- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-10
- Bylos Nr.
- eI2-18646-484/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04979-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- N. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. M. (N. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja N. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 25S192411 (toliau – Sprendimas).
2. Pareiškėja skundą grindžia šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjos gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje buvo deklaruota nuo 2005 m. rugsėjo 19 d. iki 2022 m. balandžio 25 d. ir nuo 2025 m. liepos 18 d. iki šiol buvusio sutuoktinio (duomenys neskelbtini) piliečio V. M. tėvų gyvenamosios vietos adresu.
2.2. Lietuvos Respublikos teritorijoje gyveno nuo 2005 metų iki Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą pradžios. Gyvendama Lietuvoje, laikėsi Lietuvos Respublikos įstatymų, vykdė ir vykdo Lietuvos įstatymais jai nustatytas pareigas.
2.3. Iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) išvyko 2020 m. rugsėjo 3 d. COVID-19 pandemijos metu. Į (duomenys neskelbtini) išvyko dėl šeiminių priežasčių – prižiūrėti senyvo amžiaus tėvų.
2.4. Lietuvos Respublikoje gyvena dukra V. M., gim. (duomenys neskelbtini) d., buvęs sutuoktinis ir jo tėvai, su kuriais pareiškėja palaiko nuolatinius ryšius.
2.5. Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. rugpjūčio 24 d., išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Pareiškėjai pirmas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje buvo išduotas 2005 m., o vėliau, 2010, 2015 ir 2020 m., leidimai nuolat gyventi Lietuvoje buvo keičiami.
2.6. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, neatsižvelgė į pareiškėjos asmenines ir šeimines aplinkybes, dukters V. M. interesus.
2.7. Savo ateitį sieja su Lietuva, kurioje gyvena jai vienintelis artimas žmogus – dukra. Pareiškėją sieja glaudūs šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublika.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
3.1. Aplinkybė, jog pareiškėjai buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nereiškia, jog ji įgijo teisėtą lūkestį, kad šis leidimas nebus panaikintas.
3.2. Pareiškėja skunde iš esmės pripažįsta, kad egzistavo faktinės aplinkybės, kurios sudaro Įstatyme nustatytą pagrindą panaikinti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
3.3. Įstatymo 54 straipsnyje nustatyti imperatyvūs leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai.
3.4. Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ne tik suteikia užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje neterminuotai, bet ir suteikia jam išskirtinį statusą, itin priartinantį šį užsienietį prie Lietuvos Respublikos piliečio teisinio statuso.
3.5. Pareiškėja Lietuvos Respublikoje nedirbo, draudžiamųjų pajamų negavo.
3.6. Įstatymas nenumato išimčių, kuomet užsieniečiui, gyvenančiam ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės, leidimas nuolat gyventi galėtų būti nepanaikintas.
3.7. Pareiškėja laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. iki 2021 m. rugsėjo 23 d. buvo ilgiau negu 12 mėn. ne Europos Sąjungos valstybėje. Pareiškėjai atvykus į Europos Sąjungos valstybę ir iš jos 2021 m. spalio 22 d. išvykus į (duomenys neskelbtini), iš naujo pradedamas skaičiuoti nebuvimo Europos Sąjungos valstybėje laikotarpis. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) informacinės sistemos bei pareiškėjos paso spaudų duomenimis nustatyta, kad pareiškėja po 2021 m. spalio 22 d. išvykimo į (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. spalio 22 d. nebuvo grįžusi į Lietuvos Respubliką ar kitą Europos Sąjungos valstybę.
3.8. VSAT informacinės sistemos duomenimis 2025 m. kovo 25 d. fiksuotas pareiškėjos 2025 m. kovo 25 d. išvykimas iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėja du kartus praleido ilgiau negu 12 mėn. ne Europos Sąjungos valstybėje.
Šalies argumentai
3.9. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nėra reikšmingos ir yra deklaratyvaus pobūdžio, nes nepaisant COVID-19 pandemijos, asmenų judėjimas tarp šalių visiškai, nors ir su ribojimais, nebuvo paneigtas. Visuotinai žinoma ir neįrodinėtina aplinkybė, kad įvykdžius atitinkamus reikalavimus patekimas į Lietuvos Respubliką buvo galimas. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad per visą nebuvimo laikotarpį Lietuvos Respublikoje, ji bandė grįžti į Lietuvos Respubliką, tačiau to padaryti negalėjo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios.
