Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, sekretoriaujant Irmai Greičiuvienei, vertėjaujant Boženai Seniut, dalyvaujant pareiškėjui N. Š., teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo N. Š. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2014 m. vasario 10 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo N. Š. skundas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro 2014 m. sausio 8 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas N. Š. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos I. R., Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro R. Š. ir Vilniaus apygardos teismo teisėjos J. D. atžvilgiu dėl jų atliktų veiksmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-320-92/2012, kurioje A. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. 11 metų laisvės atėmimo bausme.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras 2014-01-08 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuodamas, jog nenustatyta, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2014-02-10 nutartimi atmetė pareiškėjo N. Š. skundą ir paliko Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro 2014-01-08 nutarimą nepakeistą.

Pareiškėjas N. Š. skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2014-02-10 nutartį ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorą R. Š. bei Vilniaus apygardos teismo teisėją J. D..

Pareiškėjas nesutinka su priimtu Vilniaus apygardos teismo 2012-12-28 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-320-92/2012, kurioje A. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. Skunde detaliai pateikiamas baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų vertinimas teigiant, kad priimtas procesinis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pasak N. Š., baudžiamojoje byloje buvo slepiami įrodymai, klastojami procesiniai dokumentai, padaryti Lietuvos Respublikos BPK 44 str. įtvirtintos asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu pažeidimai, dėl ko sūnus A. Š. buvo neteisėtai nuteistas. Teigia, kad teisėja J. D., išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, buvo šališka Lietuvos Respublikos BPK 58 str. 2 d. 2 p. prasme, nes ji sprendė A. Š. paskirtos kardomosios priemonės-suėmimo termino pratęsimo klausimą. Skunde taip pat pasisakoma dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013-04-09 nutartyje ir Lietuvos A. T. 2014-01-21 nutartyje nurodytų aplinkybių.

Pareiškėjo N. Š. skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 10 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl LR generalinės prokuratūros prokuroro 2014 m. sausio 8 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, nes nebuvo padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pareiškėjas N. Š. skundžia šią nutartį ir teigia, kad Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato tyrėja I. R., Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras R. Š. bei Vilniaus apygardos teismo teisėja J. D. atliko neteisėtus veiksmus baudžiamojoje byloje Nr. 1-320-92/2012, kurioje jo sūnus A. Š. buvo nuteistas 11 metų laisvės atėmimo pagal LR BK 129 str. 1 d. Nurodo, kad nesutinka su teisėjos J. D. priimtu nuosprendžiu jo sūnaus atžvilgiu, mano, kad jo sūnus A. Š. negalėjo padaryti nusikalstamos veikos, numatytos pagal LR BK 129 d. 1 d. dėl savo bejėgiškos būklės bei nepagrįstai nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme. Teigia, kad teismo procesinis sprendimas buvo priimtas remiantis šmeižtu, slepiant įkalčius, klastojant dokumentus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucija) 109 str. 2 d., teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą yra nepriklausomi. Įtvirtindamas šio konstitucinio principo garantijas, Lietuvos Respublikos Teismų įstatymas nustato, kad bylose teismų priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik teismas ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 str. 3 d.); niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo (3 str. 4 d.).

Pareiškėjas skundu kelia Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos J. D. procesinio sprendimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-320-92/2012 teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, analizuoja šio nuosprendžio motyvus, padarytas išvadas ir, vertindamas turimą informaciją, pareiškėjas mano, kad jo argumentai patvirtina teisėjos J. D. neobjektyvumą, šališkumą bylos baigtimi, daro išvadą, kad teisėja J. D. su prokuroru R. Š. piktnaudžiavo savo teisėmis ir tarnybine padėtimi, t.y. klastojo dokumentus byloje - tiek jo, tiek ir kitų liudytojų parodymus, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl jų veiksmai pareiškėjo nuomone vertintini kaip nusikalstami.

