteistas R. B., yra atsitiktiniai, o ne sąmoningai iš anksto kruopščiai ruošti ir apgalvoti veiksmai.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nors ir nustačius dvi R. B. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kolegija sprendžia, kad dar labiau mažinti pirmosios instancijos teismo paskirtų laisvės atėmimo bausmių nėra pagrindo, nes paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir taip yra mažesnės už straipsnių sankcijose numatytus tokių bausmių vidurkius. Tačiau, kolegijos nuomone, išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl jam taikytinas Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam terminui.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Kitos R. B. asmenį apibūdinančios aplinkybės – kad nedirba, kad turi galiojančių administracinės teisės pažeidimų, susijusių su kelių eismo taisyklių nesilaikymu (t. 1; b. l. 88-91), esminiai negali nulemti jam skirtinos bausmės ar Baudžiamajame įstatyme numatytų jo atsakomybę lengvinančių institutų taikymo. Teismas, priimdamas sprendimą, vertina ne pavienes, o visumą bausmės klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Tačiau ir šios aplinkybės negali būgti neįvertintos, todėl apeliantui atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, be pirmosios instancijos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tris metus skirtini ir Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. numatyti įpareigojimai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 22 d. nuosprendį pakeisti:

pripažinti R. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą nukentėjusiajai;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p. R. B. 2007 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirtos 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant R. B. per tris mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Nuteistąjį R. B. paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje.