Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Akmenės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo dalies panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2-503-1007/2017, iškeltoje pagal ieškovės A. J. firmos „Vorupė“ ieškinį atsakovėms Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijai „Kesiai“ ir Akmenės rajono savivaldybės administracijai dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. J. firma „Vorupė“ teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovių Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijos „Kesiai“ ir Akmenės rajono savivaldybės administracijos 13770,47 Eur skolą, 1412,23 Eur palūkanų ir 8,05 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovė su Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“ 2015 m. gegužės 27 d. sudarė projekto „Agluonos upelio užtvankos ir hidrotechninių statinių rekonstrukcija“ rangos darbų sutartį Nr. 1 dėl Agluonos upelio užtvankos rekonstrukcijos (toliau – ir Rangos sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti Agluonos upelio užtvankos rekonstrukcijos darbus, o atsakovė Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“ įsipareigojo ieškovei už juos sumokėti. Ieškovė atliko 306010,16 Eur vertės darbų, t. y. pagal visą rangos sutartyje nustatytą sumą, dėl šios sumos ieškovė išrašė sąskaitas ir pateikė jas apmokėti atsakovei Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijai „Kesiai“. Atsakovė už ieškovės atliktus darbus pagal Rangos sutartį sumokėjo 292239,69 Eur, liko neapmokėta 13770,47 Eur suma. Vadovaujantis šalių sudarytos Rangos sutarties 13 punktu, atsakovė Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“ įsipareigojo apmokėti už darbus ne vėliau kaip per 60 dienų nuo PVM sąskaitų faktūrų priėmimo dienos. Atsižvelgiant į paskutinės sąskaitos priėmimo momentą 2015 m. rugsėjo 9 d., mokėjimų terminai pagal Rangos sutartį suėjo 2015 m. lapkričio 9 d. Ieškovė nurodė, kad Agluonos upelio užtvankos rekonstrukciją atsakovė Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“ vykdė kartu su Akmenės rajono savivaldybės administracija, jos abi kartu veikė pagal jungtinės veiklos sutartį. Jungtinės veiklos sutartis ir jos atsiradusios teisės ir pareigos lemia atsakovių civilinės atsakomybės rūšį pagal bendras prievoles.

Atsakovė Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“ teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad atsakovės prievolė pagal Rangos sutartį galutinai neįvykdyta dėl ieškovės kaltės. 13 770,47 Eur sumos išmokėjimas sustabdytas ieškovei iki galo neįvykdžius visų sutarties sąlygų ir nepašalinus išryškėjusių statybos darbų defektų.

Atsakovė Akmenės rajono savivaldybės administracija rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad šioje ginčo byloje negalima atsakovės Akmenės rajono savivaldybės administracijos atsakomybė pagal Jungtinės veiklos sutartį, todėl ieškinys jos atžvilgiu atmestinas ir esant pagrindui taikytinas tik atsakovės Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijos atžvilgiu. Teigė, kad priešingu atveju valstybėje atsirastų precedentas, galintis sukelti neigiamas pasekmes visoms šalies savivaldybėms, kaip valstybės turto patikėtinėms, sudarančioms partnerystės sutartis su asociacijomis, siekiančiomis gauti Europos Sąjungos finansinę paramą, ir galima grėsmė valstybei neįsisavinti naujojo finansavimo laikotarpio Europos Sąjungos lėšas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Akmenės rajono apylinkės teismas ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei A. J. firmai „Vorupė“ lygiomis dalimis iš atsakovių Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijos „Kesiai“ ir Akmenės rajono savivaldybės administracijos 13 770,47 Eur skolą, 1 412,23 Eur kompensacines palūkanas, 8,05 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 15 182,70 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017-02-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 342,00 Eur žyminį mokestį ir 1 879,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad civilinėje byloje nekilo ginčo dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo fakto, jos sąlygų. Sprendė, kad byloje nėra įrodymų dėl jos pakeitimo, papildymo, nutraukimo ar kt. Sprendė, kad byloje nekilo ginčo dėl atsakovės Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijos „Kesiai“ įgaliojimų sudaryti 2014 m. birželio 19 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos srities „Žemės ūkio vandentvarka“ paramos sutartį bei 2015 m. gegužės 27 d. projekto „Agluonos upelio užtvankos ir hidrotechninių statinių rekonstrukcija“ Rangos darbų sutartį Nr. 1. Šalys iš esmės sutarė, kad tarp atsakovių buvo sudaryta jungtinė veiklos sutartis, pagal kurią ir veikė atsakovė Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“. Nustatė, kad bylai aktualaus turto – Agluonos upelio užtvankos hidrotechninio statinio savininkė yra Lietuvos Respublika, o Akmenės rajono savivaldybė šį turtą valdo patikėjimo teise, todėl darė išvadą, kad atsakovė šį turtą valdo, naudoja, juo disponuoja savo nuostatuose nustatyta tvarka bei sąlygomis, nepažeisdama įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. Pažymėjo, kad savivaldybės valstybės patikėtą turtą gali valdyti, naudoti, juo disponuoti ne tik kaip viešojo administravimo subjektai, bet ir užsiimant ūkine-komercine ar tam tikra kita veika, veikti kaip civilinių santykių dalyvis.

Teismas, įvertinęs jungtinės veiklos sutarties sąlygas, tarp atsakovių susiklosčiusius santykius, sprendė, kad Akmenės rajono savivaldybės administracija ir Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“ sudarė jungtinės veiklos sutartį, dėl to darė išvadą, kad Akmenės rajono savivaldybės administracija, kaip civilinių santykių subjektas, dalyvavo civiliniuose teisiniuose santykiuose, kuriems nebuvo būdingas pavaldumo elementas ir kuriuos reguliavo privatinės teisės normos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.969–6.982 straipsniai. Be to, atsakovės Akmenės rajono savivaldybės administracijos argumentus, kad ji Tarybos sprendimu buvo įpareigota sudaryti jungtinės veiklos sutartį, atmetė kaip nepagrįstus, nes minėto sprendimo 3 dalis patvirtina, jog Akmenės rajono savivaldybės taryba ne įpareigojo, o įgaliojo Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktorių pasirašyti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį ir atlikti kitus veiksmus.

Teismas, vertindamas sutarčių laisvės principo aspektu jungtinės veiklos sutarties 13.1.–13.2. punktus, sprendė, kad šalių valia sudaryti sutartį buvo aiški, visos jungtinės veiklos sutarties sąlygos šalių buvo išsamiai aptartos ir suderintos individualiai, t. y. atskirai buvo aptarta ir suderinta kiekviena sutarties sąlyga. Pažymėjo, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles.

Teismas vertino, kad atsakovių sudaryta jungtinės veiklos sutartis nėra susijusi su ūkine komercine partnerių veikla, nes atsakovės sudarė sutartį baigtiniam tikslui pasiekti – rekonstruoti Agluonos upelio užtvankos hidrotechninius statinius, atsakovės įsipareigojo siekti bendro tikslo, nesiekdamos pelno. Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“ įsteigta tik tam tikslui – projekto Agliuonos upelio užtvankos hidrotechninių statinių rekonstrukcijai rengti ir įgyvendinti.

Teismas sprendė, kad konkrečiu atveju turi būti taikoma CK 6.975 straipsnio 1 dalis ir partneriai pagal bendras sutartines prievoles turėtų atsakyti visu savo turtu proporcingai jo dalies dydžiui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad jungtinės veiklos sutartyje nėra aiškių šalių susitarimų dėl bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymo, partnerių įnašų dydžių, vadovaudamasis CK 6.970 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, sprendė, kad partnerių įnašai bendroje veikloje yra lygūs, todėl atsakovės pagal bendras prievoles atsako lygiomis dalimis. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, manė, kad prie projekto turėtų lėšomis prisidėti ir Akmenės rajono savivaldybės administracija. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju atsakovė asociacija neturėjo teisės stabdyti galutinį atsiskaitymą su ieškove, nes prievolės įvykdymo sustabdymas akivaizdžiai neadekvatus kitos šalies neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai. Todėl darė išvadą, kad ieškovės reikalavimas pagrįstas, ir iš atsakovių lygiomis dalimis ieškovei priteistina 13 770,47 Eur nesumokėtos rangos sutarties kainos.

Atsižvelgdamas į tai, kad rangos sutartyje palūkanų norma nenustatyta, teismas sprendė, kad ji apskaičiuotina vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – MVPĮ). Nurodė, kad palūkanų norma, galiojusi tą metų pusmetį, kai atsirado atsakovių prievolė mokėti už darbus, buvo 0,05 procentai, todėl sprendė, kad taikytina palūkanų norma, apskaičiuota vadovaujantis MVPĮ nuostatomis, yra 8,05 procentai. Per pradelstą sumokėti laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki ieškinio padavimo 2017 m. vasario 17 d. priteisė 1 412,23 Eur kompensacines palūkanas. Ieškovo reikalavimą priteisti 8,05 procento dydžio priteistos sumos metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo laikė pagrįstu ir tenkintinu, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi.

Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, teismas vertino, kad išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra protingo dydžio ir neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto dydžio. Teismo patirtų pašto išlaidų valstybei nepriteisė, kadangi išieškotina bendra suma buvo mažesnė už teisingumo ir finansų ministrų nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Akmenės rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria teismas A. J. firmos „Vorupė“ ieškinį patenkino iš dalies ir lygiomis dalimis priteisė iš atsakovių Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijos „Kesiai“ ir Akmenės rajono savivaldybės administracijos 13 770,47 Eur skolą, 1 412,23 Eur kompensacines palūkanas, 8,05 procentų dydžio priteistos 15 182,70 Eur sumos metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2017-02-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 342,00 Eur žyminį mokestį ir 1 879,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, ir priimti naują sprendimą: priteisti iš atsakovės Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijos „Kesiai“ 13 770,47 Eur skolą, 1 412,23 Eur kompensacines palūkanas, 8,05 procentų dydžio priteistos 15 182,70 Eur sumos metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2017-02-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 342,00 Eur žyminį mokestį ir 1 879,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, o ieškinį atsakovei Akmenės rajono savivaldybės administracijai atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas dėl teisinio reguliavimo spragos netinkamai įvertino jungtinės veiklos sutarties sudarymo sąlygas, jų vykdymą ir atsakomybę, neįsigilino į Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo taikymą, todėl priėmė neteisingą teismo sprendimą apeliantės atžvilgiu.

Teismas neišsamiai įvertino apeliantės pateiktus argumentus ir paaiškinimus dėl jai teisės aktais nustatytos imperatyvios pareigos sudaryti Jungtinę veiklos sutartį siekiant gauti Projekto finansavimą, todėl padarė netinkamą išvadą, kad sudarydama Jungtinę veiklos sutartį apeliantė, kaip valstybės turto patikėtinė, veikė kaip civilinių teisinių santykių dalyvė.

Apeliantė veikė kaip viešojo administravimo subjektas ir neatliko jokių veiksmų, nulėmusių skolos ieškovui susidarymą, todėl jos atsakomybė už atsakovės Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacijos „Kesiai“ netinkamai vykdytą prievolę negali būti bendra su apeliante.

Pagal bylos aplinkybes teismo sprendimu priteistos palūkanos kildinamos ne iš viešojo pirkimo sandorio, o iš Jungtinės veiklos sutarties, todėl apeliantė negali atsakyti lygiomis dalimis su atsakove Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“ už kompensacines ir procesines palūkanas, skaičiuojamas tik pagal ieškovės ir atsakovės Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“ sudaryto komercinio sandorio – Rangos sutartį – įsipareigojimų nevykdymą.

Priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neteisėtos, o taip pat ir neprotingai didelės įvertinant pateikto ieškinio apimtį ir jo teisinį pagrindimą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Asociacija „Kesiai“ visiškai įvykdė savo finansinius įsipareigojimus, numatytus Agluonos upelio užtvankos ir hidrotechninių statinių rekonstrukcijos darbų finansavimo paramos sutartyje.

Ieškovei liko neapmokėta 13 770,47 Eur suma, kurios nefinansavo Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos. Šios išlaidos yra neteisėtai pripažintos netinkamomis finansuoti ir neišmokėtos kaip finansinė sankcija. Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“ šiuo metu lėšų neturi ir neturės galimybės atsiskaityti su rangovu, kol negaus pinigų iš Nacionalinės mokėjimų agentūros.

Apeliantė pripažino, kad pagal Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių priežiūros, remonto, rekonstravimo darbus finansuoja valstybė. Ji teisinosi tuo, kad valstybės perduotoms savivaldybėms funkcijoms – valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise – atlikti skiriami nepakankami specialiosios tikslinės dotacijos asignavimai. Akmenės rajono savivaldybės administracija, gaudama lėšas tokiems objektams finansuoti, jomis visiškai neprisidėjo prie šio projekto įgyvendinimo.

Ieškovė A. J. firma „Vorupė“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir apeliaciniame skunde nurodytais argumentais jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Prašo atlyginti išlaidas patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

. Tai, jog apeliantė kartu su kita atsakove, siekdama paramos pagal šios paramos teikimo taisykles, sudarė jungtinės veiklos sutartį, nekeičia sudarytos jungtinės sutarties šalių valios, dėl to nepasikeičia ir jungtinės veiklos sutarties dalyvių teisių ir pareigų visuma, numatyta įstatyme, tarp jų ir atsakomybės prieš trečiuosius asmenis apimtis ir forma.

Apeliantė turi patikėjimo teisę į turtą, kuris buvo Agluonos upelio užtvankos rekonstrukcijos objektu. Be patikėjimo teisės į valstybės turtą, apeliantė turi ir pareigą šį turtą prižiūrėti ir atnaujinti. Būtent iš šių pareigų vykdymo atsirado apeliantės prievolė sudaryti jungtinės veiklos sutartį su kitu atsakovu, todėl jungtinės veiklos sutartis yra teisėta ir neturi jokių sandorio ydingumą pagrindžiančių požymių.

Sudaryta jungtinės veiklos sutartis nepažeidžia ir neviršija patikėtinio kompetencijos, turimos valdant ir naudojant patikėjimo teise turimą turtą, todėl apeliantės argumentai, jog sudarant sandorius, susijusius su tokiu turtu, ji veikia ne kaip civilinių santykių dalyvis, yra teisiškai nepagrįsti, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.955 straipsnio nuostatoms. Apeliantė nekvestionuoja teisės normų aktų (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. 3D-478 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos srities „Žemės ūkio vandentvarka“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“), nustatančių jos pareigą sudaryti jungtinės veiklos sutartį siekiant gauti lėšų Agluonos upelio užtvankos rekonstrukcijos darbams finansuoti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliantės tikslas yra akivaizdus ir nulemtas tiek apeliantės valios, tiek teisės normų aktais nustatytos teisinės pareigos – atnaujinti (rekonstruoti) Agluonos upelio užtvanką. Šis tikslas galėjo būti pasiektas tik sudarius rangos sutartį rekonstrukcijos darbams atlikti, todėl rangos sutartis yra nukreipta apeliantės tikslui, numatytam jungtinės veiklos sutartyje, pasiekti, t. y. rangos sutartis sudaryta apeliantės interesais.

Ginčo dėl partnerių įnašų dydžio nėra ir prievolės, atsiradusios iš jungtinės veiklos, yra padalytos partneriams tinkamai.

Tai, jog ieškovė vėliau sužinojo apie atsakovių sudarytą jungtinės veiklos sutartį, nekeičia apeliantės atsakomybės, nes ne ieškovės žinojimas ar nežinojimas lemia apeliantės pareigą, o jos sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kuria yra siekiama bendro rezultato – Agluonos upelio užtvankos rekonstrukcijos.

Aplinkybė, jog apeliantė nedalyvavo pasirašant rangos sutartį ir ją vykdant, neatleidžia apeliantės nuo atsakomybės vykdant bendras prievole, už apeliantę veikė kitas jungtinės veiklos partneris. Priešpriešinius reikalavimus apeliantė dėl netinkamo jungtinės veiklos sutarties vykdymo gali reikšti kitam jungtinės veiklos sutarties partneriui.

Kadangi prievolė, atsiradusi iš rangos sutarties, yra bendra, apeliantei kyla pareiga taip pat mokėti palūkanas, nustatytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu.

Priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, taikant Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.58 straipsnio 3 dalies ir 6.208 straipsnio 4 dalies prasmę, tais atvejais, kai darbai atlikti nekokybiškai, užsakovas iki trūkumų ištaisymo gali sustabdyti apmokėjimą už atliktus darbus ta apimtimi, kuria būtų įvertinama šalintinų trūkumų kaina. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje numatyti būdai, kuriais užsakovas gali apginti savo teises, jei rangovas atliko darbus nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimas pagal nurodytą paskirtį (sąlygos), o jeigu paskirtis nenurodyta – pagal normalią paskirtį. Užsakovas gali reikalauti iš rangovo, kad jis neatlygintinai pašalintų trūkumus per protingą terminą, arba atitinkamai sumažinti darbų kainą, arba pareikalauti iš rangovo trūkumų šalinimo išlaidų, jei užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė Melioracijos sistemų ir hidrotechninių statinių naudotojų asociacija „Kesiai“ (toliau – asociacija) nepateikė įrodymų, kad ieškovė netinkamai atliko Rangos sutartyje nurodytus darbus. Sprendime liudytojas A. P. patvirtino, kad statybos darbų baigimo laiku trūkumai nebuvo tinkamai konstatuoti. Taigi, atsiskaitymo laikotarpiu asociacija neturėjo jokio pagrindo sulaikyti mokėjimą ieškovei. Kolegija sutinka su ieškovės teigimu, kad nebuvo sumokėta ne dėl to, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, o dėl to, kad asociacija nebeturėjo lėšų baigti atsiskaityti suieškove.