Iš aukščiau paminėto teisinio reglamentavimo seka, jog nei prokuroras, nei joks kitas pareigūnas ar institucija neturi teisės revizuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo, vertinti jame padarytų išvadų pagrįstumo bei atitikimo faktinei bylos medžiagai ar reikalauti teisėjo atskaitomybės dėl priimto sprendimo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus (pvz. apeliacijos, kasacijos, proceso atnaujinimo institutai ir kt.). Teisėjų ir teismų sprendimų konkrečiose bylose kontrolė gali būti vykdoma tik pačių teismų, griežtai laikantis teisės aktų nustatytos procesinės formos.

Kaip matyti iš skundui pateiktos medžiagos, Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos J. D. priimtas 2012 m. gruodžio 28 d. apkaltinamasis nuosprendis A. Š. atžvilgiu nebuvo panaikintas nei Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi, nei kasacine tvarka Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 21 d. nutartimi, kas rodo, kad apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai nenustatė pareiškėjo nurodytų tariamų pažeidimų.

Teisėjo procesinė veikla baudžiamosios atsakomybės aspektu gali būti vertinama tik esant faktiniams duomenims apie tai, kad rengdamas nagrinėti bylą, ją nagrinėdamas ar atlikdamas kitus teisėjo kompetencijai priskirtus veiksmus, teisėjas pažeidė teisės aktų nuostatas ir šie pažeidimai yra tokio pobūdžio bei masto, jog atitinka BK aprašytų nusikalstamų veikų požymius.

Analizuodamas skunde nurodytus argumentus ir motyvus, baudžiamosios bylos eigą ir joje priimtą sprendimą, pareiškėjas daro išvadą jog Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos J. D. elgesyje galimai yra piktnaudžiavimo, pareigų neatlikimo bei nusikalstamos veikos požymių. Tačiau, nei skunde dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nei kartu su juo pateiktoje medžiagoje, nėra jokių konkrečių faktinių duomenų, duodančių pagrindą manyti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjos J. D. veiksmuose yra pareiškėjo išvardintų ar kokių nors kitų nusikalstamų veikų požymių. Teiginį, kad baudžiamojoje byloje 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendį įtakojo neteisėtas teisėjos elgesys, skundo pareiškėjas grindžia ne faktais, o tik prielaidomis ir paties surinktų duomenų vertinimu, baudžiamojoje byloje tirtų aplinkybių interpretacija, kuri neturi nieko bendro su faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų apie galimą teisėjos J. D. suinteresuotumą bylos baigtimi. Teismas nesutinka su pareiškėjo skunde išdėstytu argumentu, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja J. D. šiurkščiai pažeidė LR BPK 58 str. 2 d. nuostatas. Kaip matyti iš skundo medžiagos, teisėja J. D. baudžiamojoje byloje išsprendė klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo kaltinamajam A. Š. 2012 m. rugsėjo 13 d., t.y. kardomosios priemonės klausimas buvo išspręstas teismo, kurio žinioje buvo nagrinėjama baudžiamoji byla (LR (duomenys neskelbtini) str. 5 d.).

Remiantis LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. Lietuvos Respublikos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroras S. S. 2014 m. sausio 8 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą motyvuodamas tuo, kad nepalankaus sprendimo priėmimas negali būti pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Teismas sutinka su minėto prokuroro nutarimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutarties argumentais, kad pareiškėjo N. Š. skunde nurodyti faktai apie galimai Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos I. R., Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro R. Š. bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos J. D. padarytą nusikalstamą veiką yra nepagrįsti ir jų nekartoja.

Remiantis tuo, jog teismo sprendimo konkrečioje byloje pagrįstumas negali būti ikiteisminio tyrimo dalyku (nesant duomenų apie piktnaudžiavimo ar kitos nusikalstamos veikos padarymą siejant tai su priimtu sprendimu), taip pat atsižvelgiant ir į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių faktinių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius apie aukščiau minėtų asmenų galimai padarytas nusikalstamas veikas, konstatuotina, kad ikiteisminis tyrimas negali būti pradėtas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atmesti pareiškėjo N. Š. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.