3.10. Nors pareiškėją ir sieja tam tikri šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublika, tačiau šie ryšiai, anot atsakovo, nesudaro pagrindo nepaisyti imperatyvių Įstatymo normų. Vien tai, kad pareiškėjos pilnametė dukra gyvena Lietuvos Respublikoje, savaime nesuteikia pareiškėjai teisės gyventi ir būti Lietuvos Respublikoje, tuo labiau – išlaikyti ilgalaikio gyventojo statusą.
3.11. Migracijos departamentas į pareiškėją dėl papildomų paaiškinimų kreipėsi 3 kartus: 2025 m. liepos 29 d., 2025 m. rugpjūčio 1 d. ir 2025 m. rugpjūčio 5 d. Pareiškėja nepateikė iš esmės jokių argumentų ir (ar) įrodymų, kurie paneigtų, kad Lietuvoje negyveno ilgiau nei 12 mėnesių dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jos valios. Pareiškėjos deklaratyvūs teiginiai neturėtų būti pagrindas pripažinti ginčijamą Sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu. Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą pagal pareiškėjos pateiktą informaciją ir paaiškinimus.
3.12. Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, teisės normos pritaikytos tinkamai, ginčijamame Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
4. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 25S192411, kuriuo panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir ilgalaikio gyventojo Europos Sąjungoje statusas, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Nustatyta, kad pareiškėja, (duomenys neskelbtini) pilietė N. M., gim. (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini), 2025 m. liepos 21 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – Prašymas).
6. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 ,,Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo” (toliau – Aprašas) 90 punktu, 2025 m. rugpjūčio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 25S185991, kuriuo nusprendė nutraukti Prašymo nagrinėjimą, t. y. atsisakyti pakeisti leidimą nuolat gyventi, nes pareiškėja gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės.
7. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2025 m. rugpjūčio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 25S192411, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir ilgalaikio gyventojo Europos Sąjungoje statusą, nes pareiškėja gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės.
8. Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą. Pažymėtina, kad tokį leidimą užsienietis gali gauti, jeigu atitinka vieną iš Įstatymo 53 straipsnyje išdėstytų leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytas sąlygas.
9. Leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis pragyveno Europos Sąjungos valstybėje narėje be pertraukos pastaruosius 5 metus, iš kurių ne mažiau kaip 2 metus be pertraukos – Lietuvos Respublikoje, ir turėjo leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punktą.
10. Pagal Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punktą leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsienietis gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės.
11. Aprašo 104 punkte nustatyta, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose ar 3 dalyje nustatytam leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir priima Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi arba sprendimą nepanaikinti leidimo nuolat gyventi.
12. Byloje nustatyta, kad pareiškėja – (duomenys neskelbtini) pilietė. Pirmasis leidimas nuolat gyventi Lietuvoje jai buvo išduotas 2005 m., o vėliau kas 5 metus buvo keičiamas. Paskutinį kartą leidimas nuolat gyventi Lietuvoje pareiškėjai pakeistas 2020 m. rugpjūčio 24 d. Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, kuris galiojo iki 2025 m. rugpjūčio 24 d.
13. Bylos duomenimis, pareiškėja 2025 m. liepos 21 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Migracijos departamento prašymu pareiškėja 2025 m. liepos 31 d. per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS) pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad iš Lietuvos išvyko 2020 m. rugsėjo 3 d. į (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą aplankyti pagyvenusių tėvų. Dėl COVID-19 pandemijos įvestų apribojimų didžiąją dalį laiko praleido (duomenys neskelbtini) su tėvais. Tėvas sunkiai sirgo COVID-19 ir jam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra. Pareiškėja nurodė, kad 2021 m. rudenį buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pareiškėja paaiškino, kad kitoje valstybėje negyveno, Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgalaikio gyventojo statuso nėra įgijusi. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvoje gyvena jos dukra, kuri yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Su dukra, buvusiu sutuoktiniu ir jo tėvais palaiko artimus, draugiškus santykius.
14. VSAT informacinės sistemos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėja leidimo nuolat gyventi Lietuvoje galiojimo laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2025 m. rugpjūčio 24 d. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą išvyko 2020 m. rugsėjo 3 d., atvykimas nefiksuotas. Pareiškėjos išvykimas iš Lietuvos fiksuotas 2025 m. kovo 25 d. ir 2025 m. birželio 1 d. per (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą. Pareiškėja 2025 m. birželio 13 d. per (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą atvyko į Lietuvą, o 2025 m. birželio 16 d. – per (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą išvyko iš Lietuvos. Pareiškėja į Lietuvą atvyko 2025 m. liepos 18 d. per (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą, o 2025 m. liepos 28 d. – per (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą išvyko iš Lietuvos. Byloje ginčo dėl šių aplinkybių nėra.