Kolegija taip pat įvertina tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmetė. Taigi, kolegija turi teisę remtis šia įsiteisėjusia nutartimi ir konstatuoja, kad asociacijai turi būti grąžintos lėšos, kurių bendra suma sudarė būtent 13770,47 Eur. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pripažino, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra nepagrįstai taikė sankcijas bei atėmė galimybę visiškai atsiskaityti su asociacija, o per ją – ir su ieškove.

Apeliantė teigia, kad jos tikrieji ketinimai jungtinės veiklos sutarčiai sudaryti buvo teismo netinkamai įvertinti. Nustatant tikrąją sutarties šalių valią turi būti remiamasi ne tik pažodiniu teksto aiškinimu, bet būtina atsižvelgti ir į tikrąją sutarties prasmę, tikruosius šalių ketinimus ir pan. (CK 6.193 straipsnis). Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai įvertino ją ir nustatė, kad abiejų atsakovių ketinimai buvo aiškūs ir nedviprasmiški – buvo siekiama bendrai rengti ir įgyvendinti projektą „Agluonos upelio užtvankos hidrotechninių statinių rekonstrukcija“ bei teikti bendrą paraišką gauti lėšas jo vykdymui. Taip pat įvertinamos dvi esminės sąlygos: 1) apeliantė jungtinės veiklos sutarties neginčijo; 2) nustatyta, kad savivaldybėje yra juridinis skyrius, kuriame dirba net keli darbuotojai, pagal pareigybines instrukcijas privalantys turėti teisinį išsilavinimą. Taigi, per dvejus metus, kol buvo vykdomas projektas, apeliantė ne tik galėjo, bet ir privalėjo naudotis jungtinės veiklos sutarties 3.2 punkte nurodytomis teisėmis. Apeliantė elgiasi nesąžiningai ir apie jungtinės veiklos sutarties ydingumą pradėjo kalbėti tik tada, kai asociacijai ėmė trūkti lėšų dėl nacionalinės mokėjimo agentūros taikytų sankcijų.

Teisėjų kolegija pažymi, jog dėl palūkanų ir kitų periodinių išmokų išieškojimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Kaip matyti iš ieškovės parengtos įsiskolinimo apskaičiavimo lentelės, palūkanos pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą apskaičiuotos neviršijant CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nurodytų nuostatų.

Pasisakydama dėl apeliacinio skundo dalies palūkanų klausimu, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė neginčijo ieškovės reikalavimo palūkanas priteisti ne pagal CK 6.210 straipsnyje nustatytus palūkanų dydžius, o pagal specialiame Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatytus palūkanų dydžių apskaičiavimus, neteikė apeliacinio skundo dėl to, kad teismas palūkanas apskaičiavo ne pagal CK, o pagal specialų įstatymą.

Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikytinos minimaliais nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos, ir kurių kreditoriui nereikia įrodinėti (6.261 straipsnis).

Kompensuojamųjų palūkanų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Dėl to nuo termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimo dienos iki kreipimosi į teismą ir bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui skaičiuotinos CK 6.210 straipsnyje nurodytos palūkanos, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatytas kitoks palūkanų dydis. Ieškovė prašo skaičiuoti palūkanas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Šis įstatymas numato pavėluotų mokėjimų palūkanas pagal komercinius sandorius. Tai – specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį nustatant atliekamų pagal komercinius sandorius pavėluotų mokėjimų palūkanas (CK 1.3 straipsnio 3 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio priteistos sumos palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu (1 str. 2 d.). ieškovei iš atsakovų priteistinos 8,05 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, atsižvelgiant į bylos iškėlimo datą – 2017-02-21 (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovės prašoma priteisti 400 Eur suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) numatyto maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio, todėl ieškovei iš apeliantės priteistinos 400 Eur advokato pagalbos išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Akmenės rajono savivaldybės administracijos ieškovei A. J. firmai „Vorupė“ (įmonės kodas 145188860) 400 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.