15. Pažymėtina, kad pati pareiškėja skunde pripažįsta, kad ji iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) išvyko 2020 m. rugsėjo 3 d. Pareiškėja skunde nurodo, kad ji Lietuvoje gyveno iki santuokos su (duomenys neskelbtini) piliečiu V. M. nutraukimo. Kaip nurodo pareiškėja skunde, santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) d.
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir VSAT informacinės sistemos duomenis, daro išvadą, kad pareiškėja Lietuvos Respublikoje negyvena nuo 2020 m. rugsėjo 3 d.
17. Byloje ginčo, kad pareiškėja 2020 m. ir 2025 m. lankėsi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nėra. Byloje pripažįstama, kad pareiškėja 2021 m. rugsėjo 23 d. buvo atvykusi į Europos Sąjungos teritoriją – (duomenys neskelbtini) ir išvyko iš (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo 26 d. Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 28 d. buvo atvykusi į (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 20 d. – į (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2021 m. spalio 22 d. Į (duomenys neskelbtini) pareiškėja vėl atvyko 2025 m. gegužės 24 d. Šie duomenys, be kita ko, patvirtinti VSAT informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjos pasuose Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas 2019 m. lapkričio 29 d., galiojo iki 2029 m. lapkričio 29 d.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas 2024 m. rugpjūčio 13 d., galioja iki 2034 m. rugpjūčio 13 d.), esančiais valstybių sienų kirtimo spaudais.
18. Taigi, byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėja ilgiau nei 12 mėn. iš eilės buvo išvykusi ir negyveno Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje 2 kartus, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. iki 2021 m. rugsėjo 23 d. ir nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2025 m. kovo mėn.
19. Nustačius, kad pareiškėja buvo išvykusi iš Lietuvos Respublikos ir jokioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje negyveno ilgiau negu 12 mėn. iš eilės, taip pat tai, kad pirmas leidimas nuolat gyventi jai buvo išduotas ne pagal Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8¹ punktą ar 8² punktą, sudarė Migracijos departamentui teisėtą pagrindą panaikinti pareiškėjos leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir pareiškėjos nuolatinio gyventojo Europos Sąjungoje statusą Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas užsieniečio leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindas yra imperatyvus. Įstatyme nenustatyta išimčių, kurioms esant, užsieniečiui, gyvenančiam ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau nei 12 mėnesių iš eilės, leidimas nuolat gyventi galėtų būti nepanaikintas, išskyrus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas nuolat gyventi išduotas šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8¹ ar 8² punkte nustatytu pagrindu, gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 24 mėnesius iš eilės.
21. Be kita ko, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr. 2012 m. birželio 12 d. sprendimą byloje Bajsultanov prieš Austriją). Valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą pripažįstama tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., administracinė byla Nr. A858-1810/2010), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (žr. 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus) praktikoje.
22. Teisėjų kolegija nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu daro išvadą, kad pareiškėją nors ir sieja tam tikri socialiniai ir šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublika (dėl to nėra ginčo), tačiau šie ryšiai nėra prioritetiniai ir nesudaro pagrindo nepaisyti imperatyvių Įstatymo normų. Aplinkybės, kad pareiškėja deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, Lietuvoje gyvena jos dukra, kuri yra (duomenys neskelbtini) pilietė, neįrodo pareiškėjos pastovaus gyvenimo Lietuvos Respublikoje, kuris truktų ilgai ir būtų pertraukiamas tik trumpomis išvykomis, todėl Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėja negyvena Lietuvos Respublikoje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės, pagrįstai ir teisėtai panaikino jai leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, dėl kurių pareiškėja negyveno Lietuvos Respublikoje, nagrinėjamu atveju jokios teisinės reikšmės ginčo išsprendimui neturi.
24. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. 25S185991, kuriuo nuspręsta nutraukti Prašymo nagrinėjimą, t. y. atsisakyti pakeisti pareiškėjai leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėja gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės, šioje byloje nėra ginčijamas.
25. Apibendrindama aukščiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Migracijos departamentas tinkamai taikė ginčo santykiui aktualias teisės aktų nuostatas, įvertino nustatytas faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, Aprašo nuostatų nepažeidė. Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Panaikinti Sprendimą nėra įstatyminio pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
26. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
27. Kiti pareiškėjos skunde nurodyti argumentai bylos procesinei baigčiai jokios teisinės reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija vertinimo dėl šių argumentų neteikia.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis,
nusprendžia:
Pareiškėjos N. M. (N. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.